Miškinga tuštuma
Suomija – tuščia šalis. Didžioji dalis jos 5,5 mln. gyventojų susispietę pietuose, tad kylant aukščiau į šiaurę miesteliai mažėja, jų pasitaiko vis rečiau. Aplink nesibaigiantys miškai. Ir pavieniai nameliai juose. Suomiai garsėja uždaru būdu, jie mėgsta atsiriboti nuo aplinkinių, palaikyti socialinį atstumą. Vietiniai juokauja apie karantiną: „greičiau jis baigtųsi, ir galėtumėme nuo rekomenduojamo 2 metrų socialinio atstumo grįžti prie mums įprastų 10-ies“. Nenuostabu, kad vienkiemių čia itin daug, o patys miesteliai – tai tik parduotuvės bei degalinės, reikalingos aplink miškuose gyvenančių suomių aptarnavimui.
Taip plačiai išsimėtę gyventojai nulėmė, kad šalis kaip voratinklis išraizgyta siaurais miško keliais, kuriais Karolis ir važiuoja. Besinaudodamas specialia programine įranga motociklininkams jis susikuria dienos maršrutą išvengdamas pagrindinių kelių ir jais važiuoja.
Suomijoje blogų kelių nėra
O lėkti jais – vienas malonumas. Ne tik dėl to, kad vingiuoti, aklais posūkiais per kalnelius keliai primena ralio trasas, bet dar ir dėl to, kad jie puikiai prižiūrimi.
„Važiuoju su purvui skirtomis įprastomis keturračių padangomis, tačiau nejaučiu jokio diskomforto, mat suomiai puikiai paruošia kelius. Jie jų nenuvalo iki asfalto, nugremžia iki ledo ir specialiais volais jį pašiaušia, kad būtų pakankamai sukibimo. Vietiniai padangoms netaupo, nevengia dyglių, tad eismas apledėjusiais keliais čia vyksta tvarkingai ir sklandžiai“, – pastebėjimais dalijosi K. Mieliauskas.
Keturratis – nauja ir komfortiška patirtis
Kelionė keturračiu nuotykių ieškotojui yra naujas iššūkis. Paskutinius 5 metus į atšiauriausius bei atokiausius pasaulio kampelius jis važiavo motociklais. O šį kartą sėdo ant „CFMOTO CFORCE 1000“ keturračio.
„Įspūdžiai labai geri. Pirmiausia, džiugina sėdėsena. Ji vienareikšmiškai patogesnė už bet kokį žieminį motociklą, tad ir komforto čia daugiau. 1 litro variklis ir 79 AG man, kaip ne profesionalui – daugiau nei reikia. Galios čia netrūksta. Ir dar džiugina tai, kad galiu komfortiškai važiuoti tamsiu paros metu. Anksčiau to vengdavau, o su šiuo modeliu puikiai veikiantys standartiniai žibintai bei papildomas LED žibintas užtikrina puikų matomumą, keturi ratai – stabilumą“, – naujos transporto priemonės įspūdžiais po poros dienų važiavimo dalijosi Karolis.
Keliautojui tenka važiuoti tamsiu paros metu dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – gamta. Šiaurėje vėliau švinta ir anksčiau temsta. Už poliarinio rato vasarą būna, kad saulė per parą taip ir nenusileidžia, o žiemą – kad nepakyla iš už horizonto. Šiauriausiame Suomijos taške Nuorgame, į kurį juda lietuvis, saulė iš už horizonto išlindo prieš mažiau nei mėnesį, sausio 22 dieną. Ir ji nepakyla aukštai. Šiuo metu dienomis ridenasi palei horizontą. Temti čia pradeda dar prieš 4 val. vakaro.
Teko pasidarbuoti ir kastuvu
Antroji priežastis, kodėl tenka važiuoti tamsoje, tai mažesnis nei tikėtasi vidutinis greitis. Važiuojama ne pagrindiniais keliais, tenka kirsti kaimelius su greičio ribojimais, kartas nuo karto navigacija nuveda į kelią, kurį, suomiai, matyt, mano esą nereikalingu, tenka grįžtis. O vienas bandymas šokti į sniego motociklų paliktas vėžes pareikalavo darbo kastuvu. Sniego Suomijoje daug. Ir jis paslepia reljefą. Neatsargus išslydimas link pusnies šalikelėje ir netyčia atsirandi griovyje, kurį, pasirodo, dengė beveik metras baltos masės.
„Visai gerai važiuojasi ir tamsoje. Žibintai šviečia puikiai, pamačiau tame didelį žavesį. Apsnigti medžiai, nulinkę šakos, pavienės sodybos, vienkiemiai. Tikra šiaurietiška pasaka“, – važiavimu džiaugėsi keliautojas.
Keturratis sulaukė netikėtų patobulinimų
Prieš įvažiuodamas į Laplandiją Karolis Mieliauskas užsuko į Kalajokio kurortą ant Botnijos įlankos kranto. Nesimaudyti. Į dirbtuves, kuriose suomiai pasisiūlė patobulinti „CFMOTO CFORCE 1000“ keturratį. Visai nesenai Suomijoje pasirodę „CFMOTO“ keturračiai greitai iškando kone pusę rinkos. Natūralu, atsirado ir juos tobulinančių įmonių. O dvi dirba su gamykline „CFMOTO Factory Racing Team“ lenktynių komanda, kuri įsikūrusi Lietuvoje.
„Vauhti Varikko“ lenktyniniams keturračiams gamina sankabas, o „Sercap“ programuoja variklio valdymo kompiuterius. Suomiai pasiūlė lietuviui išbandyti jų produkciją. Savo patobulinimus įdiegė per naktį.
„Nors galios man ir taip netrūko, negalėjau atsisakyti suomių pasiūlymo patobulinti keturratį. Ir pokyčiai mane tikrai nustebino. Galia pakilo 5 AG, sukimo momentas padidėjo 12 NM. Nors skaičiai neatrodo dideli, akivaizdžiai pagerėjo keturračio aštrumas, reakcija į akceleratorių. Dabar jis daug gyvybingesnis“, – pasakojo K. Mieliauskas.
Ramybė pas Kalėdų senelį
Naujų gyvybės syvų įgavusiu motociklu keliauninkas sparčiai pasiekė Laplandiją ir jos sostinę Rovaniemį, esantį ant poliarinio rato ribos. Šiame mieste tiesiog negalima neaplankyti Kalėdų senelio, kuris pandemijos metu svečius priiminėja pasislėpęs už permatomos užtvaros. Nors pandemija pristabdė įprastai milžiniškus turistų srautus, Kalėdų senelis ir toliau kruopščiai dirba priiminėdamas visus lankytojus, išklausydamas jų norus. Kalėdų senelis užsiiminėja ne vien dovanomis. Jis – geras psichologas. Galbūt tai tiesiog gera, politkorektiška ir pozityvi iškalba, tačiau atsakinėdamas į visus klausimus moka įpūsti geros nuotaikos.
Karolis nepraleido progos pabendrauti su ilgabarzdžiu, pasitarti dėl ateities kelionių ir paprašyti žalios šviesos joms. O kol kas lietuvis savo kelionę tęs Laplandijoje, atšiauriausiame Europos krašte ir keliaus iki Arkties vandenyno, kuriame, jei Norvegai, kontroliuojantys pakrantę įleis į savo šalį, jis nusimaudys.
