Tokias tendencijas rodo naujausia Vilniuje veikiančių įmonių darbuotojų apklausa, kurią reguliariai vykdo įmonė „Susisiekimo paslaugos“.
„Bene ryškiausia judumo tendencija – vis daugiau miestiečių kelionei į darbą ir kitur renkasi dviračius, elektrinius paspirtukus. Lyginant balandžio – rugpjūčio mėnesių dviratininkų srautus, šiemet skaičiuojame 66 proc. daugiau dviratininkų. Paspirtukus, dviračius vilniečiai taip pat kur kas dažniau renkasi ne kaip pramogą, o kaip kasdienę transporto priemonę – tai svarbus elgsenos ir judumo mieste pokytis, kuris, žinoma, susijęs ir su edukacija, eismo dalyvių pagarba vieni kitiems, naujomis taisyklėmis“, – apklausos rezultatus komentavo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Dviračių ir paspirtukų vis daugiau
Tai, kad Vilniuje daugėja kasdien dviračius minančių žmonių rodo ir kiti apklausos duomenys: 20 proc. į darbą dviračiu važiuojančių vilniečių nurodė jį įsigiję šiemet. Didžioji dalis (96 proc.) į darbą minančių juda asmeniniais, likę naudojasi miesto dviračiais. Po karantino ant dviračių persėdę darbuotojai pažymėjo, kad taip jiems keliauti saugiau ir pigiau.
Kelionėms paspirtukais vilniečiai taip pat dažniausiai naudoja savo asmenines elektrines transporto priemones – taip nurodė 93 proc. apklausos dalyvių. 6 proc. naudojasi dalinimosi sistemos elektriniais, o apie 1 proc. į darbą keliauja asmeniniais mechaniniais paspirtukais. Nemaža dalis vilniečių, į darbą keliaujančių paspirtukais, juos kaip ir dviračius įsigijo šiemet.
Apklausos metu nustatyta, kad karantinas žmones skatino rinktis įvairesnius judėjimo po miestą būdus. 15 proc. respondentų dėl buvusio karantino arba esamos epidemiologinės situacijos pakeitė anksčiau buvusį pagrindinį keliavimo į darbą būdą. Nemaža dalis laikinai atsisakė keliauti viešuoju transportu, tačiau ėmė dažniau judėti dviračiu, pėsčiomis, kooperavosi su kolegomis, šeimos nariais ir į darbą ėmė keliauti bendru automobiliu.
30 proc. vairuotojų vasarai atsisakiusių automobilio rinkosi dviratį, 23 proc. – paspirtuką, 13 proc. keliavo pėsčiomis, o 8 proc. atsiminė turintys motociklą.
Apklausa taip pat atskleidė, kad karantinas pakoregavo ir nemažos dalies vilniečių darbo dienos rutiną. Pavyzdžiui, darbo dienos pradžią: 8 proc. respondentų nurodė, kad po karantino pakeitė savo darbo laiką. Po karantino 41 proc. respondentų darbą pradeda 8-8.30 val., 22 proc. – 9.30 val., 22 proc. jų pradėjo dirbti 7-7.30 val.
Dar vienas pandemijos paveiktas pokytis – darbo vieta. Remiantis apklausos duomenimis, 58 proc. respondentų viso karantino metu dirbo nuotoliniu būdu, 14 proc. darbuotojų dirbo tik dalį dienų nuotoliniu būdu, 19 proc. nuolatos dirbo biure.
„Prieš karantiną nuotoliniu būdu nors kartą buvo dirbę 34 proc., o po karantino taip dirba jau apie 46 proc. apklausoje dalyvavusių darbuotojų. Nuotolinis darbas be abejo turi įtakos ir judumo įpročiams, nes atsisakoma tam tikrų kelionių. O pasirinkimas nejudėti taip pat yra svarbi bendro miesto judumo dalis – jei visi tuo pat metu nevažiuojame, pavyzdžiui, link centro, natūralu, kad mažėja rytinės ir vakarinės spūstys“, – pažymėjo M.Gusarovienė.
