aA
Šiandien dažnam vairuotojui greičio matavimas siejasi su „trikoju“ – mobiliu greičio matuokliu „PoliScan FM1“, kurį nuo šių metų pradžios vis dažniau išvystame gatvėse. Tačiau greičio matavimas, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų – tik viena iš daugybės dedamųjų, kam yra naudojami greičio sensoriai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Trikojai“ turi dar vieną funkciją, kuri gali būti naudinga ir vairuotojams
© DELFI / Domantas Pipas

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius Vytautas Markevičius ir Elektronikos inžinerijos katedros vedėjas prof. Dangirutis Navikas tikina, kad greičio sensorių panaudojimas yra kur kas platesnis nei mes įsivaizduojame.

„Tai ne tik priemonė, skirta drausminti eismo taisyklių pažeidėjus, bet ir įrankis, naudingas kontroliuojant automobilių srautus susidarius spūstims ar atpažįstant transporto tipą“, – teigia KTU mokslininkai.

Anot V. Markevičiaus, greičio sensoriai naudojami automobilių srauto skaičiavimui, jo nukreipimui ir reguliavimui išmaniųjų ženklų pagalba.

„Matuoti, ar ne per greitai važiuojame ir fiksuoti pažeidėjus – tik eilinė priemonė, skirta eismo stebėjimui. Stebint važiuojančių automobilių greitį taip pat galima apskaičiuoti preliminarų automobilių kiekį, kelio apkrovą“, – tikina profesorius.

Naudoti automobiliai / Autoplius.lt nuotr.
Naudoti automobiliai / Autoplius.lt nuotr.
© Autotau.lt

Didesni greičio sensorių privalumai

V. Markevičius pastebi, kad pagrindinis technologinis skirtumas tarp po važiuojamąja dalimi įrengto greičio sensoriaus ir „PoliScan FM1“ yra jo priežiūra.

„Trikojį“ reikia stebėti ir saugoti nuo vandalų, jį įkrauti. Vis tik greičio sensorius yra nepastebimas ir nereikalaujantis didelės priežiūros, todėl įrenginio eksploatacijai reikalingos kur kas mažesnės išlaidos“, – sako KTU EEF profesorius.

D. Navikas priduria, kad lyginant su indukcinėmis kilpomis, kurios yra įrengtos prie daugumos šviesoforų, KTU EEF mokslininkų sukurtų greičio sensorių intervencija į kelią yra kur kas mažesnė, todėl juos daug lengviau sumontuoti.

„Mūsų sukurtas jutiklis, kuris yra įrengtas pakeliui į vieną Lietuvos oro uostų, išsiskiria tuo, kad jo dėka galime ne tik fiksuoti transporto judėjimo greitį, bet ir jo tipą bei tai, kaip jis važiuoja, pavyzdžiui atlieka lenkimo manevrą“, – pažymi KTU EEF mokslininkai.

Pasak jų, vienas iš sensorių privalumų – nufotografuoti automobilio numerius reikiamoje vietoje, ne pastebėjus judesį, o automobiliui apie metrą priartėjus prie sensoriaus, priklausomai nuo judėjimo greičio. Tikslioje vietoje gaunama kokybiška nuotrauka.

„Dėl netikslaus automobilių srauto pasiskirstymo apskaičiavimo didžiuosiuose miestuose stovėdami spūstyse vairuotojai praleidžia daugiau laiko nei vairuodami. Intensyviai apkrautuose keliuose įrengus greičio sensorius būtų kur kas lengviau paskirstyti automobilių srautus. O fiksavus spūstį ne piko metu, būtų galima įtarti apie avariją ir vairuotojus įspėti apie kito kelio pasirinkimą“, – teigia mokslininkai.

„Trikojai“ turi dar vieną funkciją, kuri gali būti naudinga ir vairuotojams
© Gamintojo archyvas

Ateityje – automobilio magnetinis parašas

Greičio sensoriai, radarai bei kiti eismo stebėjimo įrenginiai, norint surasti transporto priemonės savininką, fiksuoja automobilio numerius, tačiau KTU EEF mokslininkų teigimu, po daugiau kaip dešimtmečio juos gali pakeisti įvairios alternatyvos.

„Vienas iš sprendimų, galėtų būti automobilio magnetinis parašas“, – tikina V. Markevičius.

Transporto priemonės magnetinis parašas – vadinamas Žemės magnetinio lauko iškraipymas, kai šalia jutiklio pravažiuoja transporto priemonė. Magnetinis parašas, integruotas automobilyje, nereikalauja papildomų priedų, priešingai nei RFID (atpažinimas radijo dažniu, angl. radio frequency identification).

D. Naviko teigimu, automobilių valstybinius numerius galima pakeisti ir kitomis priemonėmis, kurios yra daug kartų tikslesnės – tai RFID, žymos.

Pastebėta, kad kai įvažiavimas į automobilių parkavimo aikštelę buvo galimas bilietu, RFID sistemos parkavimo valdymo principas nebuvo toks populiarus, kaip dabar, kai automobiliai identifikuojami pagal valstybinius numerius.

„Šis stovėjimo aikštelių valdymo principas nebuvo toks populiarus, nes žymas, integruotas į įvairias korteles – itin lengva pamesti. Tačiau jei visa tai būtų integruota pačiame automobilyje, viskas būtų kitaip“ – sako D. Navikas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
1.9032

„Nissan“ sukūrė biurą elektromobilyje: tokį jau galima apžiūrėti ir Lietuvoje

Japonų gamintojas „ Nissan “ kartu su Didžiojoje Britanijoje įsikūrusia dizaino kompanija...

Per tūkstantį gyventojų pasinaudojo kompensacijomis įsigyjant transporto priemones

Daugiau nei 1000 šalies gyventojų jau pasinaudojo galimybe utilizuoti taršų automobilį ir gauti...

„Volkswagen“ koncernas pildo savo elektromobilių kolekciją: „Seat“ pristatė elektrinį „Cupra el-Born“ (10)

„ Volkswagen “ koncernui priklausantis Ispanijos automobilių gamintojas „ Seat “ tik ką...

Vairuotojus įsiutino remontuojamos gatvės ruožas: pervažiavus greičiau galima sukti tiesiai į servisą (30)

Su „ Kas vyksta Kaune “ redakcija susisiekęs kaunietis atkreipė dėmesį, jog Jonavos gatvėje,...

„Renault“ lietuviams siūlo savo pirmuosius hibridinius modelius: „Captur“ ir „Clio“ (25)

Lietuvoje jau galima teikti „ Renault Clio E-TECH Hybrid“ ir „ Renault Captur E-TECH Plug-in...

Top naujienos

Verygos prognozės: užtektų labai nedaug ir antra banga – rugpjūtį (83)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienio rytą prognozavo, kad antroji koronaviruso...

Trys nauji koronaviruso atvejai užfiksuoti Vilniaus apskrityje, nerimą kelia situacija „Maximos“ sandėlyje (28)

Du iš penkių per praėjusią parą patvirtintų naujų koronaviruso atvejų yra įvežtiniai,...

Tiesioginė transliacija / Piniginiai reikalai. Ar yra galimybių didinti minimalią algą Lietuvoje?

Profesinių sąjungų atstovai reikalauja didinti minimalią mėnesio algą, tačiau Vyriausybė ir...

Lenkijos prezidento rinkimų rezultatai: Duda užsitikrino antrą kadenciją papildyta 11.11 (486)

Konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį itin maža balsų persvara...

Smūgį patyrusi NT rinka paruošė staigmeną: palygino būstų kainas (36)

Nors koronaviruso pandemija ir karantinas sudavė stiprų smūgį NT rinkai , tokių kainų...

Atnaujintame koronaviruso paveiktų šalių sąraše – dar viena valstybė: grįžus privaloma 14 dienų izoliacija (94)

Gana papildė sąrašą šalių, iš kurių grįžus bus privaloma 14 dienų izoliacija. Praėjusią...

Tokios Kroatijos dar nematėte: apie saugumą šalies kurortuose – iš pirmų lūpų (3)

Paskutiniais metais turistų spąstuose įstrigusi Kroatija , šiandien kvėpuoja daug lengviau. Po...

Nidos aerodrome vėjas nupūtė besileidžiantį lėktuvą (3)

Pirmadienį nelaimė nutiko Nidoje: aerodrome besileidžiantį nedidelį lėktuvą pagavo vėjo...

PSO užfiksavo rekordinius naujų COVID-19 infekcijų skaičius pasaulyje, padėtis sparčiai blogėja JAV, Indijoje, Pietų Amerikoje (7)

Sekmadienį Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) pranešė apie pasauliniu mastu rekordiškai...

Profesinėse mokyklose – neregėtas antplūdis: kai kuriems darbdaviai siūlo didesnius atlygius nei baigus aukštąją (355)

Šiemet Lietuvoje fiksuojamas itin išaugęs norinčiųjų mokytis profesinėse mokyklose skaičius....

|Maža didelių žinių kaina