Nėra statistikos, kiek lietuvių savo automobilius taiso ne servisuose, o garažiukuose pas kaimyną, draugą ar pažįstamo pažįstamą meistrą. Matyt, kiekvienas lietuvis žino žmogų, kuris vienaip ar kitaip susijęs su naudotų automobilių pardavimu, taisymu, varymu į Lietuvą iš užsienio ir t.t. Vieša paslaptis, kad garažiuko meistras sąskaitos už atliktus darbus neišrašo. Tad kodėl visos šios didelės pogrindžio meistrų grupės neištraukus į dienos šviesą ir neprivertus mokėti mokesčius?
Automobilio remontas
© Shutterstock nuotr.

Plano surinkti daugiau mokesčių nėra. Einama kitokiu keliu: Seimo narys Tomas Tomilinas siūlo pritraukti Europos Sąjungos (ES) investicijas ir remti smulkiuosius verslininkus. Viena sąlyga – visas procesas turi būti skaidrus. Ar tai pavyks padaryti – sunku prognozuoti, tačiau panašu, kad naudotų automobilių prekybininkai optimizmu netrykšta.

Pasiūlymas Europai

Iš esmės T. Tomilino pasiūlymas susijęs su saugumu ir aplinkos apsauga. Ne paslaptis, kad į Lietuvą plūstantys daužti automobiliai yra taisomi taip, kaip diktuoja prekybininko sąžinė, o ne taip, kaip rekomenduoja gamintojas.

„Mano siūlymas yra suformuluoti mūsų transporto politikos pasiūlymą Europos Sąjungai ir Europos parlamentui. Aš vienas to nepadarysiu, tačiau turiu tokią idėją ir ją pasiūliau. Manau, mes galime judėti to link. Trūksta šiai temai dėmesio ir analizės. Aš siūlau nukreipti mūsų gaunamus resursus, gaunamą ES paramą į naudotų automobilių perdirbimą.

Taip pat siūlau sudaryti Europos daužtų automobilių registrą, kad nesaugūs automobiliai būtų papildomai stebimi. Dar siūlau įvairias ekonomines paskatas, kad daužti automobiliai būtų deramai remontuojami. Manau, kad šis verslas būtų maksimaliai dekriminalizuotas. Juk iš tikro mūsų regionai iš to gyvena, bet gyvena šešėlyje. Norėtųsi, kad gyventų ne šešėlyje“, – DELFI teigė T. Tomilinas.

Pasiūlymas jau buvo pateiktas ir Vokietijos specialistams.

Tomas Tomilinas
Tomas Tomilinas
© Asmeninis archyvas

„Tai yra mūsų bendro sutarimo su ES klausimas. Esu kalbėjęs su kolegomis iš Vokietijos, kad žiedinė ekonomika Europoje dabar yra vos ne pagrindinė tema. Vokiškų ar kitų šalių mašinų likimas Rytų Europoje yra labai įdomi ekonominė ir aplinkosaugos tema. O kas dabar nutinka su tomis šiukšlėmis, kurios parduodamos?

Jei kalbame apie įvairiausių automobilių detalių perdirbimą, tai svarbiausia industrinė prekė yra automobilis. Čia labai trūksta europinio dėmesio. Tiesiog turtingos šalys nekelia klausimo, o Lietuva yra išskirtinė šalis. Tai žiedinės ekonomikos faktinio iliustravimo pavyzdys, nors tai nėra legalizuota. Reiškinys egzistuoja, mes perdirbame tas mašinas, parduodame kitoms šalims“, – dėsto Seimo narys.

Mokesčių nesiūlo

T. Tomilinas kelis kartus pakartoja, kad neketina meistrų apkrauti mokesčiais.

„Tai reikia išnaudoti ne kaip grėsmę, o kaip galimybę ekonomikai. Mes turime žiedinę ekonomiką, tačiau padarykime viską, kad ji taptų legali. Darykime viską, kad ten nueitų ES investicijos, kad būtų tam tikros paskatos oro pagalves, katalizatorius tvarkyti. Dabar būna taip, kad patys katalizatoriai grįžta į Vokietiją, o mes važiuojame be katalizatorių.

Esmė, kad nereikia meistrų apmokestinti. Priešingai – jiems reikia suteikti subsidijas. Čia yra reali ekonomika. Jei daužta mašina atvežama į Lietuvą, tai ji taisoma, glaistoma, dažoma, remontuojama. Tai visas darbų ciklas. Vėliau vyksta pardavimas, pervežimas. Jei visa tai veikia pusiau šešėlyje, tai nėra gerai. Galėtų būti ir verslai, kurie tikrintų atliktų darbų kokybę. Reikia galvoti apie skatinimą tos ekonomikos, kuri „de facto“ jau ir taip egzistuoja. Tikrai nesiūlau jokių mokesčių, reikia tik skatinti tai, kas jau egzistuoja“, – sako T. Tomilinas.

„Manau, kad tikrai realus planas. Yra daug galimybių ES paramai pritraukti, o paramą reikia naudoti ne trinkelėms, o ekonomikai“, – priduria valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.

Užsimojo traukti iš šešėlio automobilių remonto verslą
© Shutterstock nuotr.

Idėja nesužavėjo

Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis idėja nebuvo sužavėtas.

„Sakyčiau, kad gal ta mintis kiek prasilenkia su realybe. Abejoju, ar aš nupirkęs brangią mašiną, kurią ruošiuosi parduoti už 50 tūkst. eurų, varysiu į paprastą garažiuką tvarkyti. Tuo jau dabar užsiima normalūs meistrai ir normalūs autoservisai. Ten jau reikalinga kokybė. Galų gale ir išvykusi į Vokietiją ji turi atrodyti gerai. Gal kažkokia pigesnė ir tvarkoma garažiuke, tačiau didžioji dauguma jau dabar tvarkoma servisuose, kur yra tam reikalinga technika“, – tikina V. Naujanis.

Didžiausio Europoje mašinų turgaus vadovas taip pat nesutinka, kad dabar šaltkalviai dirba nelegaliai.

„Aš tikrai negalėčiau pasakyti, kad jie visi šešėlyje dirba. Nėra teisingas tas eskaluojamas šešėlio baubas. Mokesčiai juos tikrina, žino visus garažus ir jie turi patentus. Jei kalbame apie mokestinį šešėlį, tai didelio baubo tikrai nėra. Nemanau, kad reikėtų juos traukti iš šešėlio – jie patys jau išėjo“, – sako specialistas.

V. Naujanis teigia, kad jau dabar į Lietuvą atvyksta Vokietijos specialistai, kurie nuodugniai tikrina į jų šalį planuojamas įvežti transporto priemones. „Jei tinka vokiečiams, tai kokios problemos?“, – retoriškai klausia pašnekovas.

Siūlo keisti tvarką

O buvęs Seimo narys bei lenktynininkas Stasys Brundza šia tema kategoriškas. Jo teigimu, iš pagrindų reikėtų keisti visą sistemą.

Stasys Brundza
Stasys Brundza
© DELFI / Tomas Vinickas

„Ar kas nors tikrina, su kokia įranga dirba meistrai garažuose? Gal jie turi tik siuvimo mašiną sėdynėms susiūti? Dar turi plaktuką ir planuoja kreivą šleivą automobilį suremontuoti, nors geometriją jau reikia su lazeriu tikrinti“, – piktinasi buvęs lenktynininkas.

S. Brundzos teigimu, tik trečdalis servisų darbus atlieka kokybiškai ir vėlgi grįžta prie sisteminių klausimų.

„Kol yra individuali veikla, kuri nekontroliuojama ir visi daro, kas ką nori, tai tik skatinimas šešėlinis verslas ir automobilių bei jų dalių vagystės. Tai vyksta masiškai. Individuali veikla turi būti panaikinta“, – kategoriškas buvęs lenktynininkas ir automobilių kūrėjas.

Specialistas teigia, kad kitas aktualus klausimas – individualiai dirbančių meistrų remonto kokybė. S. Brundzos teigimu, į šį procesą turėtų įsijungti ir draudimo kompanijos, policija ar kitos institucijos.

„Servisas ar draudimas sudaro sąmatą visų detalių, kurių reikės sudaužytai mašinai taisyti. Kiek kainuos darbas, kiek kainuos detalės. Kai automobilis grįžta į eismą, turi būti pateiktos sąskaitos visų detalių ir visų atliktų darbų. Viskas labai paprasta ir teisinė bazė yra. Tik reikia jos laikytis“, – tikina S. Brundza.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sostinės gatves užplūs dviratininkai: kaip keisis eismas ir kur bus uždarytos gatvės (1)

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad rugpjūčio 19 d., sekmadienį, Vilnių išjudins...

„Kasko“ atsisakiusi policija patikino: pareigūnams automobilių remonto apmokėti nereikės (40)

Paaiškėjus, kad šiemet policijos įsigyti „ Volkswagen Transporter “ ir „ Opel Insignia “...

Kauniečiams palengvino gyvenimą – turės dar vieną būdą išvažiuoti į A1 magistralę (16)

Šį ketvirtadienį vairuotojams atverta Kauno Ašigalio gatvės jungtis su A1 magistrale . Naujasis...

Panevėžio karas su vilkikais: vieni draudimų nepaiso, kiti šaiposi, kad asfaltą gadina ir aukštakulniai (5)

Nors dėl ekstremalių oro sąlygų ir vykdomų gatvių remonto darbų Panevėžio savivaldybė iki...

Kaip ir kodėl „Volkswagen“ reklamoje atsirado „Chevrolet“?

Ar kada nors matėte automobilių reklama, kurioje vienas gamintojas reklamuotų kito gamintojo...

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (157)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (291)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (199)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (14)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Apie Vėlyvio akibrokštą bažnyčioje pasisakė ir Liudvikas Andriulis: „trolinti“ reikia ir galima stipresnius už save, ne silpnesnius

Režisierius Emilis Vėlyvis kartu su projekto „Zero Live Show“ aktorių komanda per Žolinę...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (186)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (22)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (86)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (18)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (13)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...