aA
Praėjus kelioms savaitėms po ketvirtųjų elektromobilių varžybų „Įsikrauk su „Energijos tiekimu“: Vilnius–Palanga“ finišo ir nurimus dalyvių emocijoms, galima apibendrinti rezultatus. Kaip teigiama organizatorių pranešime žiniasklaidai, šios varžybos yra svarbios kaip infrastruktūros ir naujausių elektromobilių galimybių testas, jų palyginimas su kitais. Kas nustebino, kam ir kuriose vietose reikėtų pasitempti, kokias išvadas iš to galima padaryti?
Elektromobilių lenktynės iš Vilniaus į Palangą
© Algirdas Venskus

Infrastruktūra tinkama ne visur

Didžiausias pokytis šių metų elektromobilių varžybose, palyginti su ankstesnėmis, yra infrastruktūra. 2015–2017 m. dešinėje kelio Vilnius–Palanga pusėje būdavo vos viena greitojo įkrovimo stotelė (Vievyje), laikiną organizatoriai įrengdavo Kryžkalnyje. Šiemet jų – net šešios, visos jos išdėstytos maždaug kas 50 kilometrų. Dar 5 stotelės yra kairėje kelio pusėje, tad elektromobilių varžybų dalyviams grįžti iš Palangos į Vilnių taip pat nebuvo sudėtinga.

„Stotelių tankis visame kelyje yra idealus, dalyviams tikrai yra iš ko pasirinkti. Tačiau joms jau šiandien trūksta galingumo – prie stotelės greitam įkrovimui galima prijungti tik vieną elektromobilį. Nereikia net varžybų, kad prie jų susidarytų eilės. Pavyzdžiui, stotelė prie Kauno beveik visada yra užimta. Krovimo laikas nėra ribojamas, tad kokia „Tesla“ gali stovėti ir dvi valandas, kol jo baterija bus papildyta. Ką tuomet daryti pro šalį keliaujančiam žmogui, kurio elektromobilio baterija išseko?“ – klausia varžybų organizatorius Darius Grinbergas.

Net jeigu vieno krovimo laikas būtų ribojamas, pavyzdžiui, iki pusvalandžio (taip nustatyta prie kai kurių prekybos centrų), eilių grėsmė vis tiek didelė. Vieną elektromobilį greitai įkrauti galinčios stotelės, anot D. Grinbergo, turėtų būti įrengiamos prie viešbučių, prekybos centrų ir kitose miesto vietose, kuriose nesunku rasti alternatyvų baterijos papildymą.

Magistraliniuose keliuose, kur stotelės išdėstytos kas pusšimtį kilometrų, samprotavimas „galbūt eilės nebus, o galbūt teks palaukti valandą“ skamba nekaip. Čia negelbėja net ir užimtumą rodančios mobiliosios programėlės: jeigu dabar stotelė laisva, tai dar nereiškia, kad ji tokia bus po minutės.

Elektromobilių skaičius Lietuvoje artėja prie tūkstančio, o pastaruoju metu jis auga labai sparčiai. Todėl viešoji infrastruktūra, kuri būtų buvusi puiki prieš 2–3 metus, šiandien yra tik patenkinamo lygio.

Atskira tema yra miestai – kai kurie yra pasirengę priimti elektromobilius, tačiau kiti juos tarsi atstumia. Druskininkuose, Tauragėje ir netgi Nidoje, kurioje nėra paprasta rasti daug elektros energijos, įrengtos greitojo įkrovimo stotelės. Tačiau Palangoje, kur elektromobilius vairuojantys žmonės lankosi tikrai dažniau, jų nėra. Netgi viešbučiuose dažniausiai siūlomas tik buitinis elektros lizdas, seno „Nissan LEAF“ bateriją pildantis keliolika valandų, o naujojo – bene parą.

Elektromobilių lenktynės iš Vilniaus į Palangą
Elektromobilių lenktynės iš Vilniaus į Palangą
© Algirdas Venskus

Kelionės įmanomos su visais

Kai kurie elektromobiliai varžybose teigiamai nustebino. Pavyzdžiui, „Kia Soul EV“ 2015 m. varžybose nuo Vilniaus iki Palangos savivaldybės nuvažiavo per 5 val. 27 min., o šiemet užtruko 52 min. trumpiau. Automobilis tas pats, ekipažo nariai abu kartus buvo patyrę elektromobilių vairuotojai, vienintelis pokytis – platesnė infrastruktūra.

„Net ir „Volkswagen e-Up!“, kurio teorinis nuvažiuojamas atstumas vos viršija 100 kilometrų, be vargo atvyko į Palangą. Tad galima drąsiai teigti, jog tiek nauji, tiek seni elektromobiliai gali laisvai važiuoti pagrindiniu Lietuvos keliu ir be problemų pasiekti pajūrį“, – sako D. Grinbergas.

Kartu su elektromobiliais į trasą pajudėjo ir dyzelinis visureigis. Jo tikslas buvo visur važiuoti leistinu greičiu, vieną kartą sustoti išgerti kavos ir užfiksuoti orientacinį laiką. Tai buvo 3 val. 46 min. – vos 25 min. greičiau nei varžybų nugalėtojų, „Spark“ komandos „Nissan LEAF“. Jiems tereikėjo vieną kartą papildyti baterijų atsargas, po pusvalandžio pertraukos jie be problemų nulėkė iki finišo.

Tad geriausias kelionės elektromobiliu receptas – važiuoti kiek mažesniu nei leistinu greičiu, tačiau ne lėčiau už sunkvežimius. Vieną kartą sustoti papildyti baterijų, o per pusvalandį užkąsti bei išgerti kavos. Jeigu elektromobilis – „Hyundai Ioniq“, „Kia Soul EV“, pirmos kartos „Nissan LEAF“ ar „Volkswagen e-Golf“, tą tektų daryti du kartus, jei „Volkswagen e-Up!“ – tris. Daugelis į Lietuvą atgabenamų naudotų „Tesla“ automobilių tokį atstumą galėtų įveikti nesustoję, tačiau jų vidutinis greitis turėtų būti nedidelis.

Tobulėjimo tempas stebina

„Elektromobiliams reikia pasiekti išmaniųjų telefonų lygį. Prieš 3 metus įsigytas išmanusis šiandien yra ir greitas, ir fotografuoja gerai, ir visas kitas funkcijas atlieka puikiai. Prieš 5 ar 6 metus nusipirktas telefonas pasendavo per metus ir būtent tokia situacija šiuo metu yra elektromobilių rinkoje“, – pasakoja D. Grinbergas.

Pirmasis „Nissan LEAF“, palyginti su šiemet pasirodžiusiu antros kartos modeliu, atrodo prastai ne tik dėl išvaizdos, bet ir technologijų: viena įkrova nuvažiuojamas atstumas skiriasi dvigubai. Net ir pernai ar užpernai rinkoje pasirodę elektromobiliai, palyginti su naujausiais modeliais, atrodo gerokai senstelėję.

Elektromobilių lenktynės iš Vilniaus į Palangą
Elektromobilių lenktynės iš Vilniaus į Palangą
© Organizatorių nuotr.

Dar šiemet Lietuvoje turėtų debiutuoti „Hyundai Kona Electric“, kuris turėtų viena įkrova įveikti apie 400 km, bei „Jaguar I-Pace“ (500 km rida). Palyginti su šiais, 2013 m. pasirodęs „Volkswagen e-Up!“ ir jo 165 km teorinis nuvažiuojamas atstumas atrodo juokingai.

Todėl šiandien įsigytas 4–5 metų amžiaus elektromobilis, nors juo ir galima pilnaverčiai naudotis mieste bei keliauti po Lietuvą, daugeliu savybių smarkiai atsilieka nuo naujausių modelių. Galima numanyti, kad šiemetiniai modeliai po 5 metų taip pat juokingai atrodys prieš pasirodysiančius 2023 m.

„Prieš šias varžybas buvo abejojančių dėl distancijos, neva atstumas nuo Vilniaus iki Palangos jau nebeįdomus, nes nauji elektromobiliai gali įveikti jį nesustoję. Praktika parodė, kad realus važiavimas skiriasi nuo teorijos, tad dar bent dvejus metus važiuojant iš Vilniaus į Palangą intrigos nepritrūks. Kol joks elektromobilis negalės visos distancijos įveikti važiuodamas didžiausiu leistinu greičiu, tol kito maršruto ieškoti nereikės“, – įsitikinęs ketverius metus vykstančių elektromobiliu varžybų „Įsikrauk su „Energijos tiekimu“: Vilnius–Palanga“ organizatorius D. Grinbergas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Iš „Lego“ kaladėlių surinktas „Formulės-1” bolidas pranoko aukciono rengėjų lūkesčius

Sekmadienį, vasario 10-ąją, Paryžiaus aukcionų namuose „Artcurial“ už 95,300 eurų parduotas...

Geriausiu mechaniku išrinktas vaikinas galvos dėl darbo nesuka – pasiūlymą gavo dar konkurse (6)

„Ne vieną norėtume pakviesti dirbti jau dabar“, – neslėpė konkursą „ Geriausias jaunasis...

Kilo ginčas dėl 1,5 mln. dolerių kainavusio „Porsche“ – pirkėjas pasijuto apgautas (3)

Prieš trejus metus, kovą, per Amilijos saloje (JAV) vykusį „Gooding & Co.“ aukcioną,...

Šaligatviai prie didelės gimnazijos pėstiesiems neįveikiami, bet barstyti jų nenori niekas (53)

Greta Vilniaus esančios Riešės gyventojai pakraupę: šaligatviai prie vienos didžiausių...

Sovietiniai automobiliai Lietuvoje: kodėl naudoti kainavo brangiau nei nauji? (174)

Vairuoti ar turėti nuosavą automobilį šiandien yra tiesiog būtinybė. Tačiau sovietmečiu...

Top naujienos

Dramatiška „atiminėjamų vaikų“ legenda – statistinis triukas: suklaidinti liko visi

Nuo praėjusių metų liepos 1-osios iki šių metų sausio 31-osios iš nesaugios aplinkos buvo...

Blogiausias „Brexit“ scenarijus atrodo neišvengiamas: viskas, ką reikia žinoti

Iki numatytos Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos datos likus kiek daugiau nei...

Ferdinando Giugliano. Kas gi kamuoja euro zonos ekonomiką?

Vos per dvejus metus euro zona nuo savo pasaulinės ekonomikos didvyrės statuso staigiai pasuko žemyn.

Armonaitė: nauja partija skirsis nuo visų kitų – nedalyvausime visų kare su visais (333)

Vasario 16-ąją įvyko pirmasis Seimo narės Aušrinės Armonaitės ir Vilniaus mero Remigijaus...

Šie vaistai – išsigelbėjimas, bet pražūtinga riba labai trapi: vaikinas papasakojo, ką dėl to jam tenka patirti lietuviai vartoja 20 kartų ilgiau nei reikia (139)

Marius (tikrasis vardas redakcijai žinomas) raminamuosius ir antidepresantus pradėjo vartoti prieš...

Orai: pavasaris baigėsi, grįžta žiema (17)

Šiauriau Lietuvos besisukantis žemo slėgio sūkurys trečiadienio naktį į šalį gins tankius...

Stringanti sistema nesutrukdė: Šimonytė reikalingą kiekį parašų surinko per pirmą dieną sistema stringa (1944)

Prasidėjo pretendentų į kandidatus į prezidentus lenktynės dėl parašų surinkimo. Visos šios...

Vakarienė dviem už 3 eurus: lengvas ir sotus derinys, kurį norėsite pakartoti (189)

DELFI Maistas tęsia originalių fotoreportažų ciklą „Vakarienė už 3 eurus”. Šį kartą...

Po skandalingo pasakojimo traukiasi Lukiškių kalinių prižiūrėtoja: turbūt jie nori sužinoti, su kuo aš miegu (572)

Apie patirtą spaudimą, kai atsisakė užmegzti neformalius santykius su nuteistaisiais, viešai...

Gatvė prestižiniame rajone, kuri atgraso pirkėjus: viskas dėl šiurpą keliančių įstaigų (82)

Prestižiniu sostinės rajonu tituluojamas Antakalnis yra viena iš miesto dalių, kur būstą gali...