Istoriškai drąsesnių sprendimų paieškoti nevengiantys gamintojai, kaip, pavyzdžiui, „Citroën“, savo naujausių automobilių salonuose jau montuoja net 12 colių įstrižainės HD vaizdo kokybės liečiamuosius ekranus, kas dar neseniai atrodė aukščiausia lyga net ir „premium“ segmente. Dar daugiau – šiandien mažai ką nustebins ir aukštos kokybės tekstilės deriniai su kitais praktiškais audiniais ar net „Nappa“ oda dengtos sėdynės, kaip ir chromo ar dirbtinės medienos intarpai apdailoje.
Jungiklius keičia ekranai
Automobilių žurnalistas Egidijus Babelis pastebi, kad liečiamieji ekranai tiesiog užvaldė transporto priemonių salonus, panaikindami anksčiau populiarią tendenciją – aibę įvairiausių mygtukų. „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos nario teigimu, tokiu būdu interjerai pastebimai skaitmenizavosi ir tapo gražesni nei bet kada anksčiau.
„Žmonės nori gyventi gražiai, tad ir gamintojai siūlo gražesnes medžiagas viduje. Dabar vieni gamintojai su kitais konkuruoja, kas įmontuos didesnį ekraną ir daugiau odos, kieno odos apdailoje bus daugiau dygsnių. O vartotojams tai pliusas“, – sako žurnalistas.
Jam antrina ir kitas „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Justas Lengvinas, pažymėdamas ne tik ekranų išpopuliarėjimą, bet ir nuolatinį jų didėjimą. Žurnalisto teigimu, tobulėjant programinei automobilių įrangai atsiranda galimybių vis daugiau funkcijų valdymo perkelti į ekranus, ir gamintojai tai noriai daro.
„Ir nors ekranai kažkada buvo modernumo ar net prabangos rodiklis, dabar neretai šis sprendimas atrodo net kaštų taupymu. Čia turiu omeny tuos atvejus, kai kasdien naudojamos funkcijos, kaip klimato kontrolės nustatymai ar multimedijos garso reguliavimas persikelia į ekranus“, – pastebi J. Lengvinas.
Vis dėlto, pašnekovo teigimu, dauguma pokyčių yra evoliuciniai: kai kurie gamintojai drąsiai žaidžia formomis ir eksperimentuoja, atsirado įvairūs apšvietimo sprendimai, daug dėmesio imta skirti sėdynėms – pradedant jų dizainu ir baigiant patogumu.
„Masažo funkcijos, sertifikatai už ergonomiką ir panašūs dalykai nėra matomi plika akimi, tačiau tapo svarbia interjero dalimi, kuri tiesiogiai veikia vairuotoją ir gali prisidėti prie kelionės patogumo bei saugumo“, – atkreipia dėmesį J. Lengvinas.
Pavyzdžiu vėlgi galima laikyti „Citroën“ modeliuose taikomus vairuotojo ir keleivių sėdėjimo komforto sprendimus, kurie išpildomi „Advanced Comfort“ programa. Šios technologijos sėdynės išsiskiria specialiu patogią kūno atramą stabilizuojančiu standžiųjų putų užpildu, nuo 2 iki 15 milimetrų pastorintu minkštuoju sluoksniu bei patobulinta juosmens atrama, kad automobilyje būtų sėdima ne tik patogiai, bet ir taisyklingai, nevarginančiai.
Ekologinis posūkis
Daugybę naujų automobilių kasmet išbandantys žurnalistai atkreipia dėmesį į interjeruose naudojamų medžiagų pokyčius. Šių dienų vairuotojų lūkesčiai lemia tai, kad gamintojai varžosi siūlydami tiek kokybiškesnes, tiek ir tvarumo kriterijų labiau patenkinančias medžiagas.
Anot E. Babelio, anksčiau prabangos elementais laikytą odą ar aliuminį pamažu keičia perdirbtas plastikas ar ekologiškos kilmės audinys. Pavyzdžiui, perdirbto plastiko panaudojimą ypač dažnai galime išvysti elektromobiliuose.
„Galbūt mokėdamas didelius pinigus norėtum odos, o ne pilko plastiko, bet dabar ekologija ant bangos“, – akcentuoja pašnekovas.
J. Lengvinas pastebi, kad dabar gerokai rečiau galima sutikti ir medžio ar medžio imitacijos apdailas. Imtos dažnai naudoti anglies pluošto imitacijos ir įvairios perdirbtos medžiagos.
„Retai galima sutikti ir natūralios odos sėdynes, geriausiu atveju tai būna įvairūs odos pakaitalai – siekiant ekologiškumo, medžio, neperdirbto plastiko ar natūralios odos naudojimas salone lyg ir nepataiko į šią tendenciją“, – sako žurnalistas.
J. Lengvinas atkreipia dėmesį, kad ekologiškumo lūkesčiai, kaip ir daugelyje sričių, privertė paplušėti tiek dizainerius, tiek inžinierius. Tiesa, žurnalisto teigimu, ne visiems gamintojams naudoti perdirbtas medžiagas sekasi vienodai.
„Įlipus į kai kuriuos automobilius atrodo, kad po kelerių metų kai kurios vietos apsitrins ir reikės „pervilkti“ saloną, o kituose automobiliuose apie tai, kad juose panaudota, pavyzdžiui, daug perdirbto plastiko, supranti tik paskaitęs brošiūrą“, – šypsosi žinovas.
Kokybės lenktynės
Abu automobilių žinovai atkreipia dėmesį, kad interjerų kokybės progresas lėmė tai, kad šių dienų vadinamieji vidutinės klasės automobiliai jau perkopia dar vakar tik „premium“ segmento automobiliams įveikiamą kokybės ir komforto kartelę. J. Lengvino teigimu, tai – natūralus procesas, kadangi tobulėjant automobiliams skirtumas tarp skirtingų klasių automobiliu neišvengiamai mažėja.
„Premium“ klasės modelių salonų evoliucija tikrai yra gerokai lėtesnė nei kasdienių automobilių – jiems tiesiog nėra tiek daug erdvės patobulinimams, o vidutinė klasė gali sparčiai vytis. Pavyzdžiui, paminėtas „Citroën“ prekės ženklas tikrai išsiskiria savo sėdynių patogumu ir jeigu reikėtų tik kūno dalimis atspėti, kokiame automobilyje sėdi, tikrai būtų lengva sumaišyti su gerokai aukštesnės klasės modeliais“, – sako J. Lengvinas.
E. Babelis pažymi, kad jei iš „premium“ gamintojų tikiesi, kad viskas bus mušta minkštomis ir švelniomis medžiagomis, o mygtukai bus pagaminti iš solidaus aliuminio, tai dabar jau net paprasčiausi automobiliai aukštesniame komplektavime stebina panašiais akcentais: oda, spalvomis ir kitais.
„Automobilių pramonė pastaraisiais dešimtmečiais šuoliuoja nematytais šuoliais kokybiniu atžvilgiu. Nekalbu apie patikimumą, o apie tai, ką jauti naujoje mašinoje. Ir dabar net pigiuose modeliuose jautiesi gana solidžiai“, – pažymi žurnalistas.
