„Į kelio savininkę, Vilniaus miesto savivaldybę, buvo ne kartą kreiptasi dėl šios perėjos, nes būtent kelio savininkė privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui ir atitiktų teisės aktų reikalavimus“, – akcentavo „Delfi“ skaitytojas ir pabrėžė, kad perėja teisės aktų neatitinka.
Pažeidė įrengimo taisykles?
Pasak jo, minėta pėsčiųjų perėja turi atitikti Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisykles. Visgi įrengiant tokią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją buvo pažeista esminė taisyklė: tokia perėja negalima ten, kur leistinas važiavimo greitis viršija 50 km/val., o dirbtinai mažinti leistiną važiavimo greitį ženklais prieš pėsčiųjų perėją tik tam, kad būtų išvengta šio punkto sąlygos, draudžiama.
„Leistinas greitis gatvėje 80 km/val., o faktinis siekia ir 90-100 km/val. Prieš pat perėją pastatytas ženklas, ribojantis greitį iki 50 km/val., o pravažiavus perėją vėl stovi ženklas, nurodantis, kad leistinas greitis – 80 km/val. Akivaizdžiai pažeistas taisyklių punktas, nurodantis, kad draudžiam dirbtinai mažinti greitį. Vilniaus savivaldybė suteikė pirmenybę pėstiesiems kristi itin judrią gatvę Vilniuje, tačiau tik formalią. Kartu formaliai įrengė leistiną greitį mažinančius kelio ženklus, kurių dauguma vairuotojų tiesiog nesilaiko“, – pabrėžė vilnietis.
Pasak jo, tos pačios taisyklės nurodo, kad pėsčiųjų perėjų negali būti aukštos kategorijos eismo gatvėse, o būtent tokia ir yra Geležinio vilko gatvė.
„Galimi sprendimai du: sumažinti leistiną važiavimo greitį visoje Geležinio vilko gatvėje iki 50 km/val., arba panaikinti nesaugią perėją ir pasirinkti kitą priemonę – šviesoforais reguliuojamą, požeminę arba pėsčiųjų perėją virš kelio“, – vardino vyras.
Pasak jo, savivaldybei buvo pateiktas siūlymas šią nereguliuojamą perėją naikinti ir uždrausti pėsčiųjų eismą šioje vietoje, nukreipiant juos per Ozo g. viaduką. Tuomet suskaičiuota, kad ryte šia perėja naudojasi 12 žmonių per valandą, dienos metu – 16 žmonių, o vakare – 24 žmonės per valandą.
„Dėl labai mažo pėsčiųjų srauto ir didelio transporto priemonių intensyvumo šviesoforo įrengimui greito eismo gatvėje nebuvo pritarta“, – pridūrė „Delfi“ skaitytojas.
Siūlo pasinaudoti patiems
Jis pridūrė, kad dėl nesaugios perėjos buvo kreipęsis ir į Vyriausybės atstovą, ir į policijos pareigūnus, ir į Seimo kontrolierių, deja, pagalbos nesulaukė.
„Turime pačią nesaugiausią, blogiausią pėsčiųjų perėją Vilniuje – sostinės gėdą, eismo saugumo parodiją, tikrą pavyzdį, kaip negali būti įrengta jokia normali perėja. Ir jeigu čia niekas nieko nedaro, tai baisu pagalvoti, kas vyksta mažiau reikšmingose gatvėse. Kiek tokių ir panašių eismo organizavimo „perliukų“ arba paslėptų bombų yra visame mieste? Kiek sužalotų, žuvusių žmonių buvo būtent dėl tokios nesaugios infrastruktūros, nors kaltino visi vairuotojus ar pėsčiuosius? Teisme dažniausiai teisiami ir nuteisiami vairuotojai. Ten neatsiduria tie, kas kas netinkamai organizuoja eismą. Jiems taikoma kitokia atsakomybė – jokios atsakomybės. Gal jie kitaip pradėtų galvoti, jei kasdien asmeniškai pasinaudotų tokiomis pėsčiųjų perėjomis?“ – piktinosi „Delfi“ skaitytojas.
Perėją stebi, įrengė pagal reikalavimus
Į „Delfi“ atsiųstus klausimus Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus patarėjas Rimantas Baravykas atsakė lakoniškai.
„Minėta perėja yra pastoviai stebima. Perėja yra įrengta pagal visus reikalavimus, nėra intensyviai naudojama, tačiau yra svarbi jungiamoji grandis. Po atliktų pakeitimų per 2017-2020 metus neužfiksuota jokių eismo įvykių“, – komentavo jis.
R. Baravykas pabrėžė ir tai, kad savivaldybės specialistai nuolat stebi ir gerina eismo saugumo situaciją. O šių metų pradžioje patvirtinta nauja 2021-2030 m. eismo saugumo programa su ambicingu tikslu – nuliu žūčių 2030-aisiais.
