Lietuvoje SUV automobilių populiarumas taip pat kopia į viršų. Remiantis „AutoTyrimai“ duomenimis, 2021 m. pirkėjų poreikių ir troškimų pokyčius aiškiai galima įžvelgti B ir C segmentuose. Pavyzdžiui, mūsų šalyje pernai parduoti net 5 044 vienetai B segmento SUV automobilių, o tos pačios klasės hečbekų įregistruota net triskart mažiau – 1 609 vienetai.

Akivaizdų skirtumą išvystume ir aukštesniame, C automobilių segmente, kuriame daugelį metų karaliavo „Ford Focus“, „Opel Astra“ ar „Volkswagen Golf“. Kompaktinės klasės automobilių Lietuvoje pernai buvo parduota 4670 vnt., o kompaktinių ir vidutinių SUV – net 6773.

SUV „pandemija“

Kodėl susiformavo būtent tokia tendencija, nors SUV modeliai be išimčių yra brangesni nei analogiško segmento hečbekai, o dažnu atveju už juos taip pat reikia pakloti daugiau pinigų nei už praktiškuosius universalus? Ilgametis „Lietuvos metų automobilio“ konkurso komisijos narys Renaldas Gabartas pastebi, jog SUV „pandemija“ yra fenomenas, kurį paaiškinti nokautuojančiais argumentais gali būti sudėtinga.

„Techniniu požiūriu tokio kėbulo tipo transporto priemonės neturi jokių pranašumų prieš hečbekus ar universalus. Vis dėlto bene pagrindinis SUV koziris – aukštesnė sėdėsena, suteikianti vairuotojui kiek geresnį matomumą“, – teigia specialistas.

Savo ruožtu, ilgametis specializuoto „Auto Bild Lietuva“ žurnalo redaktorius Vitoldas Milius mano, jog yra ne viena priežastis, dėl kurios žmonės mieliau renkasi SUV automobilius.

„Atmetus visus įsitikinimus, SUV turi aibę privalumų. Augant urbanizacijos mastams, vis daugiau žmonių gyvena ir automobiliu naudojasi mieste, todėl nenuostabu, kad jie vis dažniau renkasi SUV modelius, nes aukštesnė sėdėsena leidžia daugiau matyti ir lengviau manevruoti“, – paaiškina V. Milius.

Automobilizmo ekspertas taip pat pabrėžia, jog į SUV automobilius yra patogiau įlipti ir išlipti, o aukštesnė kėbulo prošvaisa leidžia drąsiau privažiuoti prie aukštų šaligatvių bortelių ir nesijaudinti dėl įbrėžimams jautrių buferių, kurie labai dažnai kenčia vairuojant, pavyzdžiui, tradicinius hečbekus ar sedanus.

Konkurencinę kovą laimi technologijomis ir praktiškais sprendimais

Dar prieš porą dešimtmečių inžinerinės ar technologinės naujovės buvo diegiamos tik aukščiausios klasės automobiliuose. Visgi šiandien platus technologijų įsisavinimas leidžia automobilių gamintojams tam tikrus įrenginius, saugumo sistemas ar inžinerinius išradimus pritaikyti ir populiariausiuose modeliuose, pradedant kompaktiškais „Volkswagen Polo“ ar „Volkswagen Golf“ hečbekais ir baigiant „Ford Puma“ ar „Ford Kuga“ visureigiais.

Kasmet naujausius įvairių gamintojų modelius išbandantis R. Gabartas neslepia, jog „Ford EcoSport“ modelį pakeitusi „Ford Puma“ daugeliu parametrų – ne tik technologijomis – yra pranašesnė už giminingą kompaktiškąjį hečbeką „Ford Fiesta“.

„Puma“ išsiskiria ypač talpia bagažine. 456 litrų krovinių skyriaus erdvė šios klasės automobilyje iš tiesų daro įspūdį, tačiau stebina ne tik jos tūris: po plokščiomis bagažinės grindimis yra stačiakampė 80 litrų talpykla, į kurią galima ne tik maišą bulvių įdėti, bet ir ten pat jas nuplauti tekančio vandens srove, nes talpyklos dugne įrengta drenažo anga – atsukus jos kamštį viskas išbėga laukan“, – apie sumanų sprendimą pasakoja automobilių ekspertas.

„Mažasis „Ford“ visureigis turi masažuojančias sėdynes, kuo negali pasigirti nė vienas šio segmento varžovas. Beje, kaip ir laisvų rankų bagažinės atidarymo funkciją, leidžiančią elektra valdomą bagažinės dangčio mechanizmą aktyvuoti koja mostelėjus po galiniu buferiu“, – priduria R. Gabartas.

Pažangiais sprendimais pasižymi ir segmentu už „Puma“ didesnis „Ford Kuga“. Šis modelis yra vienas iš nedaugelio šios klasės automobilių, siūlomų su iš tinklo įkraunama hibridine pavara. Naudojant vien elektros energiją, ši pavaros sistema leidžia nuvažiuoti iki 56 km atstumą. Įkraunamojo hibrido privalumus ypač vertina europiečiai – 2021 m. tai buvo geriausiai perkamas automobilis savo segmente.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)