Vilniaus pakraštyje esančio Riešės miestelio gyventojai pasakojo, kad kai kurie iš jų po nakties bijodavo paimti į rankas išmanųjį telefoną ir pasitikrinti elektroninį paštą – tokiais kiekiais keliavo pranešimai apie padarytą pažeidimą ir skirtą baudą.
Šiame miestelyje greičio matuoklis zonoje, kur greitis ribojamas iki 30 km/val., pastatytas dar praėjusiais metais, tačiau baudas Riešės gyventojai ėmė gauti tik kovo pabaigoje. Iš viso, skaičiuoja policijos pareigūnai, šiuo matuokliu buvo užfiksuota 37,4 tūkst. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.
Apie antrą tokį greičio matuoklį, už kuriuo įamžintus KET pažeidimus baudos taip pat ėmė keliauti tik kovo gale, prabilo Čekoniškių miestelio gyventojai. Čia taip pat praėjusių metų pabaigoje atsirado naujas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pastatytas nusižengimų fiksavimo įrenginys.
Iš viso, pasakojo LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas, Lietuvoje tokių greičio matuoklių praėjusiais metais atsirado 70.
Gali tekti laukti 2 metus
Kaip aiškino LAKD atstovas, Lietuvoje įstatymu nurodyta, kad baudų administravimas gali trukti dvejus metus. Tad tai, kad greičio matuokliai kelis mėnesius „tylėjo“, o protokolai už visus per tą laiką padarytus nusižengimus pasipylė tik dabar, teisiškai nieko blogo.
Visgi vairuotojai tokį ilgą laiką, per kurį gali atkeliauti bauda už padarytą KET pažeidimą, vadina absurdišku. Anot jų, šiais laikais naudojamos automatizuotos sistemos, pareigūnams nebereikia rankomis atrinkinėti duomenų, jų rūšiuoti, rašyti protokolų, todėl laikotarpis turėtų būti sutrumpintas.
Paleido, bet prie sistemos neprijungė
Kaip „Delfi“ aiškino Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, tiek pažeidimų, užfiksuotų Riešėje esančio greičio matuoklio, susikaupė dėl paprastos priežasties – įrenginys nebuvo sujungtas su Administracinių nusižengimų registru.
„Dėl to duomenys negalėjo būti apdoroti. O kai tik buvo įregistruoti registre, automatiškai buvo apdoroti ir iš karto išsiųsti pažeidėjams“, – aiškino jis.
Tą patį patvirtino S. Jansonas. Pasak jo, praėjusių metų spalio 26-ąją Riešėje esančiam greičio matuokliui buvo atlikta metrologinė patikra, spalio 27-ąją jis pradėjo veikti. Visgi sutartis su Informatikos ir ryšių departamentu (IRD) dėl įrenginio sujungimo su Administracinių nusižengimų registru buvo pasirašyta tik šių metų kovo 5-ąją.
„Nuo kovo 5-os visi užfiksuoti pažeidimai buvo perduoti automatiškai į registrą“, – sakė pašnekovas, pabrėžęs, kad nepaisant to, pažeidimai teikiami pagal teisės aktuose nustatytus terminus, kadangi pažeidimų administravimas gali užtrukti iki 24 mėnesių.
Nė vienas neblyksi
Ne vienas vairuotojas, skundęsis didžiuliais kiekiais protokolų, pastebėjo ir tai, kad jeigu įrenginys būtų blykstelėjęs, jis būtų žinojęs, kad nusižengė, ir atkreipęs dėmesį tai, kaip vairuoja ir kokiu greičiu važiuoja. Visgi šviesos blyksnio tada, kai greičio matuoklis įamžina pažeidimą, nėra.
„Naujieji greičio matuokliai naudoja infraraudonųjų spindulių apšvietimą, kuris nematomas žmogaus akiai. Todėl fiksuojant pažeidimą vairuotojas nėra apakinamas blykstės“, – kalbėjo S. Jansonas.
Be to, šie įrenginiai keliuose ne tik užfiksuoja greičio viršijimą abiem kryptimis, tačiau įamžina ir kitus pažeidimus. Pavyzdžiui, jeigu važiuojama su transporto priemone, kuri neturi galiojančios techninės apžiūros ar nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat – važiuojama nesusimokėjus kelių naudotojo mokesčio.
Visą naujųjų greičio matuoklių žemėlapį galite rasti čia.
