aA
Nuo rugsėjo Lietuvoje ėmė veikti vidutinio greičio matavimo sistemos, įrengtos 25-iuose šalies kelių ruožuose. Ilgainiui tokių ruožų, kur matuojamas vidutinis važiavimo greitis, skaičius išaugs iki 150. Ir, aiškina sistemą įrengusios bendrovės atstovai, modernios kameros ne tik geba išsiųsti pavojaus signalą, jei yra gadinamos, bet ir veikti bet kuriomis sąlygomis, net netekusios elektros energijos tiekimo.
Vidutinio greičio matuokliai: kuo skiriasi nuo įprastų ir ar gali fotografuoti iš galo
© DELFI / Andrius Ufartas

Visas vidutinio greičio matavimo sistemas Lietuvoje įrengė technologijų bendrovė „Fima“. Rokas Šlekys, bendrovės Technologijų ir inovacijų vystymo departamento direktorius, akcentavo, kad šie matuokliai – nėra „jautresni“ nei įprasti. Pasak žinovo, taikoma paklaida yra maždaug 2 km/val. vairuotojo naudai. Visgi riba, nuo kurios prasideda baudimas už leistino greičio viršijimą, kas kartą gali būti vis kitokia. Kokia ji – nustato policijos pareigūnai.

„Visi puikiai žinome, kad yra savaičių, kai policija taiko nulinę toleranciją nusižengimui“, – priminė specialistas.

Prastas oras – ne kliūtis

Pasak R. Šlekio, besikeičiančios orų sąlygos įrengtoms vidutinio greičio stebėjimo sistemoms netrukdys.

„Kameros bet kokiu atveju užfiksuos visas pravažiuojančias transporto priemones ir atpažins numerį, jei tik jis matomas“, – akcentavo žinovas.

Be to, pabrėžė pašnekovas, nuo įprastų greičio matuoklių naujieji, įrengti 25-iose atkarpose Lietuvoje, skiriasi tuo, kad greičio jie nematuoja ir jokių radarų neturi.

„Įrengtos kameros tik fiksuoja vaizdą, o greitis yra apskaičiuojamas sistemoje“, – konstatavo specialistas.

Mato ir automobilio galą

Bene dažniausiai užduodamas klausimas, kalbant apie vidutinio greičio matuoklius, yra susijęs su tuo, ar šie veikia tik į vieną pusę, ar į abi. R. Šlekys patikino, kad vidutinio greičio matuokliai geba nuskaityti tiek priekinį, tiek galinį transporto priemonės numerį.

„Visiškai nesvarbu, kurioje juostoje važiuoji, nes viena kamera dengia visą važiuojamąją kelio dalį. Gali būti, kad tuo metu daromas lenkimas, kažkuris automobilis važiuoja per vidurį ar pan., bet jis vis tiek bus užfiksuotas“, – dalijosi smulkmenomis pašnekovas.

Anot jo, vidutinio greičio matuoklių kameros geba atpažinti judėjimo kryptį, taip pat ir tai, kai vaizde yra dvi transporto priemonės, nesvarbu, ar jos važiuoja ta pačia kryptimi, ar priešingomis.

Veikia net be elektros

R. Šlekys akcentavo, kad įrengtos vidutinio greičio matavimo kameros toli gražu nėra paprasčiausios. Jos turi gausybę daviklių, kurie skirti kameros būsenos stebėjimui.

„Yra fiksuojami bet kokie pašaliniai judesiai. Pavyzdžiui, jei kažkas mėgintų judinti stulpą, ant kurios yra kamera, ši automatiškai išsiųstų pavojaus pranešimą“, – pasakojo žinovas.

Pavojaus pranešimas atkeliautų ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, kamera būtų pasukta kita kryptimi nei reikia, palenkta ir pan. Be to, pavojaus signalas specialistus pasiekia net tada, kai dingsta elektra.
„Kamera kurį laiką gali stebėti visus parametrus net ir dingus elektrai. Be to, į visus kameros pranešimus reaguojama tikrai operatyviai“, – pabrėžė „Fimos“ atstovas.

Protokolą formuoja automatiškai

Vidutinio greičio matuoklis darbą pradeda tada, kai į stebimą atkarpą įvažiuoja transporto priemonė. Tuomet nufotografuojamas valstybinis numeris ir atpažįstamas. Išvažiuojant iš stebimos atkarpos vykdoma ta pati procedūra.

Kartu su numeriu užfiksuojama ir konkreti automobilio vieta, važiavimo laikas. Be to, laiką įrašo du skirtingi laikrodžiai – taip užtikrinamas sistemos tikslumas.

„Visi šie duomenys perduodami į centrinį kompiuterį, kur vyksta skaičiavimas ir duomenų sulyginimas. Sistema susieja dvi nuotraukas ir atpažįsta, kad tai yra viena ir ta pati transporto priemonė. Toliau vyksta duomenų sutikrinimas, žiūrima, ar jie galiojantys, ar nebuvo jokių nukrypimų ir taip toliau“, – sakė R. Šlekys.

Vidutinio greičio skaičiavimas vykdomas tik sutikrinus visus duomenis. Ir tai, pasak specialisto, daroma su absoliučiai visomis transporto priemonėmis, todėl centrinis kompiuteris veikia ypač didelėmis apkrovomis.

„Jeigu apskaičiuotas vidutinis greitis yra didesnis nei leistinas, automatiškai suformuojamas nusižengimo protokolas, kuris yra perduodamas tiesiai į policiją su visais užfiksuotais duomenimis. Greičių neviršijusių vairuotojų nuotraukos yra nesaugomos“, – atskleidė R. Šlekys.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Neįtikėtina: Norvegijoje lietuviui atėmė teisę vairuoti, grįžęs į Lietuvą legaliai prie vairo sėdo po poros savaičių (18)

Europos Sąjunga (ES) siekia užtikrinti didesnį saugumą keliuose. Europos Komisija neseniai...

Įamžino „Maximos“ logotipu pažymėto vilkiko manevrus: nedaug trūko, kad kelionė baigtųsi tragedija (75)

Eismo įvykiai, kuriuose dalyvauja ir sunkiasvorės transporto priemonės, paprastai būna patys...

Lenktynės Palangoje įkaitino greičio mėgėjus: policijai teko gaudyti net „Rolls-Royce“ (13)

Artėjant savaitgaliui ir orą kaitinant lenktynėms, šeštadienį prasidėsiančioms Palangoje,...

Kelių direkcija prašo bausti pakelėse įsitaisiusius grybų ir uogų pardavėjus: kelia pavojų (59)

Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į...

Įžūlumui ribų nėra: dviejų prabangių „Mercedes-Benz“ vairuotojai lenktynes surengė tiesiog gatvėje (72)

Gatvių lenktynės romantiškai atrodo ir baigiasi be pasekmių tik filmuose, realiame gyvenime...

Top naujienos

Mitalas: dabar yra migrantai, ateityje gali būti ir pavojingesni dalykai (51)

Laisvės partijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad Lietuva, susidūrusi su...

Aistė Žebrauskienė | D+

Vilnietis sužinojo įspūdingą savo buto vertės šuolį: pavyzdžiai, kaip per metus pakito kainos

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) kainoms išaugus bene labiausiai Europoje, prieš metus butus...

Galingai finišavęs Griškonis pateko į finalą ir kovos dėl olimpinio medalio – jaučiasi džiugiai specialiai Delfi iš Tokijo (3)

Jūros miško keliu pavadintame Tokijo olimpiniame irklavimo kanale vienintelis iš lietuvių likęs...

Už rekordinę sumą parduodamas Stasio Povilaičio namas Palangoje: jį įsigijusiems dirbti daugiau niekada nebereikės (29)

Vaikštinėjant Palangoje visai netoli Basanavičiaus gatvės, ne vienam poilsiautojui į akis krenta...

Arūnas Spraunius | D+

Po Šaltojo karo stojusi pauzė baigėsi: pasaulis stebi Putino neadekvatumą ir ginkluojasi

Rusijos prezidentas „tiesioginėje linijoje“ su Rusijos liaudimi birželio 30-ąją pareiškė,...

Gydytoja įspėjo: jeigu trūksta šios maistinės medžiagos, susirgus gresia sunkesnė COVID-19 eiga (5)

Nėra jokios stebuklingos dietos, kuri padėtų apsisaugoti ar išgyti nuo COVID-19 infekcijos....

Pasai barams, privalomi skiepai: Europa stiprina kovą su „Covid“ ko ėmėsi skirtingos šalys (17)

„Covid-19“ skiepijimo rodikliai visoje Europoje gerėja, vėl atidaromi restoranai ir barai,...

Atsibodo gaminti tuos pačius patiekalus? Dietistė Indrė Trusovė patarė, kaip paįvairinti savo meniu

Pandemija įnešė pokyčių į kiekvieną gyvenimo sferą, virtuvė – ne išimtis. 3 iš 5...

Ekologijos fanatams – augalai, kurie baido kenkėjus

Esate tikras ekologijos fanatikas ir nenorite į savo daržą įsileisti jokių chemijos pramonės...