aA
Duobėtos gatvės ir prastėjanti kelių būklė vis dažniau vairuotojus skatina perkant automobilį atsižvelgti, ar papildomos įrangos sąraše yra galimybė rinktis skirtingus važiavimo režimus. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė kiek netikėtus rezultatus apie šių sistemų naudą.
Automobilių komforto testai
© DELFI montažas

Automobilių gamintojai siūlo įvairiais burtažodžiais pavadintas sistemas, bet jų visų veikimo esmė yra daugmaž panaši – arba dalį automobilio pakabos nustatymų reguliuoja pats vairuotojas, arba jie keičiami automatiškai pagal informacinio kompiuterio gaunamus duomenis apie važiavimo ir kelio sąlygas.

Rinkdamasis tarp tradiciškai tokių sistemų siūlomų sportiško arba komfortiško važiavimo režimų, vairuotojas automobiliui gali suteikti norimą „charakterį“: pavyzdžiui, ilgoje kelionėje turėtų gelbėti „Comfort“ mygtukas, o norint važiuoti dinamiškiau – „Sport“. Pirmuoju atveju pakaba įprastai tampa „minkštesnė“, antruoju – standesnė, tad teoriškai vairuotojui ir automobilio keleiviams taip suteikiama galimybė reguliuoti važiavimo komfortą. Vis dėlto važiavimo įspūdžiai dažniausiai tėra subjektyvus vertinimas, tad jeigu vieni vairuotojai negali atsidžiaugti tokiais automobilio privalumais, kiti gi neįžvelgia didesnių skirtumų.

Tyrimui – už naujus automobilius brangesnė įranga

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai nusprendė praktiškai patikrinti, kokią naudą suteikia automobilio pakabos reguliavimo galimybes. Jie atliko unikalų tyrimą, kurio metu buvo išmatuota, kaip keičiasi keleivio komfortas važiuojant skirtingais režimais.

Dalyvauti eksperimente buvo pakviesti du nauji vokiški automobiliai – E-klasės „Mercedes-Benz“ ir „Opel Insignia“. Prašmatnusis „Mercedes“ sedanas turėjo standartiškai montuojamą „Direct Control“ sportišką pakabą ir aktyvią „Airmatic“ pakabą, papildomai siūlomą už 7102 Lt. „Opel“ atstovas buvo su „FlexRide“ sistema, turinčia „Sport“, komfortiškąjį „Tour“ ir „Normal“ režimus. Papildomos įrangos sąraše ji įkainota 3541 Lt.

Tikėdamiesi, kad šis tyrimas gali įgauti naujų atspalvių, paprašėme analogiškomis sąlygomis patikrinti ir šių modelių pirmtakus, t.y. naudotus E-klasę (2007 m. gamybos) bei „Opel Vectrą“ (2003 m.). Abi pastarosios mašinos buvo nenaujos, tad siekiant objektyvių rezultatų, prieš bandymą reikėjo patikrinti jų amortizatorius. Užsukę į VGTU Automobilių transporto katedros laboratoriją sužinojome, kad jokių priekaištų naudotų automobilių amortizatoriams tyrimo organizatoriai neturi

Šią ketveriukę atvarėme į šalia Vilniaus esančius Pagirius, kur automobiliai pateko į VGTU specialistų rankas. Prieš pradedant eksperimentą mašinos buvo apkarstytos įvairiais davikliais, tad pro šalį ėję smalsuoliai spėliojo, ar čia vyksta elektromobilių bandymai, ar taip ruošiama be vairuotojo galinti važiuoti transporto priemonė.

Automobiliuose buvo sumontuota gerokai daugiau įrangos nei jos reikia keleivio komfortui įvertinti. Tokiai pirminei misijai būtų užtekę pagreičio jutiklio, kuris montuojamas tarp sėdynės sėdimosios plokštumos ir keleivio kūno. Jį sudaro lankstus, plokščias apkritimas, kurio viduryje montuojamas mažytis jutiklis.

Vidas Žuraulis
Vidas Žuraulis
© DELFI / Tomas Vinickas

„Komforto įvertinimui būtų pakakę tiek įrangos, tačiau mes sumontavome daugiau. Naudojome lazerinius jutiklius, kurie trijuose taškuose matuoja atstumą nuo kėbulo iki kelio paviršiaus, taip pat turėjome du sudėtingus jutiklius, kuriais matavome automobilio rato eigas ir pasisukimo kampus važiavimo metu. Ši papildoma informacija dar bus apdorota, tuomet bus galima pasakyti, kokią įtaką „Sport“ ir „Comfort“ režimai turi ne tik keleivio komfortui, bet ir rato sąveikai su keliu. Tai aktualu ne dėl keleivių patogumo, o dėl paties automobilio stabilumo, kai ratas kuo geriau sukimba su kelio danga“, – DELFI sakė VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros doktorantas ir šio eksperimento organizatorius Vidas Žuraulis.

Verta pastebėti, kad visa šiame tyrime naudota mokslininkų amunicija kainuoja daugiau už pačius automobilius - pavyzdžiui, sudėję teste bandyto naujo „Mercedes-Benz“ ir VGTU mokslininkų įrangos kainas gautume apie 0,5 mln. Lt. Šie prietaisai taip pat naudojami įvairiuose automobilių dinamikos bandymuose.

VGTU mokslininkai tyrimui pasirinko Pagiriuose esantį eksperimentinį kelią, kurį suskirstė į dvi atkarpas po 350 metrų: pirmoji pasižymi labai lygiu asfaltu, o antrosios danga kur kas prastesnė. Šį kelią mokslininkai jau ne vieną kartą naudojo įvairiems kelio dangos tyrimams.

Automobiliai šį ruožą turėjo įveikti važiuojant 30, 50, 70 ir 100 km/val. greičiu. Naujuose automobiliuose atskirai buvo vertinama, kaip keičiasi keleivio komfortas važiuojant „Sport“ ir „Comfort“ režimais bei tai, kokią įtaką turi pasikeitusi kelio danga.

Ar verta investuoti į papildomą įrangą?

Eksperimento metu buvo keičiami pakabos nustatymai, o važiuojant skirtingais greičiais ir kelio paviršiais fiksuojamas vertikalus pagreitis, tenkantis keleiviui sėdynės zonoje. Nors įrangos montavimas užtruko triskart ilgiau nei patys bandymai, vis dėlto bene sudėtingiausia dalis buvo gautų rezultatų išgryninimas – mokslininkų skaičiavimų teko laukti apie porą savaičių.

Remdamiesi tarptautiniuose standartuose nurodoma tyrimų metodika, mokslininkai atliko išmatuotų vertikalių pagreičio reikšmių filtravimą ir komforto pojūtį išreiškė vidutine svertine vibracijos pagreičio reikšme (RMS) bei vibracijos dozės verte (VDV).

Kodėl pasirinktas būtent toks matavimo vienetas? Mokslininkų teigimu, visą kūną veikianti vibracija – tai kūnui perduodami kenksmingi sveikatai ir saugai mechaniniai virpesiai, galintys sukelti įvairius negalavimus arba nemalonius pojūčius. Visą kūną veikiančios vibracijos žalingas poveikis apima virpesius, kurie sklinda pagrindiniais žmogaus atramos paviršiais (grindimis, sėdyne ir pan.) nuo 0,5 Hz iki 80 Hz dažniu ir turi tam tikrą virpesiais išreikštą vertikalų poslinkį (amplitudę), dažniausiai vertinamą vibracijos pagreičiu.

Įvertinę keleivio komforto pojūtį, jie pateikė automobilio pakabos-važiavimo režimo poveikio apibendrinimus. Tad ar verta papildomai investuoti į įrangą, kuri suteikia vairuotojui galimybę keisti važiavimo režimus?

„Matuodami keleivio komfortą, kai keičiami pakabos ir visos važiuoklės nustatymai, išsiaiškinome, kad keleiviui tenkanti vibracija yra mažesnė esant mažiems važiavimo greičiams, pavyzdžiui 30 ir 50 kilometrų per valandą. O esant didesniems greičiams vibracijų dozė ėmė didėti, pastebėjome, kad net ir įjungus „Sport“ režimą, vibracijos buvo mažesnės nei „Comfort“ atveju. Tuomet ėmėmės gilesnės analizės ir dažninės charakteristikos parodė, kad važiuojant „Comfort“ režimu automobilio kėbulas linkęs daugiau svyruoti, o kadangi dažnio vertė išlieka ženkliai nepakitusi, tuomet ir komforto pojūtis yra labiau juntamas“, – teigė V. Žuraulis.

Paprastai tariant, komfortiško važiavimo režimo nauda labiausiai atsiskleidžia važiuojant lėtai.

Paprašytas pakomentuoti, kaip išsiskyrė naujųjų „Opel“ ir „Mercedes-Benz“ važiavimo charakteristikos, V. Žuraulis paminėjo, kad daugiau skirtumų galima įžvelgti pasirinkus „Sport“ režimą: „Opel“ automobilyje „Sport“ režimas nėra taip aiškiai išreikštas ir jis juntamas važiuojant tik didesniu greičiu – 70 ar 100 km/val. O „Mercedes“ automobilyje šie du režimai labiau skiriasi. Apskritai, bandant „Opel Insignia“ gautos mažiausios keleivį veikiančio pagreičio kitimo ribos. Taigi naujojo „Opel“ automobilio pakaba yra didesnio standesnė, o amortizatorių slopinimo charakteristikos gana anksti riboja per didelę pakabos eigą.“

Jis taip pat atskleidė, kad senesniajame „Mercedes-Benz“ automobilyje važiavimo režimų skirtumas buvo dar mažiau juntamas. O vertinant naudotos „Opel Vectros“ komfortą reikia paminėti, kad šiame automobilyje nebuvo pakabos reguliavimo galimybių.

„Senojo „Opelio“ vibracijos dažnių svyravimo amplitudė yra artima naujojo „Opelio“ „Sport“ režimui. Tai reiškia, kad anksčiau „Opel“ pakabas reguliuodavo taip, kaip dabar tai daro sportiškesniam važiavimui, tai ypač akivaizdu važiuojant 100 km/val. greičiu. Tikriausiai todėl, kad užtikrintų saugumą ir stabilumą kelyje“, – sakė V. Žuraulis.

Kalbėdamas apie tai, kaip išsiskyrė tyrimo rezultatai važiuojant skirtingos kelio dangos ruožuose, jis paminėjo, kad geresnės kokybės dalyje skirtumai tarp važiavimo režimų buvo menkai pastebimi ir vibracijos nedidelės, jie labiau išryškėjo prastesniame ruožuose.

Vidas Žuraulis
Vidas Žuraulis
© DELFI / Tomas Vinickas

„Palyginome naujos ir senesnės kartos „Mercedes-Benz“ bei „Opel“ automobilius ir įsitikinome, kad gamintojų naudojamų sistemų progresas išties jaučiamas. Norintys komfortiškesnio ar dinamiškesnio važiavimo tikrai pajus skirtumus, – sakė VGTU doktorantas V. Žuraulis. – Taip pat reikia pabrėžti, kad nauji automobiliai reaguoja ne tik į tai, kokias funkcijas mes pasirenkame, bet jie papildomai aprūpinti sistemomis, kurios automatiškai parenka tiek pakabos, tiek ir visos važiuoklės reguliavimo būdą: keičia pavarų dėžės valdymo algoritmą, vairavimo sistemos jautrumą. Nors mes ir rinkomės tarp „Sport“ ir „Comfort“ režimų, tačiau sistema adaptavosi pagal kelio paviršių. Gamintojai nėra linkę atskleisti daug techninės informacijos apie šias sistemas ir nėra paprasta išsiaiškint algoritmo veikimą, todėl mes tiesiog išmatavome, ką jaučia keleivis. Taigi pasirinkus „Comfort“ režimą ne visada reikia laukti ir tikėtis išskirtinai malonaus važiavimo. Dažnai šiuolaikinių automobilių sistemos įvertinusios prastas kelio sąlygas prioritetą skirs ne vairuotojo ir keleivių komfortui, tačiau važiavimo stabilumui užtikrinant gerą padangų sukibimą su kelio paviršiumi.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Klaipėdos sankryžose daugėja žaliųjų rodyklių (4)

Klaipėdos miesto sankryžose prie šviesoforų įrengtos 24-ios žalios rodyklės, leidžiančios...

Kokių kriterijų laikosi gamintojai įrengdami automobilių salonus: komfortas – dar ne viskas

Komfortas – tarsi svetainėje, tik norint ką nors pasiekti, nereikia atsistoti, užtenka ištiesti...

BMW papasakojo, kokių naujovių gali tikėtis 5 serijos gerbėjai bei kas lauks rugpjūtį (9)

BMW laikosi numatyto plano ir trečiadienį pasauliui pristatė net tris naujienas. Bavarijos...

Iš gyventojų kišenės – iki 10 mln. eurų už automobilių beverčių atliekų sutvarkymą (7)

Po automobilių ardymo per metus iki 50 tūkst. tonų neigiamą rinkos vertę turinčių automobilių...

Rengia naują techninės apžiūros kainoraštį: kainos keisis, bet į kurią pusę – dar nežinia (8)

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) parengė privalomosios transporto priemonių...

Top naujienos

Ar dėl karantino galioja force majeure aplinkybės: kurį laiką dar žadama gyventi taip „ekstremaliai“

Šalyje paskelbus karantiną gyvenama ekstremaliu režimu – nuo vieno Vyriausybės sprendimo iki...

Po virtinės kruvinų incidentų pasienyje Kinija ir Indija dislokuoja tūkstančius karių, baiminamasi atviro konflikto (10)

Gegužės 5 d. tarp Indijos ir Kinijos karių prie Pangongo ežero, esančio 4270 metrų aukštyje...

Berniukas gimė sveikas, bet netrukus pastebėjo nerimą keliančius požymius: kraujo tyrimai buvo netikėti (96)

Kauniečiai Gintarė ir Rytis Rudzinskai 2016 m. susilaukė sveiko berniuko, kurį pavadino Bernardu....

Dešrelės dabar ir seniau: kodėl pasikeitė jų skonis, ar tai pavojinga

Ar teisus žmogus, kuris sako, kad prieš dvidešimt metų tos pačios rūšies dešrelių skonis buvo...

Lietuvos oro uostai pandemijos akivaizdoje: derasi dėl krypčių atvėrimo, buvo daugiau neįleistų keliautojų (47)

Lietuvos oro uostams praėję metai buvo rekordiškai sėkmingi. Dar prieš karantiną skelbta apie...

Sielą ir kūną viešai apnuoginti nebijanti Rekašiūtė: tai, ką rašau ir fotografuoju, yra mano minčių dienoraštis

Viena ryškiausių šalies fotomenininkių, savo nuotraukomis paliečianti mases ir gebanti pajausti...

Jauna šeima susiruošė pirkti butą – nuėję į banką gavo it skuduru per veidą (533)

Šeima – visuomenės pagrindas? Tik jau ne Lietuvoje. Noriu viešai pareikšti pasipiktinimą visa...

Tragiškai žuvusio pareigūno kolegos jo atminimą kviečiami pagerbti švyturėliais, jautri akcija vyks visoje Lietuvoje (56)

Visos Lietuvos policijos pareigūnai, pagerbdami tragiškai žuvusį kolegą kviečiami pirmadienį,...

Stalo teniso legenda: kaip už savadarbę raketę gruzinas berniukui iš Lietuvos siūlė vagoną mandarinų (4)

„Delfi TV“ laida „Sportinė forma“ apsilankė pas Lietuvos stalo teniso legendą Helmutą...

Lietuvoje patvirtinti 5 nauji COVID-19 atvejai nauji atvejai - iš Vilniaus ir Klaipėdos apskričių (137)

Lietuvoje praėjusią parą, šeštadienį, nustatyti 5 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Dėl...

|Maža didelių žinių kaina