Antras dienoraščio įrašas (balandžio 17 d., 9 val.)
Gaila, tačiau turime apsisukti ir grįžti atgal. Nuo Ukhtos iš pradžių važiavome nelengvai, bet judėjome pirmyn. Tačiau kuo toliau, tuo buvo sunkiau. Galima sakyti, pusę nakties sukomės vietoje ieškodami kelio, už kurio galėtume „užsikabinti“. Beveik pavyko pasiekti Pečiorą, tačiau supratome, kad toliau važiuoti nėra jokių galimybių. Pagrindinė to priežastis – prasidėjęs atšilimas, lauke temperatūra siekia apie 10 laipsnių šilumos. Upių ledas atitirpo ir „ledniku“ vadinamo sniego bei ledo kelio nebeliko.
Šiuo maršrutu važiuoja tik trijų tiltų „Uralai“ sunkvežimiai, tačiau jie viską išmaurojo taip, kad net ir patys sunkiai pravažiuoja. Todėl buvo ir taip, kad važiuoji rodos normaliai, jauti, kad apačioje ledas, o vanduo semia pusę ar visą ratą, bet staiga krenti į metro gylio duobę ir paskui kapstaisi.
Nuo Pečioro atvažiuojantys vairuotojai klausė, kur mes traukiame, sakome: „Į Vorkutą“. O jie mums: „Iki Pečioro gal ir nuvažiuosite, bet toliau – nė pro kur“. Be to, mes dar planavome tuo pačiu keliu ir atgal grįžti... Gal ir galėtume rizikuoti ir važiuoti į priekį, bet matome, kad oro sąlygos keičiasi labai greitai, upės pradeda plaukti ir atgal grįžti neturėtume jokių šansų.
Pripažįstame, kad reikėjo šiek tiek anksčiau išvažiuoti, tačiau dėl įvairių priežasčių kelionę turėjome atidėti. Kita vertus, pavyzdžiui, vasario mėnesį dėl atšilimo nebūtų jokių bėdų, tačiau kai spaudžia -40 laipsnių šaltis, kai siaučia pūgos ir beveik visą laiką reikia važiuoti tamsoje – atsiranda nauji pavojai ir kitos rizikos nepasiekti kelionės tikslo. Be to, vietiniai pasakoja, kad įprastai „lednikas“ būna iki balandžio pabaigos, o dabar – dar balandžio vidurys.
Nors iki Vorkutos automobiliu nepavyko nuvažiuoti, tačiau ryčiausią Europos tašką vis tiek norime pasiekti. Planuojame grįžti iki Ukhtos, palikti ten automobilį ir traukiniu važiuoti iki Vorkutos. Nuvykę ten spręsime, kokiu būdu pasiekti Uralo kalnuose esantį labiausiai į Rytus nutolusį Europos tašką, vadinamą Svietočka.
Duomenis pateikia „Altas“
Pirmas dienoraščio įrašas (balandžio 16 d., 9 val.)
Nuo Maskvos jau nuvažiavome apie 1700 km, iki Ukhtos dar liko apie 200 km. Temperatūra už lango pliusinė, upių ledas pratirpęs, tačiau sniego labai daug. Matysime kaip bus toliau, tikėkimės, kad aukštyn į šiaurę bus gerokai šalčiau, priešingu atveju mums gali būti labai sunku pravažiuoti.
Nors per mažiau nei parą nuvažiavome daugiau nei pusę kelio iš planuojamo 3000 km maršruto nuo Maskvos iki Vorkutos, tačiau visi įdomumai dar prieš akis, nes nežinia koks kelias laukia už Ukhtos, kai iki Vorkutos bus likę apie 1000 km.
O kol kas viskas sekasi gerai. Tik eilinį kartą stebina vietiniai neprognozuojami keliai. Kai kur jie nors ir duobėti, bet neblogi, galima važiuoti kad ir 130 km/val. greičiu, tačiau būna kad staiga kelias pasikeičia – keli kilometrai būna duobė ant duobės, greičiau 20 km/val. važiuoti nepatariama, o kas bando skubėti, turi neišvengiamai stoti keisti prakirstų padangų. O tokių drąsuolių pakelėse netrūksta... Gerai, kad mums, važiuojantiems su patikimu „Toyota Hilux“, kol kas jokių problemų nekyla.
Iš tiesų eismas čia nėra labai intensyvus, važiuoja dauguma tik vietiniai ir su galinga technika, pavyzdžiui miškovežiais, sunkvežimiais ir pan. Naktį apskritai kelyje nieko nesutikome.
Važiuojame sustodami tik degalinėse, kurių tikrai yra nemažai. Degalinės siūlo paprastą arba „Euro“ dyzeliną, kuris yra brangesnis. Kol kas visur radome ir pylėme antrą variantą. Vairuojame pasikeisdami – nevairuodami bandome bent kažkiek pasnausti, kad paskui galėtume pasikeisti.
Linkėjimai skaitytojams ir laukite naujų žinių!
Startavo Maskvoje
Penktadienį, balandžio 13 d., 13 val. 13 min. iš magistralės Vilnius-Panevėžys 13-ojo kilometro pajudėję keliautojai šeštadienį pasiekė Maskvą.
„Daug laiko sugaišome prieš įvažiuojant į Rusiją - pasienyje teko pralaukti 13 valandų“, - pasakojo keliautojai.
Sekmadienį 11.30 val. Lietuvos laiku jie startavo iš Rusijos sostinės geležinkelio stoties, tuo pat metu, kaip ir traukinys Maskva-Vorkuta, su kuriuo lietuviai bandys pasivaržyti, tik važiuodami bekele.
Keliautojai į Vorkutą važiuoja su „Toyota Hilux“ pikapu, kuris pasižymi itin patikima važiuokle, o visus keturis automobilio ratus suka dyzelinis 2.5 D-4D variklis, išvystantis 144 AG ir maksimalų 343 Nm sukimo momentą.
Bene didžiausias iššūkis yra tai, jog lietuviams, už nugaros palikusiems Maskvą ir artėjantiems prie Intos, o dar vėliau – Vorkutos, teks ieškoti kelių ten, kur jų paprasčiausiai nėra. Iš tiesų, iki kelionės tikslo likus daugiau nei tūkstančiui kilometrų jokiuose žemėlapiuose, jokiose navigacijose nėra deklaruojama net menkiausio kelio, vedančio į Vorkutą.
„Vienintelė mūsų viltis – rusų taip vadinamas „lednik“ – sniego ir ledo kelias, gana patikimas žiemą ir beviltiškai dingstantis kaitriau sušvitus pavasario saulei, – sakė V. Milius. – Todėl brangi ne tik kiekviena diena, bet ir valanda, nors per Velykas Vorkutoje spaudė didelių pavojų regis dar nekeliantis -27 laipsnių šaltis. Tačiau tai už poliarinio rato, o arčiau – šilčiau. Be to nereikia pamiršti, jog tuo pačiu „keliu“ mums teks ir namo grįžti.“
Tiesa, V. Milius pripažino, kad egzistuoja nemenka tikimybė, jog Vorkutos jiems gali ir nepavykti pasiekti. Visų pirma, keliautojams gali sutrukdyti staigus atšilimas, nes prasidėjus atodrėkiui tiesiog dingsta sniego ir ledo kelias. Antra priežastis, neraminanti keliautojus, yra tai, kad jų planuojamas maršrutas drieksis šalia dujotiekio, ir jeigu netikėtai bus pradėti jo rekonstrukcijos darbai, lietuviams gali būti neleista važiuoti net ir bekele.
Nugalėtojai paaiškės burtų keliu
DELFI skaitytojai nuo sekmadienio, kai žygeiviai stojo prie starto linijos Maskvoje, iki pirmadienio vakaro galėjo dalyvauti konkurse ir bandyti įvardyti, per kiek laiko lietuviai įveiks maždaug 3 tūkst. km atstumą nuo Maskvos iki Vorkutos, bei laimėti prizus.
Kadangi keliautojams nepavyko pasieki Vorkutos, visų prizų laimėtojai iš visų dalyvių bus išaiškinti burtų keliu. Nugalėtojus paskelbsime trečiadienį.
Vienam DELFI skaitytojui atiteks bendrovės „Bajtel“ įsteigtas prizas – navigacijos prietaisas „Garmin Nuvi 2455LMT“, o dar trys skaitytojai bus apdovanoti bendrovės „Sonbalt“ įsteigtais prizais – vertingais automobilių priežiūros rinkiniais „Sonax Xtreme“.
