Vokietijos specialistų naudotų automobilių ataskaita: „Toyota Verso“ po 100 tūkst. kilometrų

DELFI su žurnalu „Auto Bild Lietuva“ tęsia straipsnių seriją, kuriais kviečia skaitytojus susipažinti su „Auto Bild“ žurnalistų kartu su Vokietijos transporto priemonių patikros kompanija „Dekra“ atliekamais ilgalaikiais automobilių patikimumo testais. Kiekvienu aprašomu modeliu žurnalistai nuvažiavo ne mažiau 100 tūkst. kilometrų, registravo kiekvieną pastabą ir pasibaigus bandymui automobilį išrinko į smulkiausias detales.

Tuomet jo visų detalių būklę kruopščiai įvertino „Dekra“ specialistai. Visa tai pateikiama išsamioje ataskaitoje. Tad gero skaitymo, ir tikimės, kad ši informacija padės lengviau apsispręsti ieškant naudoto automobilio.

100 000 km su 2009 m. „Toyota Verso 1.8“: tobulas automobilis irgi turi silpnybių
Ilgalaikiai „Toyota“ testai tampa monotoniški. Nuo starto iki finišo niekas negenda, kritiškų pastabų irgi nėra labai daug. Šį kartą ir vėl viskas buvo taip pat. Na, beveik taip pat...

„Verso“ yra vienas tų automobilių, kurie sugrąžina savo šeimininką į senus gerus laikus, kai „Toyota“ modeliai buvo paprasti, o svarbiausia – beveik „nesuvažinėjami“. Tiesa, jie atrodė ne itin patraukliai. Nepaisant to, pagal parduotų automobilių skaičių galima spręsti, kad „Toyota“ klientams tai nėra labai svarbu. „Verso“ vienatūriui idealiai tinka toks apibūdinimas: dizainas įspūdžio nedaro, užtat patvarumas pavydėtinas.

Pora perdegusių lempučių, sugedęs degalų bako užraktas... ir daugiau jokių rūpesčių. Įvertinimas – puikiai.

Vis dėlto šį kartą gražiajame paveiksle atsirado nedidelė dėmė. Visiškai išmontavus testuotą automobilį rasta rūdžių! Rudos nuosėdos buvo ant starterio laidų, alyvos kiekio matavimo strypo kreipiančiosios, slenksčių ir net ant trečios sėdynių eilės vyrių. Daugoka, ar ne tiesa? Apie atsitiktinumą negali būti nė kalbos – nejau japonai nusprendė šiek tiek pataupyti?

Kad ir kaip ten būtų, manėme, jog rūdys šiuolaikiniame automobilyje yra tabu. Deja, gamintojai iš Tolimųjų Rytų iki šiol negali su jomis susidoroti. Pavyzdžių netenka ilgai ieškoti: prisiminkite kelis ankstesnius mūsų ištvermės maratono dalyvius: „Toyota Auris“ (ABL 25/09), „Mazda 3“ (ABL 4/12) arba „Hyundai i30 CW“ (ABL 8/12). Tiesa, reikia pripažinti, kad „Toyota Verso“ užpuolusios rūdys paviršutiniškos, tačiau faktas, kad jos randamos vos dvejų metų automobilyje, verčia šiek tiek sunerimti. Išties, automobiliams, kurių išskirtinumas yra didelis patvarumas, tai nedaro garbės.

Laikas grįžti prie esminių dalykų, o tiksliau – prie testo. Įdomu tai, kad 2011 m. Lietuvos rinkoje didžiausią parduotų „Verso“ (apie 70 proc.!) dalį sudarė benzininės versijos. Mums buvo įdomu, kaip su mūsų maratono iššūkiais susidoros populiariausia iš jų – 1.8/147 AG.

Testuoto vienatūrio su papildoma įranga, kurią sudaro atbulinės eigos kamera, aliumininiai ratlankiai ir automatinis dviejų zonų oro kondicionierius, kaina siekė apie 28,5 tūkst. eurų. Nemažai!

Mainais, neminint geros įrangos, gauname keletą labai praktiškų sprendimų. Trečią sėdynių eilę gali turėti ir „Opel Zafira“, ir „Renault Scenic“ ir „VW Touran“ vienatūriai, bet tik „Toyota Verso“ trečios eilės sėdynes galima sudėti vienu rankos judesiu – ir jums prieš akis atsiveria nepriekaištingai lygus plotas daiktams susidėti. Šis privalumas neliko nepastebėtas. Testo dienoraštyje randamas įrašas: „Tai gerokai palengvina persikraustymo rūpesčius“. Svarbu ir tai, kad antros eilės sėdynės stumdomos ir išilgai.

Kompaktinis „Toyota“ vienatūris turi ir šiokių tokių trūkumų: nervina ribotas matomumas gale ir gana didelis apsisukimo spindulys (12,1 m). Vis dėlto teigiamų atsiliepimų gausa testo dienoraštyje užgožė tuos kelis neigiamus komentarus. Pagyrimų sulaukė patogios sėdynės (nors ir susidarė įspūdis, kad sėdimoji jų dalis trumpoka), komfortiškai suderinta pakaba, gera salono garso izoliacija ir itin tyliai dirbantis benzininis 1.8 variklis, kuris vienbalsiai buvo pripažintas geriausiu „Toyota Verso“ elementu.

Benzininis 147 AG variklis dirbo tyliai ir sklandžiai, nereikėjo dažnai perjunginėti pavarų, automobilis dinamiškai įsibėgėdavo. Džiugino ir tai, kad atvykus atlikti techninės priežiūros nė karto neteko papildomai įpilti alyvos, nors dar visai neseniai dėl ne itin patvarių žiedų benzininiams 1.8 varikliams tai nebuvo būdinga. Važiuojant ramiai, degalų sąnaudos neviršijo 6 l/ 100 km – puikus rezultatas.

Aišku, buvo ir tokių testuotojų, kurie ne tik sugebėjo sudeginti net 12 l/100 km, bet ir „išspaudė“ 205 km/val. Nė vienas vairavęs šį „Toyota Verso“ vienatūrį nesiskundė degalų sąnaudomis ir nepasigedo dyzelinės versijos – vidutinės benzino sąnaudos testo metu siekė 9,1 l/100 km. Vertas dėmesio rezultatas, tuo labiau kad priekinė „Verso“ kėbulo dalis neišsiskiria itin geromis aerodinaminėmis savybėmis, tad, suprantama, ir nelabai padeda taupyti degalus.

Vieną testuotoją benzininis 1.8 variklis taip pakerėjo, kad dienoraštyje jis įrašė taip: „Yaris“ su tokiu varikliu turėtų teikti neišpasakytai daug malonumo!“

Užteks skrajoti padebesiais, laikas nusileisti ant žemės. Juk niekas neperka šeimyninio vienatūrio vien dėl to, kad šis gali greitai įsibėgėti ir lėkti su vėjeliu. Pasirinkimą nelabai lemia ir kitos modelio sportiškumo savybės. Šiuo požiūriu „Toyota Verso“ yra paprasčiausia pilka pelytė.

Komfortiškos pakabos, „guminės“ vairo sistemos ir per daug jautrios ESP (net išjungta, kilus pavojui savaime įsijungia) derinys neviliojo tų testo dalyvių, kurie mėgsta ekstremalesnį vairavimo būdą. O štai šeimos galva mąsto visiškai kitaip, todėl komfortas, malonumas važiuoti ir saugumas jiems yra svarbūs pasirinkimą lemiantys kriterijai.

Šiek tiek daugiau tikėjomės iš salono apdailos detalių kokybės, nes „Toyota“ reputacija tikrai gera. Deja, plastikas lengvai įbrėžiamas, o ir surinkimo kokybė galėtų būti geresnė – važiuojant prastesniais keliais teko klausyti tikro barškėjimo ir girgždėjimo koncerto.

Nemažai neigiamų atsiliepimų skirta ir nepatogiai, iš negražaus plastiko pagamintai priekinei alkūnės atramai. Nuo 2010 m. gegužės „Toyota“ ėmė montuoti audiniu apsiūtą atramą. Šis pakeitimas buvo ne vienintelis. Japonai tobulino „Verso“ žingsnis po žingsnio. Buvo pakeistas vairas (2010 m. kovas), pavarų perjungimo svirties rankenėlė (2010 m. gegužė), viena salono apšvietimo lemputė (2010 m. gruodis) ir bagažinės laikikliai (2011 m. rugsėjis). Viena vertus, tai įrodo profesionalų „Toyota“ koncerno požiūrį į savo automobilių kokybę, kita vertus – niekas nekeičia detalių be priežasties...

Nervino radijas su integruota navigacine sistema ir liečiamuoju ekranu. „Vienintelis saulėtą dieną jame matomas dalykas – riebūs pirštų atspaudai“, – štai tokį piktoką įrašą dienoraštyje paliko vienas testuotojų.

Išties nepigaus šeimyninio vienatūrio radijo ir navigatoriaus kokybė, manome, turėtų būti geresnė. Be to, ir naudotis jais nėra paprasta, o kai kurie veiksmai net prasilenkia su elementaria logika. Pavyzdžiui, negalima išjungti navigatoriaus, nenustačius naujo kelionės maršruto.

Be to, nė vieno testuojančiųjų kantrybės neužteko bandant prijungti mobilųjį telefoną per „Bluetooth“. „Verso“ pirkėjai tuo lyg ir nesiskundė, vis dėlto japonai navigatorių pakeitė nauju. Galbūt naujoji navigacinė sistema bus tokia pat paprasta ir patikima, kokie kadaise buvo „Toyota“ automobiliai?

Gedimai ir remontai

17 413 km

Pakeista degalų bako dangtelio spynelė (pagal garantiją).

26 405 km

Pakeista kairiojo žibinto artimųjų šviesų lemputė (22,30 Eur).

60 160 km

Per apžiūrą atstovybės servise pakeista salono apšvietimo lemputė. Priežastis – nutraukta grandinė. Nuo 2010 m. gruodžio pradžios „Toyota“ montuoja atnaujintą elementą (pagal garantiją).

78 583 km

Pakeisti priekinių ratų stabdžių diskai ir trinkelės. Remontas atliktas atstovybės servise. (347,55 Eur).

Komentarai išardžius po testo: jei ne tos nelemtos rūdys...

Atrodė, kad automobilio išardymo procedūra bus tik paprasčiausias formalumas. Deja. Iš pradžių viskas vyko pagal planą: vertinimo lape šalia 63 elementų „Dekros“ ekspertas pažymi žalią langelį ir trumpą, bet labai lakonišką komentarą „OK“. Variklis, stūmokliai, vožtuvai, skirstomasis dirželis – viskas atrodo kaip ką tik nuo gamyklos konvejerio nuriedėjusios mašinos.

Pavarų dėžė, dantračiai, sankaba – šie mazgai ir vėl gali būti montuojami į automobilį. Išmetamosios dujų sistemos ir katalizatoriaus būklė irgi nepriekaištinga.

Bet tai dar ne pabaiga. Netrukus ekspertas pastebi korozijos požymius – iš viso net vienuolika vietų. Itin smarkiai surūdijo elektriniai starterio jungikliai, be to, keletas rudų taškelių rasta ant kėbulo, visa kita daugiausia paviršinė korozija. Druskos mišinys, kuriuo žiemą barstomi keliai, smarkiai apgadino karterį. Rūdžių neišvengė ir slenksčiai.

Išvada

Automobilio mechanika nepriekaištinga. Rūdys? Praėjus dvejiems metams, per kuriuos nuvažiuota tik 100 000 km, mūsų rastas vaizdelis nepranašauja nieko gero. Kol kas tai buvo tik paviršinė korozija, bet kas žino, kaip mūsų testuotas „Verso“ atrodytų dar po 24 mėnesių eksploatacijos? Ar ir tada rūdys nepakenktų automobilio techninei būklei? Tikėkimės, kad japonai netrukus susiims ir pašalins šį nedidelį trūkumą.

Galutinis įvertinimas 6

Techniniai gamintojo duomenys
Variklis – tipas/cilindrų sk./vožtuvai: benz./L4/16
Darbinis tūris (cm3): 1798
Maks. galia AG esant aps./min.: 147/6400
Maks. sukimo momentas (Nm esant aps./min.): 180/4000
Maks. greitis (km/h): 190
Pavarų dėžė: 6/mech.
Stabdžiai – priek./gal.: disk.vent./disk.
Ilgis/plotis/aukštis (mm): 4440/1790/1620
Padangų dydis: 205/60 R16
Automobilio svoris/kraulumas (kg): 1492/633
Bagažinės talpa (l): 178–440–1696
Degalų bako talpa (l): 60