Dar 14 proc. lietuvių turimą automobilį pakeisti elektromobiliu planuoja per artimiausius 3–5 metus. Latvijoje ir Estijoje tokį laikotarpį nurodė po 12 proc. gyventojų. Prie elektromobilio vairo persėsti per artimiausius 5–10 metų tikisi po 16 proc. lietuvių ir latvių, 18 proc. estų.
Apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai taip pat deklaravo mažiausią prieraišumą automobiliams su vidaus degimo varikliu. Tik dešimtadalis Lietuvos gyventojų teigė palaikantys išskirtinai tokias transporto priemones, todėl neketinantys įsigyti elektromobilio. Latvijoje taip teigė 13 proc., Estijoje – 16 proc. apklaustų gyventojų.
„Plečiantis elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, didėjant tokių transporto priemonių įperkamumui, elektromobiliai tampa vis patrauklesne alternatyva įprastiems automobiliams su vidaus degimo varikliu. Svarstydami ją gyventojai įvertina tiek poveikio aplinkai mažinimo, tiek finansinius aspektus, taip pat įvairius kitus elektromobilių suteikiamus pranašumus – pavyzdžiui, tylų veikimą, galimybę važiuoti viešajam transportui skirtomis eismo juostomis ar nemokamai statyti transporto priemonę mokamose stovėjimo vietose. Persėsti į modernius elektromobilius Lietuvos vairuotojus skatina ir faktas, kad Lietuvos automobilių parkas tebėra vienas seniausių Europos Sąjungoje“, – atkreipia dėmesį „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninę bankininkystę, Rūta Ežerskienė.
Šių metų pradžioje paskelbtos Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ataskaitos duomenimis, seniausius automobilius ES vairavo lietuviai ir estai – lengvųjų automobilių vidutinis amžius čia buvo atitinkamai 16,8 ir 16,7 metų. 1 000 Lietuvos gyventojų teko daugiau nei 450 automobilių, Latvijoje – daugiau nei 340, Estijoje – beveik 600.
Kaip parodė „Citadele“ banko atlikta apklausa, pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai svarsto įsigyti elektromobilius Baltijos šalyse, skiriasi. Lietuvoje pagrindinis motyvuojantis veiksnys yra valstybės parama ir subsidijos. Šį aspektą nurodė 51 proc. lietuvių. Latviams svarbiausias taršos mažinimo veiksnys – jį įvardijo 55 proc. apklaustųjų. Estai dažniausiai (53 proc.) minėjo mažesnes elektromobilio eksploatavimo išlaidas.
„Nors sprendimą įsigyti elektromobilį lemiančios priežastys dažnai skiriasi, finansiniai aspektai yra aktualūs daugeliui. Palankesnės įsigijimo sąlygos neabejotinai skatina gyventojus rinktis tvaresnes ir aplinkai draugiškesnes transporto priemones. Dėl to siekdami prisidėti prie elektromobilių plėtros tokią transporto priemonę išsimokėtinai siūlome įsigyti patrauklesnėmis finansinėmis sąlygomis nei įprastus automobilius“, – sako R. Ežerskienė.
Lietuvoje įsigyjantys elektromobilį gali gauti ir valstybės kompensaciją. Tam elektromobilį šiemet po vasario 2 d. įsigiję asmenys iki šių metų gruodžio 31 d. arba iki tol, kol baigsis kompensacijoms numatytos lėšos, turi pateikti prašymą per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS). Naudotą elektromobilį įsigijęs asmuo gali pretenduoti į 2,5 tūkst. eurų, naują elektromobilį – į 5 tūkst. eurų kompensaciją. Papildomas tūkstantis eurų suteikiamas už tinkamai sunaikintą seną transporto priemonę. Nusprendus sunaikinti savo seną taršų automobilį nebūtina įsigyti elektromobilį – asmuo gali rinktis ir elektrinį motorolerį ar elektrinį motociklą.
Šių metų rugsėjo mėn. „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo registruota 3 720 grynųjų elektromobilių ir 2 720 iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių.
