„Kai buvo kuriamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, daug dėmesio buvo skiriama nusižengimų prevencijai. Bet pastaruoju metu dėl jos iškyla klausimų, nes greičio matuokliai tapo lyg baudų skaitytuvai. Taip griaunamas ir įstatymo prestižas“, – pastebėjo Kazys Starkevičius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.
Jam pritarė ir Seimo narys Gintautas Paluckas, pastebėjęs, kad susiklosčiusi situacija keista: žmonės gyveno, važinėjo ir vėliau per trumpą laiką gavo dešimtis protokolų.
„Jeigu tu gauni pažeidimų krūvą po pusės metų, tai tampi recidyvistu. Ir kyla baisus neteisybės jausmas“, – akcentavo jis, pastebėjęs, kad pagrįstai kyla klausimų, kaip greičio matuokliai buvo paleisti veikti prieš tai neužtikrinus jų informacinės sąsajos su Administracinių nusižengimų registru (ANR).
Anot jo, susiklosčius tokiai padėčiai kyla klausimas, ar galėjo būti pradėtas naudoti matuoklis, jeigu sistemos funkcionalumas neužtikrintas.
„Funkcionalumas nėra tik nufotografuoti ir pasidėti į atmintį. Pilnas veikimas yra perduoti į ANR, kur būtų suformuotas protokolas ir atsiųsta bauda. Sistema turi veikti ir žmonės, mano galva, yra pelnytai pasipiktinę“, – akcentavo jis.
Paleido veikti, bet sutarties neturėjo
Remigijus Lipkevičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), kuri praėjusiais metais visoje Lietuvoje įrengė 70 naujų greičio matuoklių, direktorius pasakojo, kad dar pernai įvyko viešieji pirkimai ir buvo pasirašytos sutartys su rangovais, kurie įsipareigojo įrengti matuoklius skirtingose vietose.
Įrengus matuoklius jie buvo testuojami, atliekama jų metrologinė patikra, tuomet, pastačius įspėjamuosius ženklus, matuokliai buvo paleisti dirbti.
„Apie tai visuomenę informavo tiek LAKD, tiek žiniasklaida. Pirmosios žinutės apie tai pasirodė dar pernai lapkritį-gruodį. Tie matuokliai fiksavo ne tik pažeidimus dėl greičio, bet ir dėl techninės apžiūros ir draudimo“, – aiškino R. Lipkevičius.
Matuokliams jau veikiant, LAKD derino sutarties su Informatikos ir ryšių departamento (IRD), kuriems turėjo būti pateikiami matuoklių sukaupiami duomenys, klausimus. Šis procesas, anot direktoriaus, truko iki 2021-ųjų vasario, o kovo 2 d. buvo pasirašyta sutartis ir visi pagal visus užfiksuotus pažeidimus išrašyti protokolai.
Jam antrino LAKD Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento vadovas Darius Ražinskas, pabrėžęs, kad matuoklio, kaip matavimo priemonės, užfiksuoti duomenys teisingais laikomi po metrologinės patikros.
„Neįmanoma visoje Lietuvoje matuoklių įrengti vienu metu, o sutartys su IRD sudaromos grupei matuoklių, ne kiekvienam atskirai. Ir todėl pasirašyti sutartis įmanoma tik tada, kai baigiamas įrenginėti paskutinis matuoklis. O dabar duomenys tikrai plaukia nesustodami, sukurtos visos sąsajos“, – kalbėjo žinovas.
Turėtų veikti kaip „trikojai“
Visgi esama situacija suerzino Seimo narį Joną Pinskų. Šis stebėjosi, kaip buvo galima sumontuoti greičio matuoklius, pradėti kaupti duomenis, o sutartis pasirašyti vėliau.
„Tai kokią teisę turėjote pasirašę sutartis išsiųsti visus tuos duomenis? Suprantu, jeigu nuo sutarties pasirašymo tie duomenys būtų kaupiami“, – stebėjosi J. Pinskus.
Anot jo, stacionarūs greičio matuokliai turėtų veikti analogiškai, kaip veikia ir policijos naudojami mobilieji greičio matuokliai, vadinami „trikojais“.
„O ne taip, kad susikaupei ir po to ateina po 80 protokolų“, – replikavo Seimo narys.
Sujudimas nepadėjo – fotografuoja toliau
Vytautas Grašys, Lietuvos Kelių policijos tarnybos vadovas, pabrėžė, kad policija dėl tokios protokolų gausos kalta nesijaučia, mat, kaip bebūtų, kalba eina apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių tokioje vietoje, kaip Riešės gyvenvietė, gausu.
Be to, pabrėžė Kelių policijos vadas, visos eismo saugumo priemonės atsirado bendruomenės iniciatyva.
Jis skaičiavo, kad nuo tada, kai spalio pabaigoje greičio matuoklis ėmė veikti, 19 tūkst. vairuotojų pro jį važiavo leistiną 30 km/val greitį viršydami iki 20 km/val. Dar 3300 toje vietoje leistiną greitį viršijo iki 30 km/val. 286 vairuotojai pro ten lėkė važiuodami iki 40 km/val. greičiau nei buvo galima, be to, atsirado ir 19 tokių, kurie greitį viršijo 51 km/val. ir daugiau. Už tokį pažeidimą net patyrę, dvejus metus stažo turintys, vairuotojai netenka teisės vairuoti.
Suklusti važiuojančių pro Riešės matuoklį neprivertė nė žiniasklaidos dėmesys.
„Tikrai dėl to matuoklio skambėjo visa žiniasklaida, bet net ir po paviešinimo jis užfiksavo dar 455 atvejus, kai buvo viršytas leistinas greitis“, – komentavo V. Grašys.
Kalbėdamas apie protokolų, tekusių vairuotojams, skaičius, jis paminėjo, kad policijos duomenimis daugiausiai vienas žmogus gavo 82 administracinio teisės pažeidimo protokolus.
Sutartis rengia iš anksto
Seimo nariams pastebėjus, kad tvarka turėtų būti keičiama ir matuokliai turėtų būti pradėti naudoti tik tada, kai pasirašomos sutartys su IRD dėl duomenų perdavimo, R. Lipkevičius pabrėžė, kad kalbant apie naujus projektus, situacija pasikartoti neturėtų.
„Mes turime dabar pasirašę prieš paleisdami naujus matuoklius, nes numatyta vidutinio greičio matuoklių plėtra. Tad klausimų dėl duomenų perdavimo į IRD nebus“, – žadėjo jis.
