Septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikta po avarijos ligoninėse atsidūrusių vairuotojų apklausa parodė, kad jie savo vairavimo gebėjimus vertino itin gerai – mes visi turime panašių aklųjų dėmių, rašo newscientist.com.
Eismas
© DELFI / Domantas Pipas

1965 metais pora psichologų iš Vašingtono universiteto 50-čiai rūpestingai atrinktų vairuotojų iš Sietlo pateikė klausimyną. Jame pateikiami klausimai buvo susiję su vairavimo įgūdžiais, bet Caroline Preston ir Stanley Harrisas nesistengė sužinoti respondentų vairavimo lygio – jie jau turėjo gan aiškų supratimą apie tai, – o norėjo išsiaiškinti, kaip savo vairavimo gebėjimus vertina patys vairuotojai.

Klausimynas nebuvo sudėtingas. Jame vairuotojų buvo prašoma įvertinti savo vairavimo gebėjimus nuo 0 iki 9, kur 0 „labai blogi“, o 9 – „ekspertas“. C. Preston ir S. Harrisas tikriausiai tikėjosi, kad vairuotojų savęs vertinimai bus arčiau nulio, nei 9. Jiems teko gerokai nustebti – rezultatai buvo tiksliai priešingi.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo šie vairuotojai, toks rezultatas iš tiesų, švelniai tariant, labai keistas.

Septintajame dešimtmetyje automobilių avarijų aukų skaičius JAV buvo sparčiai auganti problema. 1960 metais žuvo 36 000 žmonių, 1962 metais – 39 000, o 1964 – 46 000. Avarijos keliuose buvo pagrindinė vaikų ir jaunuolių mirčių priežastis – ir tai atsiėjo labai nepigiai.

Buvo atliekama daugybė avarijų priežasčių tyrimų, daugiausiai susiję su automobilių dizainu ir eismo reguliavimu. Bet keletas tyrėjų susidomėjo vairuotojų psichologija ir elgesiu. Būtent tai paskatino C. Preston atkreipti dėmesį į problemą. Ji tikriausiai tikėjosi aptikti kokį nors psichologinį bruožą, kurį būtų galima panaudoti avarijų skaičiaus mažinimui, bet vietoje to ji netyčia pradėjo mūsų supratimo apie žmogaus protą revoliuciją, besitęsiančią jau daugiau nei pusšimtį metų.

Apklaustieji 50 vairuotojų nebuvo eiliniai. Jie visi buvo pasirinkti, nes neseniai buvo pakliuvę į avarijas. Ne tik „pakliuvę“ – jie avarijos metu sėdėjo už vairo.

Jų avarijos nebuvo tiesiog bakstelėjimai ar chromuotų detalių nubrozdinimai. Jos buvo pakankamai rimtos, kad tektų atsidurti ligoninėje.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Daugybiniai sužeidimai… buvo kriterijus“, pažymėjo psichologai. 28 atvejais vairuotojas nebepataisomai sudaužė savo automobilį, šeši į metalo laužą pasiuntė kažkieno kito automobilį, trys ką nors nužudė. Prieš užduodami kokius nors klausimus, C. Preston ir S. Harrisui dažnai teko laukti, kol vairuotojai atgaus sąmonę.

Tikėjimas savimi

Kai jiems būdavo leidžiama imtis darbo, psichologai apklausdavo subjektą, aiškindavosi jo vairavimo ir avarijos istoriją, atlikdavo asmenybės ir galvosenos testus, diskretiškai pasiteiraudavo apie gėrimo įpročius. Tada paklausdavo apie vairavimo gebėjimus.

Nieko ypatingo nebuvo užfiksuota, išskyrus vairuotojų pasitikėjimą savimi. Nors gulėjo ligoninėje dėl paties sukeltų sužeidimų, visi 50 apklaustųjų vertino savo vairavimo gebėjimus geriau nei vidutiniškai – „daug „arčiau ekspertų“, nei „prastų vairuotojų“ spektro“.

Ir ne tik tai – paklausti kaip jie vairavo susidūrimo metu, dauguma sakė, kad viskas buvo gerai. Keli pripažino „mažesnį nei įprasta vairavimo efektyvumą“ ir 21 – gėrę alkoholio prieš avariją, bet 34 sakė, kad jų vairavimas buvo „normalus“, „geras“, „100 proc.“ ar net „itin geras“. Iš esmė jie neigė bet kokią atsakomybę dėl avarijos. Vos 15 pripažino tiesioginę savo kaltę, nors policijos įrašuose tvirtinama, kad tokie buvo 34.

Pasikapstę vairuotojų praeityje, C. Preston ir S. Harrisas aptiko, kad ji nebuvo nuobodi: šešiems vienu ar kitu metu buvo uždrausta vairuoti; 11 neišlaikė vairavimo egzamino; 29 turėjo nuobaudų už du ar daugiau eismo taisyklių pažeidimus; 11 buvo kaltinami neatsargiu, beatodairišku vairavimu arba vairavimu išgėrus.

„Ženklai kaupėsi kurį laiką,“ sausai pastebėjo C. Preston ir S. Harrisas.

Vairuotojai akivaizdžiai nebuvo iš elitinių padalinių. Daugelis buvo nekompetentingi ir turėjo daugiau nei pakankami progų tuo įsitikinti. Tačiau dauguma vis vien manė esantys išskirtiniai. Iš kokios jie planetos?

Geresni nei vidutiniai vairuotojai: psichologiją pakeitęs stulbinamas atradimas
© Organizacijos nuotr.

Paaiškėjo, kad jie iš tos pačios planetos, kaip ir mes visi.

Atlikdami tą patį tyrimą, C. Preston ir S. Harrisas pasamdė 50 kontrolinių vairuotojų, kurie buvo panašūs visais kitais aspektais, išskyrus tai, kad nebuvo pakliuvę į avariją. Jeigu tyrėjai tikėjosi rasti kokių nors skirtumų, jie turėjo nusivilti. Abi grupės pasirodė praktiškai vienodai, taip pat ir vertindamos save nuo 0 iki 9.

Tai, kad avarijų nepadarę vairuotojai save priskirs elitui, nebuvo netikėta. Bet kad tai padarys visi 100 subjektų – taip pat ir 50, kurie aiškiai tokie nebuvo – statistiška neįmanoma. Geresni už vidutinį visi būti negali. Kas čia dedasi?

Šis tyrimas buvo publikuotas „Journal of Applied Psychology“ (vol. 49, p. 284), ir tada dėmesio nesusilaukė. Tai neturėtų stebinti. C. Preston ir S. Harrisas norėjo išsiaiškinti, dėl ko vairuotojai linkę daryti avarijas, bet praktiškai nieko neaptiko. Kitaip tariant, jie pasiekė nulinį rezultatą, apie kurį dažniausiai pamirštama.

O be to, jis prieštaravo to meto psichologijai. Didžiąją XX amžiaus dalį realistinis požiūris į pasaulį ir save buvo laikomas geros psichologinės sveikatos kertiniu akmeniu. Pavyzdžiui, pripažintas mentalinės gerovės ekspertas Abrahamas Maslow 1950 metais rašė, kad „sveiki asmenys sugeba priimti save ir savo prigimtį be nusivylimo ar skundų“. Tai, ką atrado C. Preston ir S. Harrisas, būtų buvę palaikyta deliuzija.

Netrukus C. Preston ėmėsi kitų klausimų ir tapo žinoma gerontologe. Vašingtono universitete ji dirbo visą likusią savo ilgos karjeros dalį ir išėjo į pensiją 1984 metais. S. Harrisas, panašu, iš scenos pasitraukė su visam.

Bet nors jų tyrimas niro užmarštin, panašias anomalijas pradėjo atrasti ir kiti psichologai. Išsiaiškinta, kad verslo lyderiai ir vadybos studentai irgi panašiai nerealistiškai vertina savo kompentenciją. Koledžų profesoriai dažnai manydavo esantys geresni už paprastus mokytojus. Visur buvo tas pats – fenomenas, pavadintas „geresnis nei vidutinis“ efektu.

Mieguistas vairuotojas
Mieguistas vairuotojas
© Scanpix

Nerealistiškas pozityvumas dabar laikomas esminiu žmogaus prigimties bruožu. Beveik visi išpučia savo savivertę ir nuvertina ar ignoruoja silpnybes. Žmonės dažnai nuopelnus dėl sėkmės priskiria sau, o dėl nesėkmių kaltina išorės jėgas, ir tikisi, kad ateitis bus geresnė, nei praeitis. Ironiška, bet žmonės taip pat teigia mažiau nei vidutiniškai linkę apie save galvoti pernelyg gerai.

Šie įsitikinimai toli gražu nėra deliuzija, jie – geros psichinės sveikatos požymis. Jie padeda mums būti laimingais ir patenkintais, rūpintis kitais ir užsiimti produktyvia veikla. Tokių pažiūrų neturintys žmonės vadinami „depresyviais realistais“.

„Geresnis nei vidutinis“ efektas tebelieka kvintesenciniu šios tendencijos pavyzdžiu. „Tai geriausiai naudojamas ir geriausiai patikrintas savęs pagerinimas“, – sako Constantine'as Sedikidis iš Southamptono universiteto Jungtinėje Karalystėje, vienos iš produktyviausių ir netikėtumų kupinų psichologijos sričių tyrėjas.

C. Preston ir S. Harriso nuopelnai, atrandant „geresnis nei vidutinis“ efektą niekados nebuvo tinkamai įvertinti. Jų stulbinamas tyrimas kartais cituojamas, bet tebelieka kulto klasika. Bet gal nereikia pernelyg dėl jų jaudintis: tikriausiai jie didžiavosi savimi ir be to.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ištyrė, į kuriuos automobilius ilgapirščiai nesidairo – savininkai visus susigrąžina (24)

Galbūt sunku tuo patikėti, tačiau Jungtinėse Valstijose vienu mažiausių pranešimų apie...

Kinijoje sulaikytas vyras, važiavęs neįprasta transporto priemone (2)

Šiaurės vakarinio Kinijos Sindziango autonominio regiono sostinėje Urumčyje vairuotojai...

Seimas išparduoda senus BMW ir „Volkswagen“: ridos ir po 300 tūkst. km, o kai kurie – jau ir be techninės apžiūros (51)

Seimo kanceliarija , jau kartą rengusi aukcioną ir neišpardavusi kelių senstelėjusių...

Keisčiausias visų laikų „Porsche 911“, kurį sukūrė visai ne vokiečiai (17)

„ Porsche 911 “ modelis su „varlės akimis“ – viena žymiausių ir geriausiai atpažįstamų...

Beprotiško rekordo idėja: nusprendė dviračiu pasiekti „Porsche Turbo“ greitį (12)

Kokiu didžiausiu greičiu esate skriejęs dviračiu? Profesionalūs dviratininkai, mindami specialiai...

Top naujienos

Po smūgio Karbauskiui – „valstiečių“ kirtis konservatoriams: minimos Langaičio, Kernagio ir Navickienės pavardės išlindo ir nauji LVŽS „skeletai“ (1)

Po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ištyrė ir nustatė, kad rinkimų kampanijos metu...

Pravieniškių audite – skandalinga informacija apie nuteistųjų gyvenimą žiemą

Staiga kone perpus išaugusios komunalinio ūkio išlaikymo išlaidos, direktoriaus pavaduotojo...

Orai: artėja nauja šilumos banga (6)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Kaip naktį, taip...

Gydytoja papasakojo, kaip geriausia gydyti pūslelinę: tepalai ir pleistrai – praeityje (96)

Tikriausiai ir jūs esate vienas iš tų, kuris asmeniškai jau susipažino su pūsleline ( herpės...

Taline puikiais įvarčiais pažymėtame Supertaurės finale triumfavo „Atletico“ (28)

Istorinis futbolo vakaras Estijoje neprisvilo: trečiadienį vakare Taline UEFA Supertaurės finale...

Šiaudiniškius siaubiančio vyro bijo visas kaimas: jis lyg tiksinti bomba (232)

Dar prieš kelis metus Šiaudiniškiuose gyvenantis Julius Švedas buvo pavyzdingas šeimos žmogus,...

Pakvietė į vakarienę restorane – išėjo su pirkiniu už 2 tūkst. eurų (238)

Kaip manote, kiek gali kainuoti pagalvė? O dvi pagalvės ir antklodė? Žurnalistų pagalbos...

Neringos Venckienės tėvas ėmėsi veiksmų: šį kartą dėl anūkės (505)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kalėjime kalinčios Neringos Venckienės tėvas kreipėsi į...

Sostinėje pareigūnai per Žolinių reidą ne tik baudė, bet ir teikė pirmąją pagalbą (10)

Trečiadienį, Žolinių dieną, pareigūnai Vilniuje vos spėjo suktis – baudė neblaivius,...

Į restoraną Vilniaus senamiestyje užsukusią moterį išgąsdino ne tik kvapas, bet ir vaizdas (30)

Restorane „Forto dvaras“, esančiame pačioje Vilniaus širdyje – Pilies gatvėje, su šeima...