Dar iki praėjusių metų rudens T. Žemaitis važinėjosi savo ypač žemu, išpuoselėtu, ryškiai raudonu „Toyota MR2“ ir nė neįtarė, kad gyvenimas gali kardinaliai pasikeisti. Vaikino automobilis, patobulintas vadinamuoju „stance“ stiliumi, nuolat sulaukdavo daugybės dėmesio.
Trečiosios kartos 2000-aisiais pagamintas MR2 retas Lietuvoje, čia tokių modelių užregistruota vos kiek daugiau nei keturios dešimtys. Dėl unikalios konstrukcijos – ypač trumpas kėbulas, variklis jo viduryje, užpakaliniai varantieji ratai – ir panašumo į „Porsche“ ar kitų prabangos ženklų gamintojų kūrinius, tokio modelio vairuotojai nebesistebi sulaukdami klausimų, ar tai – savadarbis automobilis, painiojimo su kitais modeliais ir gausybės klausimų sustojus prie sankryžos ar parduotuvės aikštelėje.
Galvojo, kad gydo žandikaulio sąnarį
„Tą rudenį net neįtariau, kas manęs laukia. Gydžiausi visiškai kitą ligą – traškėjo žandikaulio sąnarys, o odontologas pasakė, kad reikia rauti protinius dantis, atsisakyti kramtomos gumos, ledinukų ir jį atstatyti į vietą. Viską kaip ir padaręs, bet gumbelis, buvęs prie smilkinio, užuot išnykęs ėmė didėti“, – 2020-ųjų rudens pradžią prisiminė „Delfi“ pašnekovas.
Iš pradžių gydytojas pagalvojo, kad po protinių dantų rovimo įsimetė infekcija. Jos neaptikęs, pakvietė atvykti į „Žalgirio“ kliniką, o ten nusprendė, kad tai, kas vyksta – negerai. Ir skyrė vaikinui siuntimą į tomografijos kabinetą, kur po atlikto tyrimo išgirdo diagnozę – kažkokios neatpažintos kilmės auglys.
„Tada dar nebuvo aišku, kas tai. Reikėjo biopsijos, ją padarė, taip pat padarė ir galvos, krūtinės magnetinį rezonansą. Išaiškėjo, jog negana to, kad auglys piktybinis – alveolinė rabdomiosarkoma – tai dar ir plaučiuose yra vėžio židinių“, – pasakojo T. Žemaitis.
Ir nors išpuoselėtų automobilių savininkai stengiasi jais važinėtis iki pirmųjų šalnų, kai keliai pradedami barstyti druska, sezoną tuomet dar 22-ejų vaikinui teko baigti ypač anksti, mat pajuto, kad sparčiai silpsta regėjimas ir svaigsta galva.
Viena bėda nevaikšto
Sudarius gydymo planą, praėjusių metų spalio 2-ąją T. Žemaitis ėmė lankyti chemoterapiją. Vaikinas neslėpė, kad kol negavo pykinimą slopinančių vaistų, pojūčiai buvo siaubingi – dėl vėmimo sunkiai sekėsi palikti tualetą.
Prabėgus savaitei teko atkeliauti į palaikomosios chemoterapijos procedūrą, po kurios kartu su širdies drauge Gabija vaikinas keliavo į tėvų namus – švęsti savo 23-ojo gimtadienio.
„Viskas buvo gerai, galvojome, ką reikės veikti kitą dieną. O naktį prasidėjo pykinimas ir pradėjau lakstyti į tualetą. Paskutinį kartą nuėjęs išsivemti prisimenu tik tiek, kad galvoje suspengė. Atsipeikėjęs supratau, kad įvyko kažkas keisto, nes pamenu slaugę, maitinančią mane varške, pamenu mamą, sėdinčią šalia – tarsi būčiau viską matęs iš šalies“, – dalinosi automobilininkas.
Paaiškėjo, kad sparčiai augęs navikas nutraukė vieną iš kraujagyslių galvoje ir vaikiną ištiko insultas. Laimei, tuomet namuose jis buvo kartu su mylimąja, kuri reagavo ypač greitai – iškvietė medikus, kurie laiku suteikė pagalbą ir išgabeno T. Žemaitį į ligoninę.
„Jeigu būčiau buvęs vienas, jeigu ne Gabija, būčiau tiesiog numiręs. Ir šiaip, šansų, kad gyvensiu, buvo ne tiek daug. Gydytojai auglio operacijos neplanavo taip greitai, be to, buvo galvojama, kad reikės atverti kaukolę, nes sparčiai tino smegenys. Laimei, tinimą pavyko sustabdyti ir spalio 14-ąją man buvo atlikta operacija. Chirurgai dirbo kone parą – nuo 9 ryto iki vidurnakčio“, – prisiminė T. Žemaitis.
Jos metu buvo pašalintas piktybinis darinys, iš menko gumbelio išaugęs iki maždaug 10 ir 6 cm dydžio auglio. Be to, teko pašalinti žandikaulio dalį, dalį akiduobės.
„Netgi kairės akies nervai buvo prijungti nuo dešinės akies. Žinoma, akis dabar neužsimerkia ir ne viską galiu su ja daryti, bet, svarbiausia, regėjimas liko, nes buvo ir šansas, kad liksiu viena akimi aklas. Reikėjo paimti ir odos nuo šlaunies, nugaros, kad viskas būtų atstatyta“, – vardino pašnekovas.
Visgi išeiti iš ligoninės greitai nepavyko. Paaiškėjo, kad po galvos operacijos pro nosį pradėjo varvėti smegenų skystis. Gydytojams teko į stuburo smegenis įvesti dreną, kad šitai liautųsi, tačiau išėmus jį, paaiškėjo, kad T. Žemaičiui prasidėjo meningitas. Teko savaitę gerti antibiotikus ir gydytis dar ir nuo šios ligos.
Gydymą lydėjo sėkmė
Tačiau palikęs ligoninę, juokėsi pasakodamas vaikinas, grįžo į gyvenimą. Pirmiausia – grįžo apetitas, mat jo bičiulio mama iškepė „sagučių“ – savotiškų bandelių su sūriu ir dešrelėmis. Pajutęs šių skonį, sakė T. Žemaitis, jis niekaip negalėjo nustoti valgyti: kaip reikalas nusilpęs organizmas reikalavo tikro, ne ligoninėje maitinto baltyminio, maisto.
Kone lygiai prieš metus, lapkričio pabaigoje, T. Žemaičiui vėl buvo atlikta tomografija ir paaiškėjo, kad vėžio židiniai sunyko. Atėjo metas radioterapijai. Kadangi buvo taikomasi į vietą, kur buvo auglys, teko pagaminti specialią kaukę, kad procedūra būtų ypač tiksli ir skirta vietai, kur buvo židinys.
„Gydytoja perspėjo, kad yra tikimybė, jog dėl šios procedūros galiu apakti. Bet taip neįvyko. Tačiau radioterapija ne ypač maloni – pusė burnos, liežuvio nuėjo žaizdomis, pusė veido buvo raudonas, lyg nudegęs. Tačiau po šios terapijos sekė tyrimas, kuris parodė, kad visi vėžio židiniai sunyko. Apsidžiaugiau, paklausiau gydytojo, ar tai reiškia, kad viskas? Gavau atsakymą, kad beveik, nes organizme gali būti likę pavienių vėžio ląstelių, tad gydymas buvo tęsiamas iki 2021-ųju birželio. Galiausiai šiemet liepą atlikta dar viena tomografija parodė, kad, panašu, vėžys nugalėtas“, – prisiminė vaikinas.
Dar viena bloga diagnozė
Palanki diagnozė leido T. Žemaičiui grįžti į gyvenimą ir į darbus. Prieš pat susirgdamas jis įsidarbino „Thermo Fisher Scientific Baltics“ - šioje įmonėje vietos jis lauke net kelis mėnesius. Tačiau padirbus labai trumpai teko gulti į ligos patalą ir grįžti kone po metų.
„Pradėjau gyventi savo gyvenimą, netgi į barus ėmiau retkarčiais užsukti. O atėjus šių metu rugsėjui ėmė skaudėti nugarą. Galvojau, gal kažką sunkesnio pakilnojau, nusipirkau vaistų nugarai tepti, bet, aišku, nepadėjo. Tuo pačiu atsirado ir nuovargis, o galiausiai – ėmė skaudėti plautį“, – pasakojo vaikinas.
Po kelių apsilankymų pas gydytojus, T. Žemaičiui vėl buvo įstatytas drenas – kad pavyktų išleisti plautyje susikaupusius skysčius. Tada jis išgirdo, kad vėl teks gultis į ligoninę, kad reikalinga operacija, mėginys iš plaučių, mat ir vėl įtariama onkologinė liga.
„Po operacijos atsikėliau su dviem drenais ir žinia, kad vėl vėžys: krūtinės pleuroje, taip pat ir keli dariniai plaučiuose, nors ir ne 10 centimetrų dydžio. Šįkart – ketvirtos stadijos plaučių vėžys. Savo 24-ojo gimtadienio ir vėl nepamenu“, – pasakojo automobilininkas.
Kalbės apie vėžį per automobilį
Operuoti vietų, kur šįkart aptikta onkologinė liga, medikai negali, tad visos viltys – į chemoterapiją. Tačiau sunkią ligą bandydamas nugalėti vaikinas nepamiršo pagrindinio savo pomėgio – automobilių.
T. Žemaitis pasakojo, kad dar prieš penkerius metus buvo susižavėjęs amerikiečio Andrew Lee idėja paversti savo automobilį kovos su vėžiu simboliu. Onkologine liga susirgusiam vaikinui tėvas tąkart padovanojo „Nissan GT-R“, ir vaikinas pasirūpino, kad oranžinės spalvos stipriai modifikuotas automobilis virstų jo karo su vėžiu ženklu. Net oranžinė spalva, anot T. Žemaičio, pasirinkta neatsitiktinai, mat ji simbolizuoja inkstų vėžį ir leukemiją.
„Kai išgirdau apie jo idėją, dar nė minties neturėjau, kad teks susidurti su kažkuo panašiu. O kai susirgau, nusprendžiau, kad nežinau, kaip ši kova baigsis man, bet noriu šios minties imtis“, – prisipažino T. Žemaitis.
Tiesa, vaikinas atviras: per plauką neliko be savo pamėgto puoselėjamo automobilio. Kadangi kai pirmąkart išgirdo vėžio diagnozę ir teko operuoti auglį, operacijos metu buvo pašalinta dalis apatinio žandikaulio, reikalingas implantas, kurį galima užsisakyti iš JAV. Tokio implanto kaina – keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių.
„Mąsčiau, kad turiu parduoti automobilį, kad bent kiek prisidėčiau prie savo šeimai tenkančių išlaidų, jei nepavyks gauti finansavimo. Bet sulaukiau griežto pasipriešinimo, kad savo MR2 neparduočiau, ypač iš mamos. O neseniai paaiškėjo, kad finansavimą gavome“, – džiaugėsi vaikinas.
Tad sumanęs, kad privalo savo MR2 paversti tikru „žvilgsnių magnetu“, T. Žemaitis pirmiausia pasikalbėjo su technine automobilio būkle besirūpinančiu „Molotok autodirbtuvių“ savininku. Nė akimirką nesuabejojęs šis sutiko tapti projekto dalimi. Rankomis sukirsta ir su automobilio salono persiuvimu pasirūpinusiu meistru, o galiausiai, žiniai einant iš lūpų į lūpas, mintimi susižavėjo ir šonaslydžio meistras Gediminas Ivanauskas-Ivanulė, puolęs pasakojimą apie tai, kaip retas automobilis tampa kovos su onkologinėmis ligomis simboliu, filmuoti „YouTube“ kanalui.
„Tiesą sakant, viskas įsisuko taip, kad vieną dieną aš sulaukiau savo tiesioginio vadovo iš „Thermo Fisher Scientific“ skambučio. Jis papasakojo, kad apie mano projektą sužinojo iš įmonės generalinio direktoriaus. Tad, panašu, prie minties prisidės ir mano darbovietė“, – šypsojosi pasiduoti neketinantis vaikinas.
Vaikino idėja – neįprasta Lietuvai, tačiau itin paprasta. Neabejingų žmonių ir įmonių jis prašo prisidėti prie ganėtinai nedidelių automobilio paruošimo projektui darbų. Šiuo metu reikalingi platesni ir didesnio dydžio ratlankiai, tinkamos padangos, prireiks žeminti važiuoklę ir profesionaliai išblizginti MR2 kėbulą. O tuomet užpakaliniais ratais varomas modelis virs įrankiu, kuriuo T. Žemaitis ketina prisidėti prie POLA – pagalbos onkologinėmis ligomis sergančių žmonių asociacijos – veiklos.
„Žinau, galbūt iš šalies atrodo, kad, oi, man ketvirtos stadijos vėžys, man blogai, aukokit man, sumeskit ant ratlankių, išpildykit tai, apie ką svajojau, ir aš galėsiu mirti. Ne, man reikia susirinkti automobilį taip, kaip jį įsivaizduoju, kad galėčiau prisidėti prie lėšų POLA organizacijai rinkimo. Nes jiems tai tikrai niekada nebus per daug. Vis daugiau žmonių serga vėžiu, bet apie šią pagalbos organizaciją tikrai nedaug kas žino. Net tie patys sergantieji. Todėl norisi įpūsti čia jaunatviškumo, pritraukti platesnio visuomenės dėmesio, kad daugiau žmonių prisidėtų. Nes šiandien kačiukai ir šuniukai sulaukia triskart daugiau paramos nei mirtinomis ligomis sergantys ligoniai“, – aiškino vaikinas.
Chemoterapiją šiuo metu lankantis „Delfi“ pašnekovas sakė, jog viliasi, kad apie jo idėją išgirs ir įvairių automobilių renginių organizatoriai, kurie sutiks ne tik leisti pristatyti išpuoselėtą japonišką modelį, bet ir surengti ne vieną pagalbos POLA asociacijai akciją.
Prisidėti gali kiekvienas
Prisidėti prie automobilio tobulinimo projekto galite paspaudę šią nuorodą, taip pat ir tiesiogiai kreipęsi į T. Žemaitį jo „Instagram“ paskyroje.
Taip pat galite prisidėti ir prie POLA organizacijos veiklos stiprinimo bei svarbiausio POLA projekto įgyvendinimo: POLA kortelės iniciatyvos plėtros, leidžiančios šios kortelės turėtojams, sergantiems onkologinėmis ligomis, sumažinti finansinę naštą. Turint šią kortelę, padidėja asmens galimybės dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir pagerinti psichologinę savijautą, lankantis kultūros renginiuose. Kortelę gali gauti bet kuris asmuo, kuriam diagnozuota onkologinė liga.
Paprasčiausia aukoti išsiunčiant SMS žinutę trumpuoju numeriu 1670 įrašius POLA2 (auka 2 eurai) arba POLA5 (auka 5 eurai) arba atliekant pavedimą į POLA sąskaitą SEB banke Nr. LT63 7044 0600 0779 8055. Informaciją apie visus aukojimo būdus rasti galite čia.
