Kompanijos „Bolt“ užsakymų atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė apklaustųjų darbo dienomis automobiliu naudojasi iki 1 valandos. Kitaip tariant, paroje toks automobilis net 23 valandas praleidžia stovėdamas. Tuo metu 37,6 proc. respondentų pripažino, kad nuosavu automobiliu nesinaudoja kasdien ir palieka jį stovėti. Tyrimo rezultatus komentuodamas „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius sako, kad žmonės yra inertiški ir nesusimąsto apie alternatyvas automobiliui.
Milijonas stovinčių automobilių
„Jie tiesiog jaučiasi psichologiškai saugesni, kai už lango stovi nuosavas automobilis. Nors dauguma negali nė pagalvoti apie galimybę jo atsisakyti, vairuotojų atsakymai rodo, kad darbo dienomis jie tiesiog keliauja į darbą ir iš jo. Kai visas pasaulis kalba apie miestus žmonėms, o ne automobiliams, daugiau nei milijonas nuolat stovinčių automobilių yra savotiškas miestų neefektyvumo simbolis. Susimąstykime ir kiek erdvės gatvėse, kiemuose, ant šaligatvių ir kitur, jie atima iš miesto gyventojų“, – svarsto jis.
Tiesa, dažniausia priežastis, kodėl žmonės palieka automobilį kieme yra per trumpi atstumai. Su tokiu teiginiu sutiko net 56,6 proc. apklaustųjų. Tai nestebina, nes Lietuvos miestuose atstumai yra žymiai mažesni nei didžiųjų Europos valstybių ir didmiesčių. Tuo metu kita svarbi priežastis – paskutiniu metu išaugusios degalų kainos, kurios ir šiaip kiekvienais metais tik didėja. Tarp tų respondentų, kurie nesinaudoja automobiliu kasdien, net 39 proc. pripažino, kad tokį sprendimą priverčia daryti būtent degalų kainos.
„Tyrimą atlikome balandį, kai didelės degalų kainos po karo Ukrainoje pradžios tapo dar didesnės, todėl situacija atrodo keistai – trečdalis žmonių supranta, kad esamoje situacijoje automobilis sunkiai atsiperka, dar daugiau negalinčių atsakyti į šį klausimą — neskaičiavusių ar negalvojusių apie tai. Vis tik, idėja atsisakyti automobilio dar neatrodo kaip ekonomiškai patrauklus sprendimas“, – atskleidžia A. Pacevičius.
Iš ko susideda automobilio kaina
Tokie pokyčiai sukėlė rimtą sąmyšį vairuotojų galvose ir tai atspidi statistika. 30,8 proc. tyrime dalyvavusių vairuotojų pripažįsta, kad mieste turėti nuosavą automobilį neapsimoka. Tuo metu beveik tokia pati dalis apklaustųjų – 31,2 proc. – mano priešingai ir nemano, kad automobilis kenkia asmeniniams finansams. Įdomu tai, kad net 37,8 proc. vairuotojų neturėjo jokio atsakymo į šį klausimą.
Pasak finansų bendrovės „M Capital“ asmeninių finansų konsultanto Daumanto Karpavičiaus, pirkdami ar vertindami automobilį, žmonės dažnai vadovaujasi patarimu, kad jo kaina turi siekti 6–9 mėnesių pajamas.
„Tai yra klaidingas patarimas. Visų pirma, reikia įsivertinti, kokį laikotarpį planuojamas įsigyti automobilis bus naudojamas. Automobilio pirkimo ir išlaikymo išlaidas reikia dalinti iš naudojimo trukmės mėnesiais skaičiaus. O tuomet jau reikia vertinti individualiai, ar tokia mėnesinių išlaidų suma atrodo tinkamai. Kiekvienam gali atrodyti kitaip, šiuo atveju universalių taisyklių nėra. Vieni yra pasiruošę mokėti už komfortą, kiti – renkasi pigesnes transporto priemones, o tretiems automobilio turėti apskritai neapsimoka. Juk jeigu tik važinėjate į darbą ir sporto klubą, kuriuos per tą patį laiką galite pasiekti viešuoju transportu, automobilis yra visiškai perteklinė prekė“, – sako ekspertas.
Persėsti iš savo automobilio neskuba
D. Karpavičius pabrėžia, kad pastaruoju metu stipriai brango ne tik nauji, bet ir naudoti automobiliai, todėl tam tikrais atvejais automobilio turėjimas išties yra nuostolingas.
„Per pastaruosius metus lietuvių mėgstami naudoti automobiliai pabrango apie 26 proc., tuo metu nauji automobiliai pabrango kiek daugiau nei 11 proc., jie reikalauja nuolatinės priežiūros, be to, šiuo metu gana brangiai kainuoja ir degalai. Tad kartą į savaitę ar dvi sumokėti keliasdešimt eurų už automobilio nuomą ar taksi, o likusį laiką naudotis viešuoju transportu vis tiek yra pigiau nei turėti nuosavą transporto priemonę“, – pastebi jis.
Visgi vairuotojai Lietuvoje išlieka konservatyvūs ir beveik pusė jų pripažįsta, kad mieste negalėtų išsiversti be savo automobilio. Priešingą nuomonę turėjo kiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų. Kaip alternatyvą dažniausiai jie renkasi viešąjį transportą (59,2 proc.) arba ėjimą pėsčiomis (57,8 proc.), kiek mažiau pavėžėjimo paslaugas (36 proc.), rečiau – dviračius (13,8 proc.) ir el. paspirtukus (10,6 proc.).
Pasak asmeninių finansų eksperto, vis dar turime įprotį būti turto savininkais – tas pats galioja ne tik automobiliams, bet ir kitam turtui.
„Mes nesame pratę nuomotis, jeigu naudojamės ne savo turtu, jaučiamės nesaugiai. Lietuvoje savo būstą turi 88 proc. gyventojų, nors ES vidurkis yra apie 70 proc. Tiesa, panašios statistikos turintiems automobilius nėra, bet neabejoju, kad duomenys atrodytų panašiai. Juk „blogiausiu“ atveju yra naudojamas tėvų ar antros pusės transporto priemonė, tačiau nuomotis automobilių žmonės Lietuvoje dar nenori, o viešojo transporto apskritai baiminamasi, nors, pavyzdžiui, gyvenant Vilniuje piko metu juo nusigauti į reikiamus taškus galima netgi greičiau. Tad pirmiausia tai yra kultūrinis klausimas“, – sako D. Karpavičius.
Įpročiams pakeisti reikės laiko
Su tokiu požiūriu sutinka ir automobilių žurnalistas Vitoldas Milius. Pasak jo, automobilio turėjimo arba neturėjimo klausimas labiau yra susijęs su žmogaus kultūra nei finansais.
„Jeigu žmogus neturėjo įpročio turėti ar rūpintis automobiliu, o vaikystėje apie jį nesvajojo, tuomet jie greičiausiai neturės automobilio arba į jo turėjimą žiūrės nuo balto lapo. Kartais juk patogiau yra neturėti automobilio. Žmonėms, kurie buvo įpratę ir svajojo apie automobilius, bus labai sunku jo atsisakyti ir savo noru jie miesto transporto ar automobilių dalijimosi greičiausiai nesirinks“, – pasakoja V. Milius
Jo manymu, per 30 metų tapome automobilių šalimi, todėl keisti žmonių įpročius bus labai sunku, nebent būtų įvestos finansinės paskatos arba kiti motyvavimo įrankiai. Taip pat reikės išmokti žiūrėti į automobilį, kaip transporto priemonę.
„Pavyzdžiui, mano manymu geriausias elektromobilis yra koks nors „VW e-Up“. Aš ten net su savo 189 cm ūgiu puikiausiai telpu ir jis puikiai perveža iš taško A į tašką B. Tačiau po tokios minties galiu išgirsti replikų, kad mažas automobilis nėra solidu ir kaip gi aš jame atrodysiu. Koks skirtumas, kaip atrodysiu, svarbiausia, kad atsidurčiau ten, kur reikia. Kol visuomenė žiūri, su kokiu automobiliu atvažiavai, tol visiems ir norėsis pasirodyti, kokį automobilį turi. Manau, kad tai lėtai, bet nyksta“, – prognozuoja žurnalistas.
Užima vietą ir neatlieka funkcijos
Noras turėti automobilį ir retas jo naudojimas sukuria situaciją, kai transporto priemonė tiesiog tampa objektu, kuris beveik visą parą užima kelis kvadratinius metrus: dienos metu miesto centre, naktį – daugiabučių kieme. Kaip pasakoja automobilių dalijimosi platformos „Citybee“ vadovas Kristijonas Kaikaris, statistika šiuo klausimu yra išties iškalbinga.
„Naujausių studijų duomenimis, vienas automobilių dalijimosi platformos automobilis gali pakeisti iki 20 nuosavų. Galima daryti išvadą, kad toks keliavimo būdas ženkliai prisideda prie automobilių spūsčių mažinimo didmiesčiuose, sprendžia automobilių parkavimo vietų trūkumą. Taip pat turime mažiau neefektyviai naudojamų automobilių miestų gatvėse ir kiemuose. Žvelgiant plačiau, taip yra mažinamas automobilių gamybos poreikis ir prisidedama prie klimato kaitos mažinimo“, – situaciją apibrėžia jis.
Kaip pastebi pašnekovas, žmonės neskuba keisti savo transporto įpročių, nes vieni vartotojai bijo atsisakyti savo automobilio dėl galimo nepatogumo, kad neturės automobilio visuomet šalia, o kiti galvoja, kad automobilių dalijimosi paslauga pareikalaus didesnių išlaidų. Pasak jo, tokiu atveju gyventojai gali bandyti ieškoti pusiausvyros tarp nuosavo ir viešo transporto.
„Didmiesčių gyventojai, kurie neturi nuosavo automobilio – galėtų būti vertinama kaip „idealiausia“ gyventojų grupė automobilių dalijimuisi ar alternatyviam transportui. Visgi reikia pabrėžti ir tai, kad mobilumo paslaugomis naudojasi ir tie gyventojai, kurie savo namų ūkyje turi nuosavą automobilį. „Car-sharing“ automobilis dažnai naudojamas kaip antras šeimos automobilis, kuomet reikia įveikti trumpus atstumus mieste ar vykti į „one way ticket“ tipo keliones, pavyzdžiui, į oro uostą, autobusų, geležinkelių stotį ar į miestą susitikti su draugais“, – K. Kaikaris.
