Netrukus Lietuvoje padaugės vidutinio greičio matuoklių, o apie tai pasisakė ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Paklaustas, kur atsiras naujieji matuokliai, preigūnas teigė, kad vidutinio greičio matuokliai priklauso ne policijai, o Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri ir nusprendžia, kuriose vietose greičio matuokliai bus įrengti. Vis dėlto, jis patikino, kad dažniausiai jie įrengiami avaringuose kelio ruožuose, todėl tikėtina, kad šis atvejis nebus išimtis.
„Jie dažniausiai būna tose vietose, kurios yra avaringos bei kur eismo nelaimes lemia leistino greičio viršijimas bei nepasirinktas saugus greitis“, – aiškino V. Grašys.
Pareigūnas teigė, kad didžiausios problemos susijusios su greičio viršijimu fiksuojamos didžiuosiuose šalies miestuose ir aplink juos, mat natūralu, kad čia vyksta didžiausias judėjimas. Anot jo, vidutinio greičio matavimo sistemų atsiradimas tokiose vietose turėtų turėti didesnės įtakos eismo dalyvių sąmoningumui skatinant juos pasirinkti leistiną ir saugų greitį nedarant Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
V. Grašys pripažino, kad įgyvendinant greičio matuoklių plėtros planus užfiksuojama ir daugiau pažeidimų.
„Žinios, kad tokios sistemos šalies keliuose veikia jau pasiekė vairuotojų ausis, tačiau smegenis dar ne visų. Deja, tačiau pažeidimai, kai yra viršijamas leistinas greitis, yra dažni Lietuvos keliuose. Žinoma, sužeistųjų ir žuvusiųjų keliuose statistika gerėja. Be abejo, norėtųsi, kad situacija būtų dar geresnė. Visada sakome, kad net vienas Lietuvos keliuose žuvęs žmogus yra per daug. Žinoma, kad tai keistųsi, žmonės patys turi imtis iniciatyvos ir keisti savo požiūrį bei elgesį dalyvaujant eisme“, – kalbėjo V. Grašys.
Pareigūnas teigė, kad dažniausiai yra užfiksuojami greičio viršijimo atvejai, kai leistinas greitis viršijamas iki 20 km/val., tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai užfiksuojami greičio viršijimo atvejai daugiau kaip 50 km/val. ar net daugiau. Jis taip pat pabrėžė, kad svarbu KET laikytis visoje šalyje, o būtent Kelių eismo taisyklėse nėra užsiminta apie jokią greičio viršijimo toleranciją, todėl ir tikėtis jos – nevalia.
„Vairuotojų sąmoningumas tikrai keičiasi, tik norėtųsi, kad pokyčių tempas būtų greitesnis. Žinoma užfiksuojama atvejų, kai automobiliai eisme dalyvauja be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, taip pat jau pasibaigus techninės apžiūros galiojimui, o tai parodo, kad dėmesingumo ir atsakingumo dalyvaujant eisme vis dar trūksta“, – teigė pareigūnas.
V. Grašys teigė, kad nuo mobilių greičio matuoklių, vadinamųjų trikojų, pasirodymo dienos iki dabar didžiausias įvykęs pokytis yra tai, kad apie juos dabar yra daug kalbama, o Lietuvos vairuotojai ir kiti eismo dalyviai žino, kad tie trikojai dirba įvairiose šalies gatvėse.
„Jų pagrindinė paskirtis yra prevencija, kad įtikinti vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių, neviršyti leistino greičio, nes jis matuoklis gali atsidurti visur. Fiksuojame šiokį tokį mažėjimą pažeidimų užfiksuotų šiais įrenginiais, o tai parodo, kad keičiasi vairuotojų sąmoningumas ir jis keičiasi į gerąją pusę. Norime kad tie pokyčiai vyktų kaip įmanoma greičiau ir šalies keliai taptų maksimaliai saugūs“, – teigė V. Grašys.
Tiesa, pareigūnas pabrėžia, kad daugėjant greičio matuoklių vis dar išlieka ir pareigūnų patruliavimo poreikis, ypač, kai patruliuojama nežymėtais policijos automobiliais. Tokiais atvejais fiksuojami tokie pažeidimai, kaip naudojimasis telefonu vairuojant, chuliganiškas vairavimas, saugos diržų naudojimo pažeidimai.
„Stengiamės vairuotojus įtikinti, kad eismas Lietuvos keliuose yra stebimas, jį stebi kelių policija ir už pažeidimus laukia atsakomybė“, – kalbėjo V. Grašys.
Visą LNK žinių reportažą galite peržiūrėti žemiau:
