L. Šukytė–Korsakė tikino, jog tokį klausimą iškėlė dėl savo darbo patirties skubios pagalbos skyriuje, matant po girtų vairuotojų sukeltų eismo įvykių atvežtus sužalotus asmenis. Be to, jai atrodo keista, jog darbe, kur rizika sužaloti kitus asmenis yra maža, privalo būti blaivus, o vairuotojui – galima šiek tiek išgerti.
„Už stalo žmogui sėdinčiam, dirbančiam žmogui gali būti 0,2 prom, o vairuotojui – 0,4 prom. Tai kur yra logika? Žmogus, išvažiavęs į gatvę, vairuojantis mašiną, gali būti daugiau išgėręs nei dirbantis kabinete. Tai čia yra diskusija. Niekas nesako, kad iš karto bus teikiamas teisės aktas pakeitimas nulinei tolerancijai. Tai yra didžiulė diskusija ir mes apie tai turime kalbėti. Tai negali būti užmiršta“, – „Žinių radijui“ teigė L. Šukytė–Korsakė.
Per metus pareigūnai sulaiko apie 10 000 neblaivių vairuotojų. Praėjusiais metais kelyje dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 7 žmonės, sužalota daugiau nei 100, pasak pareigūnų – net ir vienas būtų per daug.
Policija palaiko tokį pasiūlymą, esą tai paskatintų griežtesnę vairuotojų savikontrolę. Dabar dažnai vairuotojai, kurie nedaug viršija leistiną ribą teisinasi, jog išgėrė labai nedaug ir negalvojo, jog bus pasekmių. Galbūt įvedus tokią taisyklę ir aplinkiniai nustotų vairuotojams siūlyti „tik“ taurelę ar bokalą alkoholinio gėrimo.
„Policija jau kurį laiką laikosi tos pačios pozicijos ir kartas nuo karto kyla tos diskusijos dėl nulio promilių. Mes visą laiką pasisakome už tai, kad alkoholio vartojimas, nepriklausomai nuo jo kiekio, neturi būti derinamas su transporto priemonės vairavimu. Argumentai turbūt tokie – kuomet policija nustato vairuojančius asmenis, kurie įpučia 0,43-0,44 promilės, teisinasi, jog puikiai jautėsi, išgėrė bokalą alaus ar vyno taurę ir galvojo, kad viskas bus gerai. Tas asmuo yra pripažįstamas neblaiviu ir susilaukia tam tikrų pasekmių – yra administracinė atsakomybė ir praranda teisę vairuoti.
Policija tokį asmenį eliminuoja iš eismo dar nepridarius eismo įvykių, kažko neužmušus ar nesužalojus. Manau, kad taisyklė, jog joks alkoholio kiekis nesuderinamas su automobilio vairavimu, palengvintų asmenims susitaikyti su tuo ir nerizikuoti“, – laidoje „Dienos klausimas“ teigė Policijos viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
Tiek Europoje, tiek Pasaulyje leistina alkoholio riba vairuotojų kraujyje yra labai įvairi. Vienose šalyje jau dabar privaloma būti visiškai blaiviu, o kitose – leistina ir 0,8 prom, tai yra, dvigubai daugiau nei Lietuvoje.
„Lietuvoje turime puikų pavyzdį, kuomet motociklų, autobusų ir krovininių automobilių vairuotojams turi būti nulis, kažkurį laikotarpį tikrai turėjome priekaištų ir nusiskundimų, kad diskriminuojama tam tikrą vairuotojų grupė, tačiau šiai dienai didelių problemų su tuo dalyku neturim“, – sakė V. Grašys.
Jis pridūrė, jog šiuo atveju būtų sąžininga, jog visiems vairuotojams būtų taikoma tokia pati riba – visi turėtų būti blaivūs. Vis dėlto, motociklininkų klubo prezidentas Virginijus Aučyna sako, jog prie tokio reikalavimo įprato, tačiau tolerancija turi būti.
„Manau, kad vis dėlto turėtų būti palikta kažkokia tolerancija ir apie tuos nulius nenorėčiau kalbėti. Aš suprantu, jeigu yra leistinos kažkokios normos, kaip ir kalbama, yra kažkokia pagunda – išgersiu ir nieko nebus, bet aš su tuo nesutinku. Yra kitų gėrimų, ta pati gira, vaistai gali turėti įtakos. Kefyro išgėrus dvi stiklines ko gero irgi nulio neparodys“, – savo poziciją dėstė V. Aučyna.
Vilniaus universiteto profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė laidoje teigė, jog visiems pokyčiams reikia svarių argumentų. Pasak jos, reikia daugiau analizės, ar toks pokytis tikrai svariai prisidėtų prie eismo saugumo.
„Matot, aš vadovaujuosi tokiu principu, kad keisti reikia tada, kada tikrai reikia keisti, kai yra neginčytini argumentai, tada galima teisės normą keisti. Jeigu viskas daugiau mažiau veikia ir tokių skubių pakeitimų poreikio nėra, tai aš esu linkusi taip konservatyviai žiūrėti į teisės keitimą, nes matot, mes įstatymus keičiam keičiam, bet kažkaip tai nuo to geriau nesidaro.
Turėtų būti kažkokie pagrįsti tyrimai, kad tikrai ten, tarkime, vairuotojai su 0,1-0,2 prom. padaro daugiau autoįvykių. Taip pat reikėtų gilesnės analizės, kaip yra kitose šalyse. Yra nemažai valstybių, ta pati Ispanija, kur 0,8 prom. yra leistina.
Tai pirmas dalykas – man trūksta svarių argumentų, ar tikrai būtina keisti, tuo labiau, kad dabar pas mus ne visiems yra leidžiama 0,4 prom, yra tam tikra kategorija vairuotojų, kuriems jau dabar mes taikome nulinę toleranciją alkoholiui“, – teigė L. Meškauskaitė, pridurdama, jog tokį pasiūlymą vertina skeptiškai ir laukia analizės.
Vairuotojų sąjungos prezidentas pritarė advokatės mintims ir jas papildė tyrimais. Esą jau prieš daugelį metų buvo ištirta, jog minimali alkoholio koncentracija kraujyje neturi jokios įtakos vairavimui.
„Analizių padaryta milijonai. Ne veltui pasaulyje buvo visuomet norma ir daugelis šalių ją išlaikė – 0,8 prom. Moksliniuose tyrimuose buvo nustatyta ir Lietuvoje buvo daryti tyrimai – iki 0,5 prom. neapčiuopiama jokios įtakos, o iki 0,8 prom. įtaka neturi reikšmės automobilio valdymui. Pasaulio sveikatos organizacija, kuri labai jau norėdavo ribą žeminti, užsakydavo išsamius tyrimus ir jie patirdavo nepasitenkinimą, nes nepasiekė to dalyko“, – tyrimų rezultatus apžvelgė V. Sadauskas.
„Norėdami kažką nuveikti gero toje srityje, dažnai neišmanydami, puolam griežtinti. Nereikia studijų, nereikia tų tyrimų daryti, jų yra – pasiskaitykite. Lietuvos vairuotojų sąjunga dar 2002 metais padarė tyrimą uždaroje aikštelėje. Tai, kuomet žmogus pasiekdavo 0,9 prom, pasidarydavo reakcijos klaidų, tai yra, sulėtėjusi reakcija. Iš dvidešimties dalyvavusių tyrime dalyvių tai buvo tiktai tie, kurie nebuvo profesionalūs vairuotojai, tai yra tie, kurie neturėjo C, D kategorijų“, – pridūrė jis.
Pirmadienį naujienų agentūra ELTA pranešė, jog Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis 0 promilių idėją vertina kritiškai. Jo teigimu, neblaivūs vairuotojai nėra didžiausia grėsmė, todėl keisti esamos tvarkos nėra reikalo.
