Dviejų Kinijos piliečių, prisiekusių automobilių entuziastų, Jeffery ir Calven tikslu tapo miestelis, esantis prie Verto ežero Austrijoje, kur kasmet lyg kokioms atostogoms susirenka visos Europos benzingalviai, o ypač – „Volkswagen“ grupės automobilių gerbėjai. Čia karaliauja žemintas važiuokles, blizgančius brangius ratlankius, iki smulkmenos „išlaižytus“ kėbulus turintys automobiliai, po kurių kapotu neretai ganosi „kaimenės arklių“.
Jeffery, turintis lietuviams puikiai „krokodilo“ vardu pažįstamą „Volkswagen Passat“, šį automobilį taip pat patobulino. Važiuoklė – pneumatinė, BBS kompanijos pagaminti ratlankiai – plačiomis „palangėmis“, žemo profilio padangomis, o salone – sportiškų formų salonas. Išvarvinę akis į nuotraukas iš kurorto prie Verto ežero Austrijoje, Jeffery ir Calven nusprendė, kad reikia leistis į kelią.
Ir kai ši žinia pasklido, internautai socialiniuose tinkluose tiesiog pašėlo. Linkėjimus drąsiems vaikinams siuntė automobilių kultūros entuziastai iš visų pasaulio kampelių, mat, kaip beskaičiuosi, nuo Kinijos rytiniame krašte esančio miesto iki pat Austrijos jiems reikėjo nuvažiuoti maždaug 13 tūkst. kilometrų.
Emocijų neslėpė ir lietuviai, pamatę, kad per visą Rusiją besidriekiantis dviejų automobilių entuziastų maršrutas veda ir per Lietuvą. Kai ketvirtadienio vakarą žalios spalvos „krokodilas“ įsuko į netoli Vilniaus Edukologijos žiedo esančią stovėjimo aikštelę, čia dviejų keliautojų jau laukė keliasdešimt entuziastų, panorusių išgirsti visas smulkmenas apie unikalią kelionę iš pirmų lupų.
Planavo pusmetį
Idėja važiuoti automobiliu iki pat Austrijos iš Kinijos, Guangdžou, Jeffery ir Calven kilo susižavėjus automobiliais Rusiją išnaršiusiais keliautojais. Tada, pasakojo Jeffery, jis pagalvojo, kad būtų išties smagu nuvažiuoti ne tik iki Rusijos, bet ir gerokai toliau – į Europą.
„Pasitariau su žmona, ir, maniau, ji tikrai pasakys, kad eičiau ir kaip reikiant išsimiegočiau, kad daugiau tokių kvailų minčių nekiltų. Bet, mano nuostabai, ji pasakė, kad keliaučiau“, – šypsojosi Jeffery.
Tuomet sekė kelionės planavimo etapas. Vaikinai išdavė, kad jiems prireikė pusmečio, kol galutinai sudėliojo maršrutą, sutarė, kaip keliaus, kelionei paruošė automobilį, apsirūpino reikalinga techika ir vizomis.
Nepaisant to, būtent vizos pakišo koją dar pirmajame kelionės etape – iš Kinijos važiuojant į Rusiją. Pasienio pareigūnai, įdėmiai apžiūrėję vaikinų automobilį ir patikrinę dokumentus, leido į šalį įvažiuoti tik vienam iš jų. Calven galėjo sėsti ir keliauti, o štai Jeffery išgirdo, kad jis į Rusiją įvažiuoti negali. Esą jeigu nori, jis gali dar kartą kreiptis dėl vizos ir, ją gavęs, bandyti keliauti toliau.
„Tačiau naują vizą jie žadėjo padaryti tik po kelių dienų. Tiek laukti negalėjau, todėl sutariau, kad Calven važiuoja toliau vienas, o aš pamėginsiu nusigauti į kitą šalį ir pasitiksiu jį“, – pasakojo Jeffery.
Tad nuo Rusijos pasienio vaikinas traukiniu grįžo atgal į didesnį Kinijos miestą, įsigijo lėktuvo bilietą, per Maskvą leidžiantį nuskristi į Vieną, Austrijos sostinę. Iš ten jis keliavo ne iki Verto ežero – sėdo į traukinį ir nuvažiavo iki Varšuvos, o iš ten – iki Latvijos, kur pasitiko visą kelią per Rusiją įveikusį Calven.
Tūkstančiai kilometrų ir trūkęs ratlankis
Šitaip iš dviejų „Volkswagen Passat“ vairuotojų liko vos vienas, kuriam prieš akis – maždaug 7 tūkstančiai kilometrų. Vaikinas per dieną stengėsi nuvažiuoti maždaug po 1000 kilometrų ir daugiau, tačiau, jokia paslaptis, didžioji dalis Rusijos gilumoje esančių kelių ne šiaip prastos kokybės, o tikrai netinkami išpuoselėtam, išskirtinius ratlankius turinčiam, automobiliui. Negana to, pusiaukelėje teko greitį sulėtinti, mat pradėjo snigti.
Visgi Calven šį maršrutą pavyko įveikti be jokių didesnių nuostolių. Kiek rūpesčių sukėlė tai, kad „Passat“ tepalai pradėjo tekėti. Bet, kaip pasakojo vaikinas, apie jų kelionę išgirdę vienų automobilių remonto dirbtuvių Rusijoje darbuotojai labai greitai atrado ir išsprendė problemą.
Tačiau be randų ant automobilio po ypač prastų rusiškų kelių apsieiti nepavyko. Į akmenis apsibraižė ne tik automobilio šonai, bet ir ratlankiai, o galiausiai vienas, neatlaikęs duobių ir akmenų, tiesiog skilo.
Nepaisant to, kelionė nesibaigė. Apie iki Europos modifikuotu automobiliu keliaujančius kinus išgirdę Rusijos automobilininkai nusprendė pagelbėti ir ratlankį suvirino bei sutvarkė, kad Calven galėtų tęsti kelionę.
„Važiuočiau ir dar kartą, nieko čia tokio“, – gūžčiojo pečiais apie kelionės sunkumus kalbėdamas Calven ir išdavė, kad kelių kokybė pagerėjo tik pasiekus Maskvą.
Beje, į Lietuvą vadovaudamiesi navigacijos nurodymais kinai atkeliavo vadinamuoju blogiausiu lietuvišku keliu – Molėtų plentu. Tačiau išgirdę lietuvių užuojautą tik stebėjosi, mat, pasak jų, kelyje į Europą jie matė kur kas blogesnių kelių nei šis.
Senas naujas „krokodilas“
Lietuvoje kinus pasitiko kelios dešimtys automobilių kultūros entuziastų, norėjusių savo akimis pamatyti į beprotišką kelionę išsirengusius automobilininkus. Didžiausia staigmena tapo ne kas kita, o kinų turimo „Volkswagen Passat B2“ amžius. Europoje šis modelis buvo nustotas gaminti apie 1990-uosius, kai jį pakeitė šviežesnis ir naujesnis „Passat“. Kitokia situacija buvo Kinijoje, kur ne vienas automobilių gamintojas turi savo gamyklas ir gamina tik šiam regionui skirtus modelius.
Tad vaikinai papasakojo, kad jų „Passat“ – visai ne kelių dešimtmečių amžiaus modelis. Kinijoje šis automobilis dienos šviesą išvydo 2008 metais ir, beje, čia jis vadinamas visai ne taip, kaip Europoje, o „Santana Variant“. Tad automobilis – sąlyginai pažangus, turintis visas reikalingas naujausias sistemas ir ne vieno naujesnio modelio atributą. Pavyzdžiui, prietaisų skydelis šiame modelyje toks pats, kokį turi ir kur kas naujesnės kartos „Volkswagen Golf“.
Po kapotu – ne pats galingiausias variklis. Viso labo specialiai Kinijos rinkai skirtas 1,8 l darbinio tūrio benzininis. Kai Jeffery šį modelį įsigijo prieš trejus metus, ant odometro, pasakojo jis, tebuvo 70 tūkst. kilometrų.
Automobilis – ne kiekvienam
Jeffery pasakojo, kad Kinijoje automobilių politika ganėtinai griežta. Pavyzdžiui, pagal amžių automobiliai skirstomi į skirtingas grupes ir, priklausomai nuo to, jiems taikomi vienokie ar kitokie draudimai. Štai automobiliai nuo 1993 iki 1997 m. priklauso vadinamajai pirmajai grupei ir visai neseniai šios grupės automobiliams buvo uždrausta važinėti miestuose.“
„Viskas dėl aplinkos taršos“, – aiškino pašnekovas.
Negana to, dėl aplinkos taršos turėti ypatingai seną automobilį taip pat sudėtinga, mat jei šis stipriai paseno, reikalaujama automobilį atiduoti į metalo laužą ir keisti šį naujesniu.
Galiausiai, kiekvienas, norintis įsigyti transporto priemonę, pirmiausia turi gauti leidimą tą daryti. Leidimas kainuoja nei daug, nei mažai – apie 9 tūkstančius eurų. O prieš šios sumos reikėtų dar pridėti ir automobilio kainą. Pastaroji priklauso nuo to, ar modelis pagamintas Kinijoje, ar importuotas.
Jeigu neįtikai – konfiskuoja
Nėra lengva Kinijoje ir modifikuoti automobilius. Pasak Jeffery, čia situacija šalyje keista. Štai techninės apžiūros modifikavęs automobilį neįveiksi, todėl privalai jį paversti standartiniu. Visgi įsigyti dalių, skirtų modifikacijoms, kėbulo puošybos elementų ir kitko – galima bei legalu.
„Tačiau keisčiausia yra tai, kad jeigu tave sustabdo policija ir kažkuo neįtikai, jie tiesiog konfiskuoja visas modifikuotas automobilio dalis ir naikina techninę apžiūrą, tenka ją vėl įveikti“, – aiškino jis.
Visgi kelionėje nė vienam pareigūnui kiniškus valstybinio ženklo numerius turintis, žemas, blizgančiais ratais „krokodilas“ neužkliuvo. Tiesa, Jeffery ir Calven neslepia, kad daugiausiai nerimo jiems kelia Vokietija. Į šios šalies pareigūnų akiratį pateko ne vienas į kurortą prie Verto ežero keliaujantis modifikuotas automobilis ir toks susidūrimas baigėsi paprasčiausiu automobilio konfiskavimu, o vėliau – ir išvežimu iš šalies bei draudimu sugrįžti į ją tuo pačiu automobiliu.
Atgal parsiplukdys
Iš Lietuvos keliautojai trauks iki Varšuvos Lenkijoje, vėliau – suks į Čekiją, Vokietiją, o kelionę baigs prie Verto ežero Austrijoje, automobilių festivalyje.
Paklausti, ar ruošiasi tokiai pačiai kelionei atgal, Jeffery ir Calven purtė galvas. Automobilį jie nusprendė parsiplukdyti, o patys namo parskris.
„Mes galėtume, tačiau tai truktų dar vieną mėnesį. Bijau, kad mano žmona to gali nesuprasti – kvatojo keliautojas, pasakodamas apie savo nuotykius Lietuvos benzingalviams.
Visgi jie neslepia, kad kelionė ir idėja, jog automobiliai gali suvienyti žmones, gyvenančius visiškai skirtinguose pasaulio galuose, kalbančius skirtingomis kalbomis, jiems taip patiko, kad kitąmet kelionę jie norėtų pakartoti. Tik šįkart į kelią jie leisis ne vienu, o net keliais automobiliais.
