D. Zetsche yra turkų kilmės vokietis, kuris prieš tapdamas vieno iš svarbiausių Vokietijos prekės ženklų vadovų sėkmingai vadovavo trečiai pagal dydį Amerikos automobilių gamybos bendrovei, tad taip pat sugebėjo sėkmingai išnaudoti savo turtingą tarptautinę patirtį.

Todėl ko gero nenuostabu, kad C. Ghosnas ir D. Zetsche, kurių vadovaujamos bendrovės jungiasi su kitomis ir auga pasauliniu mastu, yra motyvuoti savo įmonėse suteikti daugiau galios moterims.

Jie tai daro ir iš altruistinių, ir iš ekonominių paskatų. „Daimler“ apskaičiavo, kad Vokietijoje iš visų automobilius perkančių klientų 32 proc. yra moterys. Analizuojant statistiką nuodugniau, paaiškėjo, kad 20 proc. visų pirkėjų, kurie 2014 metais Vokietijoje įsigijo „Mercedes-Benz“ arba „Smart“ modelį, buvo moterys, o Jungtinėse Valstijose šis skaičius buvo kone dukart didesnis.

Augantį moterų, perkančių automobilius, skaičių, D. Zetsche netgi palygino su Kinijos augimu.

„Daimler“ and „Renault-Nissan“ nusiteikę pasinaudoti šiuo augimu.

2005 metais „Daimler“ įsteigė Pasaulinės įvairovės biurą (Global Diversity Office). „Nissan“ 2004 metais įsteigė Įvairovės plėtros biurą. Visų jų tikslas buvo įtraukti daugiau moterų į procesą – nuo produkto planavimo iki gamybos ir pardavimų.
C.Ghosnas (kairėje) ir D.Zetsche

„Moterys besirinkdamos automobilį ieško visiškai kitokių dalykų nei vyrai, – sako C. Ghosnas. – Jei į šias savybes nekreipiamas dėmesys, galiausiai lieka klientų bazė, kurių daugumą sudaro vyrai. Kas skirs dėmesį šiai problemai? Moterys dizainerės, moterys rinkodaros specialistės, moterys inžinierės. Labai svarbu, kad pasiūloje būtų automobilių, turinčių atributus, kurie patinka moterims.“

Teigiami skaičiai

2014 metų duomenimis, bendrovėje „Renault“ visame pasaulyje iš visų darbuotojų 18,4 proc. buvo moterys. Palyginimui, 2013 metais šis skaičius buvo mažesnis – 17,6 proc., o 2000 metais moterys sudarė tik 10 proc.

Taip pat 2014 metų duomenimis, bendrovėje „Renault“ visame pasaulyje iš visų vadovaujančius postus užimančių darbuotojų 18,3 proc. buvo moterys. 2013 metais jų skaičius siekė 17 proc.

Ko gero įspūdingiausia tai, kad vykdomajame „Renault“ komitete, kurį sudaro 12 narių, yra trys moterys: Mouna Sepehri, kuri užima vykdančiosios viceprezidentės pareigas vadovo biure ir yra atsakinga už viską nuo teisinių iki viešųjų reikalų, iki programų valdymo bei daugiafunkcių komandų; Marie-Francoise Damesin, kuri yra vykdančioji viceprezidentė, atsakinga už žmogiškuosius išteklius; ir Clotilde Delbos, kuri balandžio 25 d. buvo paskirta vyriausiąja finansininke.

„Nissan“ taip pat siekia išplėsti moterų įtaką bendrovėje. 2014 m. balandžio mėnesio duomenimis, „Nissan“ Japonijoje moterys užėmė apie 8,2 proc. vadovaujančių postų. C. Ghosnas siekia iki 2017 m. šį skaičių padidinti iki 10 proc. Palyginimui, 2004 metais vadovaujančius postus bendrovėje užėmė tik 1,6 proc. moterų.

Tuo pačiu laikotarpiu iš viso pasaulio „Nissan“ atstovybėse vadovaujančius postus užimančių darbuotojų moterys sudarė 11,7 proc. Palyginimui, 2013 metais šis skaičius tesiekė 10,6 proc.

Vienas iš „Daimler“ tikslų – iki 2020 metų moterų skaičių vadovaujančių darbuotojų pozicijose padidinti iki 20 procentų. Palyginimui, 2015 metais jų buvo 15 proc., o 2005 – vos 5 procentai.

Siekdama išlaikyti kuo daugiau moterų, „Nissan“ taip pertvarkė darbo aplinką, kad jos galėtų lengviau suderinti darbą ir šeiminį gyvenimą. Pavyzdžiui, bendrovėje buvo įsteigti vaikų priežiūros centrai, kambariai krūtimi maitinančioms motinoms, vaikų turinčioms moterims užtikrinta galimybė dirbti lankstesniu grafiku ir trumpesnę darbo dieną, dirbti pagal darbo iš namų programas, išeiti vaiko priežiūros atostogų.

„Daimler“ taip pat siekia išlaikyti moteris darbe, užtikrindama joms galimybę dirbti lanksčiu grafiku, vaikus palikti priežiūros įstaigose, kurios yra netoli darbo vietos, be to, rengiamos specialios kuravimo programos.

Tačiau ko gero pats pastebimiausias „Daimler“ žingsnis, kuriuo bendrovė pademonstravo savo ryžtą užtikrinti lyčių lygybę – 2011 m. vasarį bendrovė savo administracinę valdybą išplėtė nuo šešių iki septynių narių, paskirdama Christine Hohmann-Dennhardt integralumo ir teisinių reikalų vadove.

Ch. Hohmann-Dennhardt, kuri turi teisės daktarės laipsnį, paliko savo darbą Vokietijos Federaliniame Konstituciniame teisme ir tapo pirmąja moterimi, įtraukta į administracinę „Daimler“ valdybą.

Kai šių metų pradžioje ji perėjo į „Volkswagen Group“, ją pakeitė Renata Jungo Bruengger, kuri nuo 2011 metų vadovavo „Daimler“ teisiniam skyriui. R. Jungo Bruengger turi teisės magistrės laipsnį, be to, yra sukaupusi beveik trisdešimties metų teisininkės darbo patirtį, dirbdama keliose tarptautinėse bendrovėse.

Ursula Schwarzenbart, kuri vadovauja „Daimler“ Pasauliniam įvairovės biurui, ryžtingai nusiteikusi išlaikyti dabartinę bendrovės varomąją jėgą.

„Mes norime įkvėpti dar daugiau moterų pradėti savo karjerą bendrovėje „Daimler“, – teigia ji. – Norime parodyti joms, kokias galimybes jos turi mūsų pramonės šakoje. “

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)