Olandai sudarė reitingą, kuriame miestus iš 29 Europos šalių surikiavo pagal keletą kriterijų: vidutinis 10 km ilgio kelionės laikas, procentais išreikštas transporto spūsčių lygis ir per metus dėl spūsčių prarastas laikas.
Tyrimo duomenys rodo, kad vilniečiai per visus 2024 m. kamščiuose vidutiniškai prarado 113 valandų. Pagal šį kriterijų Lietuvos sostinė rikiuojasi pirma tarp miestų, turinčių iki 800 tūkstančių gyventojų.
Pagal tą patį kriterijų Vilnius užima 4-tą vietą, jeigu prie bendros eilės prijungiami ir miestai, kurių gyventojų skaičius viršija 800 tūkstančių. Tada sostinę lenkia tik Dublinas (Airija), Bukareštas (Rumunija) ir Briuselis (Belgija).

„Geodata“ pateiktais duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. Vilniuje gyveno 592 156 gyventojai, o įtraukus Grigiškių miestą – 602 430 gyventojai. 2023 m. „Statista“ duomenimis, Dubline gyvena apie 1,53 milijono, Bukarešte – 2,1 milijono, o Briuselyje – 1,24 milijono gyventojų.
Londonas (Jungtinė karalystė) liko 6-oje reitingo vietoje, Roma (Italija) – 15-oje, o Paryžius (Prancūzija) – 16-oje vietoje. Ryga (Latvija) užėmė 27-tą poziciją, Berlynas (Vokietija) – 52-rą.
Į reitingą įtraukta ir daugiau Lietuvos miestų. Pagal kamščiuose prarastą laiką tarp miestų iki 800 tūkstančių gyventojų, Kaunas yra 44-oje vietoje, šiame mieste vairuotojai per metus spūstyse prarado 72 val. Klaipėda liko 72-a, o vairuotojai sugaišo 61 val.
Nors transporto spūstyse iššvaistoma daugiausiai laiko, Vilniuje nuvažiuoti 10 km užtrunka trumpiau nei Vroclave (Lenkija), Helsinkyje (Suomija) ar Florencijoje (Italija).

Tarp miestų iki 800 tūkst. gyventojų, Vilnius pagal šį kriterijų yra 18-as. Čia nuvažiuoti 10 km vidutiniškai užtrunka 24 min. 2 sek. Vroclave, kuris užima pirmą vietą – 28 min. 56 sek. Kaune tokia kelionė vidutiniškai trunka 20 min. 53 sek. ir tai šį miestą nukelia į 64-tą reitingo vietą. Klaipėdoje 10 km įveikiama per 19 min. 44 sek. – 82 pozicija.
Tyrime taip pat pastebima, kad laiko prasme Vilniaus situacija per 2024 m. nepasikeitė, įveikti 10 km užtruko tiek pat, kiek ir 2023-iaisiais. Kaune prisidėjo 10 sekundžių, o Klaipėdoje eismas pagreitėjo puse minutės.
Paskaičiuota, kad vilniečiai spūsčių metu gatvėse užtrunka 45 proc. ilgiau nei važiuodami ne piko valandomis. Pagal šį kriterijų miestas užima 6-tą poziciją. Dar ilgiau užtrunka Plovdivo (Bulgarija), Lozdės (Lenkija), Hull’o (Jungtinė Karalystė), Brno (Čekija) ir Belfasto (Jungtinė Karalystė) miestų vairuotojai.

Nuvažiuoti 10 km trumpiausiai užtrunka Amersfort’e (Nyderlandai), Espoo (Suomija) ir Almere (Nyderlandai).
O mažiausiai laiko per metus spūstyse sugaišta Espoo, Amere, ir Lens’o (Prancūzija) miestų vairuotojai.
JUDU Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič tikina, jog tyrimo rezultatai kelia abejonių, ar rezultatai atspindi tikrą viso Vilniaus miesto eismo situaciją. Pasak jo, kiekviename skiriasi eismo infrastruktūra, todėl juos tiesiogiai lyginti yra sunku.
„Skaičiavimai atliekami 10 km atstumui, o rezultatai yra suskirstyti į dvi zonas: centrinę miesto dalį ir viso miesto teritoriją. Tai reiškia, kad straipsnyje pateiktos išvados grindžiamos miesto centro statistika, o Vilniaus miesto centras tyrime vertinamas taip, tarsi jo ilgis būtų 10 km.

Svarbu pažymėti, kad 5 km spinduliu nuo Vilniaus centro yra apimamos visos tankiausiai urbanizuotos miesto teritorijos. Dėl šios priežasties „TomTom“ pateikti duomenys yra apibendrinti ir išvestiniai, todėl jie nebūtinai tiksliai atspindi viso Vilniaus miesto susisiekimo sistemos realią situaciją“, – teigia A. Apanovič.
JUDU turimi duomenys rodo, kad 2024 m. Vilniuje fiksuotų spūsčių trukmė palyginus su 2023 m. rytinio piko metu sumažėjo 3,4%, tačiau vakarinio piko metu padidėjo 7,3%. Specialistai pastebi, kad vakarinio piko valandomis atliekama daugiau kelionių – jei ryte vykstame tiesiai į darbą, tai po darbo dar keliaujame mieste.
Remiantis 2024 m. duomenimis, vidutinė spūsčių trukmė rytinio piko metu siekė apie 75 minutes, dienos metu – 79 minutes, o vakarinio piko metu – net 107 minutes.