Didėjant elektrinių transporto priemonių akumuliatorių talpai ir kartu viena įkrova nuvažiuojamam atstumui, aktualiau tampa, kur ir kaip greitai galima papildyti energijos resursus.
Kasdienai pakanka jau dabar
„Regitros“ duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje buvo įregistruoti 1184 elektromobiliai arba per du kartus daugiau nei 2019-aisiais. Beveik nėra abejonių, kad šie skaičiai toliau augs, nes rinką dar šiemet papildys nauji palankios kainos modeliai, prie to prisidės ir nuosekliai plečiama krovimo infrastruktūra bei didėjantis viena įkrova įveikiamas atstumas, kuris jau dabar atliepia daugumos vairuotojų kasdienio gyvenimo poreikius.
„Kasdienėms užduotims – namai, darbas, mokykla, darželis, parduotuvė, hobiai, namai –visiškai užtenka bet kurio naujo elektromobilio. Tokiu atveju svarbesni yra galimybės ir patogumo įsikrauti klausimai“, – sako elektromobilių žinovas, tinklalapio 100procentuelektrinis.lt autorius Dainius Jakas.
Su juo sutinka ir Latvijos portalo Uzladets.lt (Įkrautas.lt) vyriausiasis redaktorius Kārlis Mendziņšas, pastebintis, jog dažniausiai elektromobilių entuziastų klausimai jau kurį laiką sukasi ne apie nuvažiuojamą atstumą, o įkrovimo galimybes: kur, kada ir kaip greitai?
„Žinoma, tiems, kurie kasdien turi nuvažiuoti 1000 kilometrų arba gali pasirinkti tik senesnio modelio elektromobilį ir tenka nuolat važinėti atokiose vietovėse, elektra varomas transportas netiks. Bet daugumos žmonių kasdien nuvažiuojamas atstumas neviršija 30 kilometrų, o dabartiniams elektromobiliams būdingi dešimteriopai didesni viena įkrova įveikiami atstumai. Atsižvelgus į tai ir sparčiai besiplečiančią infrastruktūrą, mano nuomone, nerimas dėl elektromobilių nuvažiuojamo atstumo nebėra toks aktualus, kaip anksčiau“, – teigia K. Mendziņšas.
Jo žodžius liudija ir skaičiai. Štai visiškai naujas elektromobilio „Citroën ë-C4“ 50 kWh akumuliatorius leidžia viena įkrova nuvažiuoti 350 kilometrų atstumą (pagal WLTP metodiką). Tad net ir vairuojant dinamiškiau tokio rezervo pakanka darbo reikalais kelis kartus įveikti kelią tarp Vilniaus ir Kauno ar tvarkytis reikalus važinėjant po miestą.
Nauja norma – 100 km per 10 min.
Specialistų teigimu, elektrinio transporto technologijoms besivystant svarbesnis rodiklis tampa galimybė greitai papildyti elektromobilio akumuliatoriaus resursus ir judėti toliau. Tai labiausiai nulemia maksimali baterijos įkrovos galia bei infrastruktūros, kur galima tai padaryti, dažnis keliuose.
„Baterijos įkrovimo greitis visada yra svarbus, nes kuo greičiau įkrauni, tuo mažiau stovi ir greičiau nukeliauji iki savo tikslo. Problema, kad kol kas dar labai nedaug automobilių turi greito įkrovimo (daugiau nei 50 kW) galimybę“, – pastebi D. Jakas.
Jis pažymi, kad įkrovimo sparta yra tiesiogiai susijusi su baterijų dydžiu. Kai akumuliatorius yra mažos talpos, ir jo įkrovos sparta bus lėtesnė. Atitinkamai baterijoms tampant talpesnėms, didėja ir galimybė juos įkrauti greičiau.
„Taip yra iš esmės dėl to, kad vadinamosios antrosios kartos elektromobiliai, turintys apie 60 kWh baterijas, jau gali būti įkraunami greičiau nei ankstesni, į kuriuos standartiškai montuoti 24–30 kWh akumuliatoriai“, – paaiškina D. Jakas.
Remiantis jau minėtu „Citroën ë-C4“ pavyzdžiu, 400 V ličio jonų bateriją galima įkrauti naudojant 100 kW galios nuolatinės srovės kroviklius. Tokia kol kas dar reta šio segmento sparta leidžia 80 proc. baterijos įkrauti per pusvalandį arba suteikti vairuotojui maždaug 10 nuvažiuojamų kilometrų per minutę. Tad atstumą nuo Vilniaus iki Kauno galima įveikti ir bateriją įkrovus dešimt minučių, o verslo kelionė iš Rygos į Ventspilį ir atgal nebus problema, tarpiniame taške palikus automobilį krautis 20 minučių.
K. Mendziņšas atkreipia dėmesį, kad svarbus ne tik maksimalus, bet ir vidutinis įkrovimo greitis. Specialistas pažymi, kad smagiai nuteikia ir gamintojų varžytuvės didinti įkrovimo spartą ir taip elektromobilių vairuotojų keliones darytis komfortiškesnes.
„Sakyčiau, 100 kW nuolatinės įtampos įkrovos galia šiais laikais galėtų būti vertintina kaip norma. Tai leistų užtikrinti daugiau nei 100 km nuvažiuoti reikalingą įkraunamą energiją per 10 minučių“, – pažymi K. Mendziņšas.
Skaitmeniniai pagalbininkai
Abu pašnekovai pažymi, kad sprendžiant elektromobilių įkrovos optimizavimo klausimus sukurta nemažai skaitmeninių pagalbininkų: nuo pačių automobilių gamintojų paslaugų iki specialių žemėlapių ar išmaniųjų įrenginių programėlių, tarp kurių jau galima aptikti ir lietuviškų bei latviškų energijos tiekėjų siūlomų produktų.
Pavyzdžiui, į „ë-C4“ modelį įdiegta naujausia 3D navigacijos sistema naudoja „Tom Traffic“ realaus laiko eismo informaciją ir leidžia vairuotojui lengviau numatyti būsimą baterijos energijos suvartojimą, taip pat galimus įkrovos taškus kelyje.
Įvairias išorinių tiekėjų arba krovimo stotelių programėles pasitelkę vartotojai gali nustatyti akumuliatoriaus įkrovimo laiką pagal pigiausią elektros kainą, planuoti keliones tiek šalies viduje, tiek tarp skirtingų valstybių.
„Internete yra ne vienas įkrovimo stotelių žemėlapis, tarp jų ir lietuviškas, kuris tikrai padeda. Pasirinkę elektromobilius dažniausiai gana greitai su jais ir stotelių pasiekiamumu susipažįsta“, – sako D. Jakas.
