Neįtikėtinas pasiūlymas internete: už nedidelį mokestį žada prisiimti svetimas baudas už KET pažeidimus

„Delfi“ redakciją pasiekė nuotrauka iš socialinio tinklo „Facebook“. Joje – nei savo veido, nei vardo ir pavardės nusprendęs neslėpti asmuo, kuris vienoje populiariam automobilių ženklui skirtoje grupėje pasisiūlė apsiimti svetimas baudas už KET pažeidimus.

„Gavai baudą už kelių eismo taisyklių nesilaikymą? Greičio viršijimą? Nenori mokėti baudos? Gaila teisių? Parašyk man, galiu apsiimti tavo baudą už atitinkamą mokestį. Skolos raštelius galiu taip pat“, – akcentavo skelbimo autorius.

Jis pabrėžė, kad įrašas socialiniame yra tikras, ne apgaulė, be to, akcentavo, kad jeigu reikia, gali ateiti ir į susitikimą.

Internete sklando pasiūlymai parduoti baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus

© DELFI

Skelbimo nuotrauka pasidalinęs „Delfi“ šaltinis pasakojo, kad pasidomėjo situacija nuodugniau ir susisiekė su skelbimo autoriumi.

Pastarasis jam paaiškino visą schemą. Pasirodo, kai KET pažeidęs asmuo gauna administracinio nusižengimo protokolą, o jame – aiškiai nematyti žmogaus veido, tik automobilio numeriai, baudą prisiimti gali būtent skelbimą internete paviešinęs asmuo.

Negana to, jis sutiko susitarimą patvirtinti notaro parašu arba kitais, baudos pardavėjui patogiais, būdais. Užmokestis už tokią paslaugą sąlyginai nedidelis – maždaug 30 proc. skirtos baudos dydžio.

Pasak „Delfi“ šaltinio, tokios situacijos anaiptol nėra retos. Svetimas baudas sau prisiimantys asmenys neretai neturi darbų ir jau būna įklimpę skolų liūne, o jų duris nuolatos varsto anstoliai. Tokiam asmeniui svetima bauda per daug nepakenks, o uždarbis garantuotas.

„Gali pasitaikyti“

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) „Delfi“ e. paštu atsiųstuose atsakymuose teigiama, kad atvejų, kai vienam asmeniui skirtą baudą prisiima visai kitas asmuo, pasitaikyti iš tiesų gali tada, kai nusižengimas užfiksuojamas ne jį padariusio asmens akivaizdoje.

Anot pareigūnų, administracinio nusižengimo tyrimas baigiamas tada, kai sumokama žmogui skirta bauda. Ir pabrėžiama, kad protokolą gavęs transporto priemonės valdytojas per 30 kalendorinių dienų gali pranešti, kad KET pažeidė ne jis pats, o kitas asmuo.

„Tokiu atveju yra galimybė patikrinti, pavyzdžiui, nuotrauką, vaizdo įrašą, ar transporto priemonės savininkas siuekia išvengti atsakomybės nurodydamas kitą asmenį“, – teigia LKPT atstovai.

Pasak jų, jeigu būtų nustatyta, kad transporto priemonės savininkas pateikė melagingus duomenis, būtų sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn.

LKPT duomenimis, 2019 m. už KET pažeidimus buvo paskirta beveik 23,8 mln. eurų baudų, o išieškota – už apie 5,08 mln. eurų.

Galima patraukti atsakomybėn

Advokatas dr. Arnas Paliukėnas „Delfi“ komentavo, kad asmeniui, kuris savo noru, nors ir melagingai, prisiima svetimą kaltę, nėra daug galimybių pritaikyti kažkokias teisinio poveikio priemones.

„Atsakomybės dėl melagingų parodymų galime reikalauti iš liudininkų, nukentėjusiųjų, nes jie yra prisaikdinami, kad sakys tiesą. Asmens, kuris pats traukiamas atsakomybėn, negalime nei prisaikdinti, nei reikalauti iš jų atsakomybės, kad jie duoda neteisingus parodymus apie galimai savo padarytą veiką“, – akcentavo teisės žinovas.

Visgi pašnekovas įsitikinęs, kad surasti sukčiaujančius ir ištirti bylas, kuriose atsakomybė už administracinius nusižengimus prisiimama melagingai, pareigūnai galėtų, ir tyrimas nebūtų ypač sudėtingas.

„Jei pareigūnai mato, kad tas pats asmuo važiuoja ir su itin brangiais, ir su pigiais automobiliais visoje Lietuvoje, priklausančiais skirtingiems savininkams, neturi jokio turto, negi šito negalima nustatyti? Ir tokiu atveju mes kalbame ne tik apie parodymų davimą, bet ir visą schemą bei tą, kad už tai imami pinigai. Akivaizdu, kad už tai galima patraukti atsakomybėn“, – kalbėjo A. Paliukėnas.

Žinoma, anot advokato, pareigūnai galėtų argumentuoti, kad tokiu atveju tektų skirti pajėgas tirti sąlyginai smulkiems nusižengimams ir atsitraukti nuo rimtesnių bylų, visgi, tikino A. Paliukėnas, reikėtų nusistatyti prioritetus ir įsivardinti, ar valstybė turi pajėgumų tirti ir tokius nusižengimus.

„Jeigu tai nėra svarbu, žinoma, statistikai, kad nusižengimų išaiškinamumas yra šimtaprocentinis, galima pažymėti varnelę, kad protokolas surašytas ir pažeidėjas surastas. Taip, iš šalies atrodys, kad pareigūnas dirba labai gerai, tačiau jis gali būti surašęs šimtą protokolų asmeniui, kuris kasdien visoje Lietuvoje tariamai važiuoja vis kita mašina ir niekada neturi pinigų bei niekada niekas iš jo nieko neišieško“, – stebėjosi pašnekovas.

Pasak jo, nustatyti nusižengusius šiuo atveju tikrai nebūtų itin sudėtinga, mat, pastebėjo advokatas, net žurnalistai geba susirasti šiuos asmenius ir netgi juos pakalbinti dėl paslaugų kainų.

„Suprantama, kad kol tai yra 10 eurų klausimas, tai yra Administracinio nusižengimo kodeksas ir tai gali atrodyti nežymu. Bet jeigu įvardijame, kad tas pats asmuo daug kartų su skirtingais automobiliais nusižengė, tai jau baudžiamoji atsakomybė. Ir gal tada tirti tai turi ne Kelių policija, o galbūt kriminalistai?“ – svarstė žinovas.