Žurnalistė Rita Miliūtė savo feisbuko paskyroje ketvirtadienį paskelbė, kad direktyvos, nurodžiusios naikinti žaliąsias rodykles prie šviesoforų, nėra.
„Kai Jums kas nors dar kartą pasakys, kad žalios rodyklės prie raudono šviesoforo signalo naikinamos, nes taip liepia ES direktyvos, paprašykit, kad tas direktyvas atsiųstų. Nėra tokios direktyvos. Sprendimas nuimti rodykles priimtas 2014-ais, kai Vyriausybė keitė KET dėl saugos priemonių (kaip sertifikuotos vaikų kėdutės ar diržai), ir iš tiesų pagal ES reikalavimus. Pakeliui į tą patį nutarimą buvo įrašyta nuo 2020-ųjų panaikinti KET punktą dėl papildomų rodyklių. Su sąlyga, kad iki to laiko eismas bus sureguliuotas šviesoforų sekcijomis, o nebe kartoninėmis ar plastmasinėmis lentukėmis“ – akcentavo R. Miliūtė savo socialinio tinklo paskyroje.
Išties, 2014 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto pažymoje nurodoma, kad be visų, išties ES direktyvomis nurodytų saugesnį eismą užtikrinančių dalykų, papildomai įtraukiamas ir dar vienas punktas.
„Be to įvedama nuostata, kad nuo 2020 01 01 nustos galioti žalia dešinio posūkio ties šviesoforo raudona šviesa rodyklės lentelė (iki to laiko turi būti įvesti atitinkami šviesoforinio reguliavimo elementai) ir kai kurie informaciniai krypčių ir kt. ženklai (įvedami naujo pavidalo atitinkami ženklai). Toks terminas duodamas, kad būtų suspėta šiems pokyčiams pasiruošti, nes minėti ženklai yra ypač masiškai naudojami“, – teigiama pažymoje.
Neteisingai formulavo mintį
Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas, pabrėžė, kad ministerija niekuomet nėra kalbėjusi apie tai, kad lentelės naikinamos, mat taip nurodo ES direktyvos.
„Vienos savivaldybės įmonės atstovai pasakė, kad tai buvo reikalavimas, perkeliant direktyvos nuostatas. Nieko panašaus, kai buvo priimama aktuali įstatymo redakcija, apačioje buvo nuoroda, kad Kelių eismo taisyklės įgyvendina tam tikras ES direktyvas. Bet tuo metu minėta direktyva kalbėjo tik apie pakeitimus, susijusius su saugos diržais – nieko bendro su šviesoforais neturi. Buvo priimtas nacionalinis sprendimas ir atliktas“, – pabrėžė DELFI pašnekovas.
Paklaustas, kodėl tokio sprendimo reikėjo, V. Pumputis akcentavo, kad lentelės išnaikintos norint užtikrinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą.
Kelių ir transporto tyrimų institutas 2014 m. atliko tyrimą „Šviesoforo lentelių su žalia rodykle poveikis eismo dalyvių elgsenai ir saugumui“. Šio tyrimo metu buvo analizuotos 24 sankryžos, kuriose yra įrengtos metalinės lentelės, leidžiančios pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, Vilniaus ir Kauno miestuose, įvertintas eismo dalyvių elgesys jose 2009-2013 m., taip pat užfiksuoti atvejai, kai tokiose sankryžose žmonės žuvo ar buvo sužeisti.
Tyrimo autorių pateiktose išvadose buvo nurodyta, kad tokiose sankryžose, kur prie šviesoforų yra metalinės lentelės su žaliomis rodyklėmis, nepraleidžiami pėstieji, kyla pavojus ir pėstiesiems, ir dviratininkams, trukdoma sukantiems į kairę, vairuotojai elgiasi chaotiškai ir „spaudžia“ kitus eismo dalyvius, blokuojamas kelias tiems, kuriems įsižiebė žalios šviesos signalas, trukdoma „žaliosioms bangoms“, gali būti klaidinami eismo detektoriai.
„Kol buvo atliekamas turimas, Kaune 2009-2013 m. sankryžose, kur buvo žaliosios rodyklės, žuvo 4, o sužeista 128 žmonės. Vilniuje situacija buvo panaši“, – akcentavo V. Pumputis, pabrėžęs, kad vairuotojai tokias rodykles suprato kaip leidimą sukti visuomet, nė nesustojant.
Nepadarė namų darbų
Susisiekimo ministerijos atstovas akcentavo, kad jeigu visos sankryžos miestuose būtų buvusios sutvarkytos taip, kaip buvo nurodyta nutarime, problemų būtų buvę žymiai mažiau.
„Labiausiai vairuotojai skirtumus pajaučia ten, kur nepadaryta nieko – tik nuimta rodyklė. Jei nėra sumontuota jutiklių, daviklių, nepakeistos fazės pagrindiniame kelyje, tada taip – žmonės jaučia, – sakė V. Pumputis. – Savivaldybės turėjo galimybę tą padaryti, nes turėjo daugiau nei metus patvirtintus KET pakeitimus, pagal kuriuos galėjo įrengti prie šviesoforų papildomas sekcijas.“
Anot pašnekovo, sąlygos, kad pokyčiai būtų įvedami ramiau, tikrai buvo, tačiau savivaldybės jomis nepasinaudojo.
„Jeigu sankryža buvo tinkamai pritaikyta pakeitimams, vairuotojai neturėtų piktintis. Ir pasipiktinimas gali būti natūralus, jeigu savivaldybė nepadarė namų darbų. Instrumentai, teisės aktų pakeitimai, buvo visi pritaikyti, kad tik būtų spėta pasiruošti“, – pabrėžė pašnekovas.
