Prie vairuotojų diskusijų prisijungė ir medikai, išreiškę savo nuostabą socialiniuose tinkluose. Net Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliuose dirbantys specialistai dalinosi, kad turniketus savo darbe tenka naudoti ypač retai, tad klausimas, ar vairuotojai, kurių dauguma tokių įrenginių nėra matę, supras, kaip teisingai panaudoti šią gelbėjimo priemonę.
„Geriau neturėti nei turėti“, – komentavo viena specialistė, pridūrusi, kad nemokšiškas tokių priemonių naudojimas gali turėti liūdnų pasekmių.
Rimtų abejonių kilo ir dėl to, kad vaistinėse parduodamų turniketų kainos siekia 8-13 eurų. Anot specialistų, apmokytų jais naudotis, tai gali reikšti, jog turniketai – patys pigiausi, kiniški, netinkami gyvybės gelbėjimui, mat lemiamą akimirką jie paprasčiausiai gali nesuveikti. Kaip pasakojo vienas taktinės medicinos specialistas, norėjęs išlikti anonimu, kartais nė neišpakavus tokių turniketų matomos deformacijos žymės.
Lietuvoje jau yra garsiai nuskambėjusi istorija apie tai, kad šalies kariams buvo nuspręsta nupirkti kelis tūkstančius Kinijoje pagamintų turniketų. Tąkart akcentuota, kad nors kariai ir nešiojasi juos, nėra tikri, kad šie suveiks, jeigu prireiks.
Nelaimės atveju nespės panaudoti
Su „Delfi“ kalbėjęsis Lukas Pileckas, žurnalistas, buvęs šaulys, turėjęs ne vienus mokymus, kaip teisingai naudoti turniketą, prisipažino, kad būtent turniketų kainos jį pirmiausia ir stebina.
„30 eurų yra ta žemoji riba, už kiek galima nupirkti kokybišką turniketą. Kartais jie kainuoja ir brangiau“, – komentavo pašnekovas.
Kitas dalykas, stebinantis buvusį šaulį, yra tai, ar iš tiesų vairuotojams reikalingi turniketai vaistinėlėse. Pasak jo, tokios priemonės naudojamos masyviam kraujavimui stabdyti, tai yra, tais atvejais, kai kraujas, anot pašnekovo, tiesiog purškia didele srove, arba yra nutraukta galūnė.
„Bet tokiu atveju turi pusantros, daugiausiai dvi minutes kraujavimui sustabdyti. 99 proc. vairuotojų nei suras per tiek laiko jį vaistinėlėje, nei sugebės jį uždėti, nes turniketas ant rūbų nededamas: reikia prakirpti ar praplėšti drabužius ir žinoti, kaip taisyklingai uždėti, kad nebūtų padaryta žala. Per tas pusantros-dvi minutes, kaip mus mokė mokymuose, žmogus tiesiog mirtinai nukraujuoja ir tą turniketą galima jam įdėti į kišenę“, – ironizavo pašnekovas.
Kalbėti, anot L. Pilecko, reikėtų ir apie pirmosios pagalbos mokymus vairavimo mokyklose ir tokių mokymų kokybę, kuri, pašnekovo nuomone, ne visuomet užtektina.
„Kai paskutinį kartą ruošiausi vairavimo egzaminui ir reikėjo šių mokymų, aš tiesiog pamiršau į juos nueiti. Ir po visko vis tiek gavau popieriuką, kad išklausiau kursą. Nors nė nebuvau jame. Ir taip daroma masiškai, o tam, kad žmogus galėtų naudotis turniketais normaliai, ypač kritinėje situacijoje, reikia normalių mokymų, gal net ne vienos dienos, – kalbėjo L. Pileckas. – Netinkamai panaudojęs turniketą gali padaryti tik daugiau žalos, o kas tuomet priims atsakomybę?“
Pasak jo, teoriškai vairuotojai galimybę turės panaudoti įsigytus turniketus, bet praktiškai tokia galimybė itin nedidelė.
Pigūs kartais lūžta nespėjus panaudoti
Kalbėdamas apie pigius turniketus, L. Pileckas akcentavo, kad didžiausią rūpestį kelia jų kokybė. Įprastai, anot pašnekovo, turniketas uždedamas, tuomet – savotišku „malūnėliu“ užveržiamas ir užfiksuojamas. Jeigu pagalba neatvažiuoja ilgesnį laiką, juo galima reguliuoti galūnės užspaudimą.
„Tačiau didelė tikimybė, kad, kalbant apie pigius turniketus, tas „malūnėlis“ gali lūžti tempiant ir turniketas taps beverčiu. Be to, klausimų kyla ir dėl turniketo konstrukcijos – ta dalis, kuri stabdo kraujavimą, gali tempiant tįsti, išsitąsyti net dėl vieno naudojimo ir jo niekaip nepavyks užveržti“, – kalbėjo L. Pileckas.
Pašnekovas prisipažino, kad rimtai svarsto, kaip pasielgti: ar į naują reikalavimą pasižiūrėti formaliai ir įsigyti pigius turniketus, kad jie tiesiog būtų, ar įsigyti tokius, kurie padės išgelbėti gyvybę, tačiau kainuoja nepigiai.
L. Pileckas prisiminė, kad 2003 m., kai buvo nuspręsta iš vairuotojų vaistinėlių išmesti vaistus bei kraujavimo sustabdymui reikalingus elementus, akcentuota, kad vaistų galiojimą vairuotojai pamiršta tikrinti, o kraujavimo stabdymui reikalingomis priemonėmis padaro daugiau žalos nei naudos. Dabar, sakė pašnekovas, grįžtama į tą pačią situaciją, tik pinigai didesni.
„Tai su vadinamuoju žgutu, buvusiu tuometinėse vaistinėlėse, dar dėl jo užveržimo ypatybių buvo sudėtinga užveržti kraujuojančią žaizdą tiek, kiek reikia. Tačiau su turniketu tą padaryti gerokai lengviau, jėgos reikia, bet ne tiek daug. Ir nemokėdamas su juo elgtis, gali pridaryti daug žalos“, – komentavo „Delfi“ pašnekovas.
Pasak jo, keliolikos eurų vairuotojams, norintiems atsinaujinti vaistinėles tinkamomis ir patikimomis priemonėmis, nepakaks. Vien du turniketai, pasak jo, kainuos bent 60 eurų, o pridėjus vienkartines kaukes, skirtas dirbtiniam gaivinimui, šaldymo maišelius ir kitką, suma bus ženkliai didesnė ir, galbūt, sieks net 100 eurų.
Įsigalioja sausį, o vairuotojus dar tik mokys
Kaip „Delfi“ komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai, naujoves pramigę vairuotojai pereinamojo laikotarpio gali nė nesitikėti, mat jis jau buvo – nauja tvarka patvirtinta šiemet, kovo pabaigoje. Tad nuo ateinančių metų sausio 1-osios vairuotojai privalės turėti atnaujintas vaistinėles.
Jose, pasak SAM ekspertų, turi atsirasti spaudžiamasis tvarstis, ledo maišeliai, turniketai ir vienkartinės veido kaukės gaivinimui – dirbtinio kvėpavimo atlikimui. Dviejų turniketų, anot ministerijos specialistų, reikia tam, kad vienu metu galima būtų stabdyti kraujavimą ne vienoje, o dvejose galūnėse.
Paklausti, ar bus keičiama pirmosios pagalbos mokymų tvarka ir vairuotojai žinos, kaip naudotis turniketais, mat jie privalomi jau nuo ateinančio sausio, ministerijos atstovai „Delfi“ aiškino, kad būtent tokiuose mokymuose vairuotojai bus apmokyti, kaip naudotis atnaujintais pirmosios pagalbos rinkiniais.
