„Delfi“ redakcijai parašęs Vidas pasakojo aptikęs skelbimą, kuriame – oficiali „Subaru“ ženklo atstovybė UAB „JMA Kaunas“ parduoda „Forester“ visureigį. Skelbime automobilis įvardijamas kaip „pilnai patikrintas – techniškai idealus“. Tačiau patikrinęs skelbime nurodytą automobilio kėbulo numerį (VIN) ir pasidomėjęs visureigio istorija, vyras nustebo.
„Jeigu pasižiūrėtume, kas buvo su automobiliu, tai nelabai tikėtina dėl to idealumo“, – rašė jis, pridėjęs to paties „Subaru Forester“ skelbimą iš aukciono JAV.
Jame – baltos spalvos visureigis, nukentėjęs eismo įvykyje. Draudikai nurodė, kad pažeistas ir automobilio priekis, ir užpakalinė dalis. Nuotraukose matyti, kad dėl patirtų smūgių suveikė ir pasyvioji automobilio saugos sistema – išsiskleidė oro pagalvės tiek esančios vaire, tiek užuolaidinė keleivio pusėje.
JAV draudikai nurodė, kad galima tokio pat modelio rinkos vertė – 29483 JAV dolerių, tačiau norint „prikelti“ baltąjį „Forester“ ir grąžinti į kelius, tektų atseikėti apie 25604 JAV dolerių vien remontui. Draudimo bendrovė tokį automobilį įvertino kaip „nurašomą“.
JAV paskelbtame aukcione nurodoma, kad „Subaru Forester“ buvo parduotas už 2850 JAV dolerių (apie 2400 eurų).
„Nurašytas“ ne visada nurašomas
Kaip aiškino „Delfi“ transporto priemonių istorijos patikros platformos „CarVertical“ turinio projektų vadovas Matas Buzelis, toli gražu ne visuomet „nurašytas“ automobilis iš tiesų toks ir yra.
„JAV draudikų įrašas „salvage“ nedraudžia automobilio atstatinėti ir registruoti. Dėl remonto darbų kainų skirtumų tarp skirtingų šalių, Lietuvoje kai kuriuos automobilius apsimoka remontuoti“, – neslėpė pašnekovas.
JAV aukcionuose draudikai aiškiai pažymi, jeigu automobilio sugrąžinti į kelius negalima. Toks automobilis gauna prierašą „Junk Title“, „No title“, „Parts only“, „Not repairable“, „Scrap certificate of title“, „Bill of sale“, „Certificate of destruction“ ir pan. Visi šie prierašai reiškia, kad automobilio atstatinėti ir vėl užregistruoti negalima.
M. Buzelis akcentavo, kad kalbant bendrai – pataisoma viskas, kitas klausimas – ar tą tikslinga daryti iš ekonominės pusės.
„Dėl to, kad Lietuvoje darbų kainos gerokai mažesnės nei Vokietijoje ar JAV, žmonės ir remontuja automobilius. Kai kurie žmonės netgi specialiai ieško daužtų automobilių, net yra toks posakis kaip „gražus daužimas“. Tai reiškia, kad pakeitus vos keletą detalių galima turėti galbūt gero stovio transporto priemonę“ – aiškino žinovas.
Visgi jis neslėpė, kad kartais iš pažiūros kuklūs pažeidimai gali slėpti nemažą žalą, pavyzdžiui, tai, kad sulinkusios atraminės konstrukcijos arba „pabėgusi“ automobilio geometrija. Anot M. Buzelio, svarbiausia, kad tokie daužti automobiliai turėtų būti parduodami pirkėjus supažindinant su jų istorija, arba pirkėjai patys turėtų žiūrėti kritiškai į pirkinį ir pagal VIN kodą pasidomėti jo istorija.
„Tarpusavio pasitikėjimas tarp pirkėjų ir pardavėjų yra trapus, o tik per atvirumą ir nuoširdumą jį galima sustiprinti. Jeigu patiklų pirkėją pardavėjas apgaus, žmogaus įspūdis tikriausiai bus blogas apie visus panašia veikla užsiimančius asmenis“, – teigė pašnekovas.
Pasitaiko kuriozų
Pasak M. Buzelio, nuostabos tai, kad užsienyje neberemontuojami automobiliai atgimsta Lietuvoje, neturėtų kelti. Viską lemia pigi darbo jėga.
„Užsieniečiai žino, kad neverta išleisti automobilio remontui 10 tūkst. eurų, kai visa transporto priemonės vertė – 15 tūkst. eurų. Tuo tarpu Lietuvoje, priklausomai nuo darbų, analogišką žalą galbūt pavyktų kokybiškai sutaisyti žymiai pigiau“, – sakė jis.
Jis pasakojo, kad ne taip retai pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai automobilis pripažįstamas neremontuotinu, nors pažeidimai – niekiniai. Pavyzdžiui, sakė M. Buzelis, JAV viena draudimo bendrovė nurašė retą, pačia prabangiausia spalva nudažytą „Lotus“ sportinį automobilį vien dėl įskilusios stiklo pluošto detalės priekyje.
„Anot „Lotus“ atstovų, net ir menkiausias tokios detalės trūkumas turi būti šalinamas ją keičiant kita. Todėl įvertinus tokios detalės logistikos kaštus iš Didžiosios Britanijos buvo nuspręsta, kad tai daryti ekonomiškai netikslinga. Tuo tarpu su tokiomis medžiagomis dirbantiems meistrams net Lietuvoje remontas būtų buvęs juokų darbas“, – kalbėjo M. Buzelis.
Netvarkingi į gatvę neišvažiuoja
„Delfi“ susisiekus su „JMA Kaunas“ vadove Inga Astrauskaite, ši nusistebėjo, kad užuot kreipęsis dėl išsamios informacijos į automobilį parduodančią atstovybę, šis klausimus adresavo žiniasklaidai.
„Yra žinomos parduodamų automobilių istorijos ir pirkėjams suteikiame visą informaciją. Visuose skelbimuose yra automobilių identifikaciniai (VIN) numeriai, kad besidomintys galėtų ir savarankiškai pasitikrinti viešai prieinamą naudoto automobilio istoriją“, – akcentavo pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad klientams visuomet rekomenduoja įsigyti naujus „Subaru“ automobilius, tačiau pasirinkusiems įsigyti naudotą automobilį, pasiūlymų taip pat turi.
I. Astrauskaitė akcentavo, kad jeigu atstovybė parduoda naudotus automobilius, kiekvienas jų patikrinamas, pašalinami defektai, atliekamas remontas.
„Jeigu reikia, atliekama ir kvalifikuota ekspertizė. Tik techniškai tvarkingas automobilis pateikiamas į pardavimą“, – pabrėžė pašnekovė.
