Esminė iš pažiūros smulkių pakeitimų naujovė yra tai, kad dabar už greičio matuoklių užfiksuotus pažeidimus pareigūnai gali surašyti protokolą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Toks administracinio teisės pažeidimo protokolas iš karto siunčiamas pagal automobilio valstybinius numerius nustatytam mašinos savininkui, o šis gali baudą sumokėti arba per 10 darbo dienų skųsti nurodydamas, kas kitas, jei ne jis, vairavo jo automobilį.
Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas patvirtino, kad dabar pažeidėjų paieška užima mažiau laiko, pigiau kainuoja ir daugiau baudas gavusių asmenų sumoka jas valstybei. „Anksčiau bet kuriuo atveju pirmiausia ieškodavome savininko, o tik paskui klausdavome, ar iš tikrųjų jis vairavo automobilį“, - sakė D.Šalomskas.
Neprisiėmęs kaltės ir nenurodęs kito kaltininko automobilio savininkas nėra baudžiamas už greičio viršijimą, bet jam neišvengiamai pritaikoma kita nuobauda – už transporto priemonės savininko pareigų neatlikimą. Ir ši bauda kartais gerokai „saldesnė“, todėl savininkams nebeapsimoka slėpti kaltininko. Pirmą kartą žmogus atsiperka 300-800 Lt, o antrą kartą bauda siekia net 1000-1500 Lt.
Už pavaldinių nuodėmes atsakingi tapo ir įmonių vadovai, už pirmąjį „išdykėlių“ pažeidimą jie baudžiami 300-1000 Lt.
Neneigiantys savo kaltės vairuotojai baudas ėmė mokėti itin noriai. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per balandžio mėnesį skirtas nuobaudas susimokėjo apie 80 proc. greičio mėgėjų, nors anksčiau pinigus savanoriškai, be antstolių įsikišimo sumokėdavo vos apie 60 proc. lakstūnų.
