Klausiau savęs to paties. Žinoma, pasaulinėje žiniasklaidoje formuojamas „Niurburgringo“ kultas nei vieno automobilių aistruolio nepalieka abejingo. Tad nusprendžiau asmeniškai įsitikinti, kaip ši trasa, dar kitaip vadinama „Žaliuoju pragaru“, atrodo sėdint prie sportinio automobilio vairo. Tad vieną vėlų pavasario vakarą, dar spaudžiant žvarbiam šaltukui, su draugu pradėjome planuoti kelionę ir laukiančius nuotykius šiame kultiniame žiede.
Pasirengimas kelionei ir praktika simuliatoriuje
Pirmiausia pradėjome naršyti internete, norėdami surinkti kuo daugiau informacijos. Iš beveik šimto peržiūrėtų važiavimų „Youtube“ svetainėje ir įvairiausių atsiliepimų supratome, kad norint pirmus kartus važiuoti saugiai, greitai trasos įveikti nepavyks.
Trasa driekiasi 20,8 km, joje yra net 154 posūkiai, kuriuos visus atsiminti itin sunku, o didelė posūkių dalis yra „akli“, t.y. važiuojant tiesiąja nesimato nei paties posūkio lūžio kampo, nei jo pabaigos, o ką jau kalbėti apie kitą posūkį. Vis tik sportinis azartas pastūmėjo kaip įmanoma geriau pasiruošti važiavimui ir pasistengti važiuoti maksimaliai greitai. Po šio sprendimo teko skambinti geram draugui ir prašyti paskolinti prie kompiuterio prijungiamą vairą, įsigyti žaidimą-simuliatorių „rFactor“ ir pradėti glūdinti įgūdžius. Pirmieji važiavimai tik dar kartą įrodė, kokia ši trasa pavojinga ir kodėl ji pakrikštyta „Žaliojo pragaro“ vardu.
Vėliau pradėjome planuoti nakvynę ir maršrutą. Svarbiausia iš karto išsiaiškinti, kuriomis dienomis vyksta taip vadinami „Turistiniai važiavimai“ (anglų k. „Tourist rides“), kada visi norintys gali išmėginti jėgas šioje trasoje. Informacija skelbiama nuerburgring.de svetainėje. Kita alternatyva – prisijungti prie vieno iš daugelio automobilininkų klubų organizuojamų „Track days“.
Aplink pačią trasą 20-30 km spinduliu apstu viešbučių, motelių ir hostelių. Jei važiuojate visam savaitgaliui, patarčiau apsigyventi pačiame Niurburgringe esančiame viešbutyje. Kuo mažiau rūpesčių – tuo daugiau įspūdžių! Taip pat būsite drauge su bendraminčiais, dėl automobilių sporto pamišusiais žmonėmis. Nakvynės kainos itin skiriasi, tad apsigyventi kiekvienas galės pagal savo finansines galimybes.
„Žaliajame pragare“ – daug įspūdingų automobilių
Kitas etapas – kelionė, kuri taip pat priklauso nuo jūsų norų ir galimybių. Pirmiausia verta nuspręsti, ar vyksite savo automobiliu, ar jį nuomositės vietoje. Abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų. Jeigu nuspręsite važiuoti savo automobiliu, rekomenduoju keltis keltu per Baltijos jūrą iki Kylio ir iš ten vykti į „pragarą“. Kitas pasirinkimas – važiuoti visą kelią automobiliu. Kadangi labai norėjau važiuoti būtent savo BMW M3 (kėbulas E46), be to, norėjome ir pakeliauti, tad visą kelią įveikėme mašina.
Išaušus lemtingajai dienai, apie kurią svajojome keletą metų, atsikėlėme labai anksti ir patraukėme trasos link. Atvažiavome dar prieš atidarant trasą, tačiau tokių kaip mes jau buvo kone šimtas. Pradėjo plūsti adrenalinas, rankos ėmė nevalingai virpėti, tačiau šypsena iš veido nedingo.
Tarp suvažiavusių automobilių patys populiariausi buvo BMW ir „Porsche“. Pamatėme visų kartų BMW M3, nuo pirmųjų E30 iki naujausių E92. „Porsche“ taip pat buvo labai įvairių, nuo gana įprastų „Porsche 911 Carrera“ iki GT2 RS. Vis tik populiariausi buvo GT3 modeliai. Jų suskaičiavome bene 15. Sutikome ir itališkų legendų – „Ferrari“ ir „Lamborghini“. Išlipus iš automobilio iškart jautėsi ypatinga atmosfera ir visus vienijanti greičio aistra.
Tobulėti yra kur!
Apvažiuoti vieną ratą savo automobiliu kainuoja 26 eurus, keturis ratus – 97 eurus, devynis ratus – 202 eurus. Įsigijome važiavimo bilietą keturiems ratams ir pajudėjome. Šiaurinė kilpa iš tiesų labai įspūdinga. Posūkiai, tiesiosios, lenkimai – visa tai, ko galima norėti iš lenktynių trasos. Sudėtingiausia yra įsiminti visus posūkius. Ir norint važiuoti greitai, juos reikia žinoti užrištomis akimis, o kito varianto tiesiog nėra.
Pamenate, kiek posūkių yra trasoje? 154! Važiuojant apėmė didžiulis azartas, kuomet aplenkėme kelis „Porsche GT3 RS“ ir BMW M3 E92 automobilius. Mūsų 2004 metų BMW M3 turi 3.2 l/343 AG motorą, tad aplenkti GT3 RS atrodė tiesiog neįmanoma. Tačiau šypsena veide dingo, kuomet pro šoną prazvimbė „Renault Megane RS“, beveik įprastas miesto automobilis. Paskui jį pralėkė ir keli „Suzuki Swift“ automobiliai.
Tiesiog jie žino kaip reikia važiuoti, pažįsta trasą, o mes – ne. Įveikėme keturis ratus ir jeigu ne tolimesni planai, „Šiaurinėje kilpoje“ būčiau praleidęs visą dieną! Mūsų geriausias laikas buvo 11 min. 2 sek. Kaip pirmam kartui pasirodė neblogai, tačiau jausmas viduje kuždėjo, kad kitus 4 ratus važiuočiau gerokai greičiau. Geriausias trasos laikas, važiuojant tokiu BMW M3 E46 automobiliu, yra 8 min. 22 sek. O geriausias serijinio automobilio laikas priklauso „Radical SR8 LM“ automobiliui ir yra 6 min. 48 sek. Tobulėti tikrai yra kur!
Maloniai nustebinęs BMW M3
Važiavimų metu itin maloniai nustebino mūsų BMW M3. Trasoje sekvencinė SMG („Sequential Manual Gearbox“) pavarų dėžė veikė tiesiog idealiai, žaibiškai ir tiksliai perjungdama pavaras tiek į aukštesnę, tiek ir į žemesnę. Maksimalus greitis tiesiojoje buvo gerokai daugiau nei 200 km/val. BMW M3 vairas buvo itin informatyvus, jautėme visus trasos nelygumus ir slydimus. Taip pat maloniai nustebino nereguliuojama gamyklinė BMW pakaba. Tiesa, čia sumontuotos dar trumpesnės nei įprastos BMW M3 spyruoklės, tačiau automobilis buvo itin stabilus net ir šlapiame kelyje. Vienintelė automobilio silpna vieta – stabdžiai.
Važiuojant „aštriai“, jie itin greitai įkaista, stabdymo savybės gerokai suprastėja, o galiausiai stabdžiai perkaista. Nors stabdyti šioje trasoje, ją žinant itin gerai, reikia vos keliose vietose, mes visgi sugebėjome perkaitinti savojo automobilio stabdžius.
Važiavimo metu asfalto danga buvo drėgna, keliuose posūkiuose buvo itin slidu, tačiau savo galimybių neviršijome. Itin geras sprendimas buvo prieš kelionę sumontuoti „Michelin Pilot Sport 2“ padangas. Šiam automobiliui tinkamesnių padangų nesu matęs. Žinoma, kalbu apie važiavimo savybes tiek uždaroje lenktynių trasoje, tiek ir bendro naudojimo keliuose.
Patarimai besidomintiems
Po kelionės nemažai draugų prašė patarimo, į ką atkreipti dėmesį, norint išbandyti jėgas „Šiaurinėje kilpoje“. Mano manymu, svarbiausia yra be reikalo nerizikuoti, važiuoti greitai, bet saugiai, neperžengiant savo galimybių ribos. Automobilį „pragare“ galima sudaužyti labai greitai, o pasekmės bus itin skaudžios.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad tose apylinkėse itin dažnai lyja ir reikia pasirengti važiuoti esant šlapiai dangai. Tai nėra didelė problema, kadangi per lietų nėra motociklininkų, o eismas trasoje gerokai mažesnis. Visais kitais atvejais judėjimas „Šiaurinėje kilpoje“ labai intensyvus. Važiuojant anksti ryte bus mažiau automobilių, tačiau per porą valandų jų prigūžės tiek, kad teks laukti eilėje, norint įvažiuoti į trasą.
Pritrūkus degalų, jų galėsite pasipildyti visai šalia trasos esančioje degalinėje. Labai svarbu turėti techniškai tvarkingą automobilį, nes šioje trasoje apkrovos yra milžiniškos dėl jos ilgio, posūkių kiekio ir aukščio skirtumų. Namuose įveikti 36 ratai simuliatoriuje buvo be galo vertingi, taip pat siūlau pasižiūrėti ir vaizdo instruktažus „Youtube“ svetainėje. Tai leis labiau mėgautis važiavimu, o ne bijoti kiekvieno vairo pasukimo ar pro šoną prašvilpiančio „Suzuki Swift“, kurį privalėsite praleisti, įjungę posūkio signalą ir pasitraukę į dešinę.
Apibendrinant turiu pasakyti, kad „Nordschleife“ yra nuostabi trasa, džiaugsmo ir įspūdžių suteikianti visam gyvenimui. Tikrai ten grįšime dar ne vieną kartą!
