Mūsų aplinka ir kasdieninis gyvenimas keičiasi vis greičiau. Vos prieš 150 metų žmonės artimiau pažino traukinį, prieš 100 metų automobilį ir lėktuvą.
Vartydamas labai seną spaudą aptikau įdomų straipsnelį, kuris patraukė mano dėmesį. Jis vadinasi „Kaip seniau keliaudavo" ir buvo išspausdintas 1910 metų žurnale „Tygodnik ilustrowany". Tai - ne literatūrinis kelionės iš Vilniaus į Varšuvą aprašymas, o finansinis tokios kelionės ataskaitos trumpas komentaras. Kelionė vyko 1774 metais, o jos finansinę ataskaitą žurnalistas aprašo 1910 metais.
Taigi: „Buvusiame Vilniaus Pirklių rūmų archyve randame „Registras paimtų ir išleistų pinigų varšuvos kelionei nuo 1774 m. balandžio 4 d. iki liepos 6 d. jų didedybės ponų pasiuntinių į seimą Varšuvoje išrinktų magistrate (Vilniaus)." Nikodemas Pšemienieckis - Jo Karališkos didenybės patarėjas, Vilniaus burmistras; Janas Končevskis - Vilniaus miesto raštininkas; nuo pirklių rūmų: Mikolajus Bobrovskis ir Stefanas Domanskis.
Iš šio „registro" sužinome, kad ekspedicija (kelionė) iš Vilniaus į Varšuvą truko 11 dienų (nuo 4 iki 14 balandžio imtinai) ir šiek tiek trumpiau atgal (nuo 27 birželio iki 5 liepos). Kelionėje į Varšuvą buvo sustota: Wace (Vokė), Swiątnikach (Šventinikai), Lejpunach (Lieponys), Oranach (Varėna), Mereczu (Merkinė), Hožy, Grodne (Gardinas), Kužnica, Bialymstoku (Baltstogė), Piaskach (?), Meleszach (?), Pobikrach(?), Suchodolach (?), Węgžewie (Węgrow), Liwie (Liw), Dobrym (Dobre), Okuniewie ir Goždziowcie (?) (Pažymėtų „?" vietovių šiuolaikiniame žemėlapyje rasti nepavyko).
„Už vežimą ir 10 arklių nuo Vilniaus iki Varšuvos, 70 mylių (1 geografinė mylia 7,4 km), po 40 grašių už arklį sumokėjo 933 zlotus 10 grašių, o grįštant 6 vežikams už 8 arklius nuo Varšuvos iki Vilniaus, 70 mylių, nusiderėta po 35 grašius už kiekvieną mylią, kas sudaro 653 zlotus 10 grašių."
Už pragyvenimą išmokėta komandiruotpinigių ponui Končevskiui (200), Bobrovskiui (100) ir Domanskiui (200) - 500 lenkiškų zlotų, ponas burmistras Nikodemas Pšemienieckis „važiavo savo nuosavu vežimu, arkliais ir karieta" nieko negavo.
Ponai pasiuntiniai už išlaidas Varšuvoje atsiskaitė labai skrupulingai ir už pietus „kurie vyko Varšuvoje, pas poną Eppingerį, Jo Karališkos didenybės vaistininką" nieko nemokėjo.
Pabaigoja pateikiame keletą maisto produktų kainų iš tų laikų: višta nuo 24-30 grašių, viščiukas 15 grašių, degtinė cinamonka 20 zlotų, didelis puodas traktieriuje pietums ir vakarienei (4 asmenims) 10 zlotų, už kambarį viešbutyje trims mėnesiams 516 zlotų, už funtą (apie 500g) cukraus mokėjo po 50 grašių, už librą (popieriaus skaičiavimo vienetas) pašto popieriaus 24 grašius ir t.t.
Visa kelionė („Summa summarum expenso") kainavo 4416 zlotų 21 grašį."
Perskaičius žinutę matome, kad kelionė prieš 250 metų buvo ilga, brangi ir varginanti. Tada dar nebuvo asfaltuotų kelių, tekdavo važiuoti paprastais gruntiniais keliais, o ir aprašytos kelionės laikas pasirinktas pavasario antroje pusėje ir vasaros pradžioje, kai mažiau lietaus ir keliai išdžiūvę. Važiavimo greitis, priklausomai nuo kelio būklės, buvo 5 - 10 kilometrų per valandą. Tų laikų keliauninkų laukdavo daug rimtų išbandymų: plėšikai miškuose, nesąžiningi traktierių ir nakvynės namų savininkai, gopšūs muitininkai, girti vežikai, ratų ir ašių lūžimai, kitos nelaimės, galiausia žiaurus plėšimas ir žudymas. Todėl ruošiantis į bet kokią tolimesnę kelionę XVIII a. reikėjo gerai pagalvoti ir prieš išvykstant parašyti testamentą.
