aA
Šiandien dažnam vairuotojui greičio matavimas siejasi su „trikoju“ – mobiliu greičio matuokliu „PoliScan FM1“, kurį nuo šių metų pradžios vis dažniau išvystame gatvėse. Tačiau greičio matavimas, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų – tik viena iš daugybės dedamųjų, kam yra naudojami greičio sensoriai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Trikojai“ turi dar vieną funkciją, kuri gali būti naudinga ir vairuotojams
© DELFI / Domantas Pipas

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius Vytautas Markevičius ir Elektronikos inžinerijos katedros vedėjas prof. Dangirutis Navikas tikina, kad greičio sensorių panaudojimas yra kur kas platesnis nei mes įsivaizduojame.

„Tai ne tik priemonė, skirta drausminti eismo taisyklių pažeidėjus, bet ir įrankis, naudingas kontroliuojant automobilių srautus susidarius spūstims ar atpažįstant transporto tipą“, – teigia KTU mokslininkai.

Anot V. Markevičiaus, greičio sensoriai naudojami automobilių srauto skaičiavimui, jo nukreipimui ir reguliavimui išmaniųjų ženklų pagalba.

„Matuoti, ar ne per greitai važiuojame ir fiksuoti pažeidėjus – tik eilinė priemonė, skirta eismo stebėjimui. Stebint važiuojančių automobilių greitį taip pat galima apskaičiuoti preliminarų automobilių kiekį, kelio apkrovą“, – tikina profesorius.

Naudoti automobiliai / Autoplius.lt nuotr.
Naudoti automobiliai / Autoplius.lt nuotr.
© Autotau.lt

Didesni greičio sensorių privalumai

V. Markevičius pastebi, kad pagrindinis technologinis skirtumas tarp po važiuojamąja dalimi įrengto greičio sensoriaus ir „PoliScan FM1“ yra jo priežiūra.

„Trikojį“ reikia stebėti ir saugoti nuo vandalų, jį įkrauti. Vis tik greičio sensorius yra nepastebimas ir nereikalaujantis didelės priežiūros, todėl įrenginio eksploatacijai reikalingos kur kas mažesnės išlaidos“, – sako KTU EEF profesorius.

D. Navikas priduria, kad lyginant su indukcinėmis kilpomis, kurios yra įrengtos prie daugumos šviesoforų, KTU EEF mokslininkų sukurtų greičio sensorių intervencija į kelią yra kur kas mažesnė, todėl juos daug lengviau sumontuoti.

„Mūsų sukurtas jutiklis, kuris yra įrengtas pakeliui į vieną Lietuvos oro uostų, išsiskiria tuo, kad jo dėka galime ne tik fiksuoti transporto judėjimo greitį, bet ir jo tipą bei tai, kaip jis važiuoja, pavyzdžiui atlieka lenkimo manevrą“, – pažymi KTU EEF mokslininkai.

Pasak jų, vienas iš sensorių privalumų – nufotografuoti automobilio numerius reikiamoje vietoje, ne pastebėjus judesį, o automobiliui apie metrą priartėjus prie sensoriaus, priklausomai nuo judėjimo greičio. Tikslioje vietoje gaunama kokybiška nuotrauka.

„Dėl netikslaus automobilių srauto pasiskirstymo apskaičiavimo didžiuosiuose miestuose stovėdami spūstyse vairuotojai praleidžia daugiau laiko nei vairuodami. Intensyviai apkrautuose keliuose įrengus greičio sensorius būtų kur kas lengviau paskirstyti automobilių srautus. O fiksavus spūstį ne piko metu, būtų galima įtarti apie avariją ir vairuotojus įspėti apie kito kelio pasirinkimą“, – teigia mokslininkai.

„Trikojai“ turi dar vieną funkciją, kuri gali būti naudinga ir vairuotojams
© Gamintojo archyvas

Ateityje – automobilio magnetinis parašas

Greičio sensoriai, radarai bei kiti eismo stebėjimo įrenginiai, norint surasti transporto priemonės savininką, fiksuoja automobilio numerius, tačiau KTU EEF mokslininkų teigimu, po daugiau kaip dešimtmečio juos gali pakeisti įvairios alternatyvos.

„Vienas iš sprendimų, galėtų būti automobilio magnetinis parašas“, – tikina V. Markevičius.

Transporto priemonės magnetinis parašas – vadinamas Žemės magnetinio lauko iškraipymas, kai šalia jutiklio pravažiuoja transporto priemonė. Magnetinis parašas, integruotas automobilyje, nereikalauja papildomų priedų, priešingai nei RFID (atpažinimas radijo dažniu, angl. radio frequency identification).

D. Naviko teigimu, automobilių valstybinius numerius galima pakeisti ir kitomis priemonėmis, kurios yra daug kartų tikslesnės – tai RFID, žymos.

Pastebėta, kad kai įvažiavimas į automobilių parkavimo aikštelę buvo galimas bilietu, RFID sistemos parkavimo valdymo principas nebuvo toks populiarus, kaip dabar, kai automobiliai identifikuojami pagal valstybinius numerius.

„Šis stovėjimo aikštelių valdymo principas nebuvo toks populiarus, nes žymas, integruotas į įvairias korteles – itin lengva pamesti. Tačiau jei visa tai būtų integruota pačiame automobilyje, viskas būtų kitaip“ – sako D. Navikas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(31 žmogus įvertino)
1.9032

Lenkijos kelių mokesčių sistemos pokyčiai – galvos skausmas Lietuvos vežėjams (3)

Palydoviniu ryšiu paremta Lenkijos kelių mokesčių sistema „eToll“ pradėjo veikti 2021 m....

Elektromobilio „Kia EV6“ testas: kas aplenks „Tesla“? (115)

Ta pati platforma – visiškai skirtingos mašinos tiek išvaizda, tiek ir charakteriu. Kaip taip...

Į Vilnių atvežtas ilgai lauktas „Maserati“ superautomobilis: visi Lietuvai skirti modeliai nupirkti iš karto (57)

Šiais griežto burnojimo dėl emisijų ir grasinimų, kad vidaus degimo varikliai bus uždrausti,...

Baigė „Ionity“ įkrovos stotelių plėtrą Baltijos šalyse: pusė elektromobiliams skirtų vietų teko Lietuvai (8)

Didžiausią didelės galios elektromobilių įkrovos tinklą Europoje plėtojanti kompanija IONITY...

Top naujienos

Ilgąjį savaitgalį planavo praleisti Egipte, bet tokio akibrokšto nesitikėjo: sumokėjo daug, o išskristi nebepavyks

Suplanuotos „Delfi“ skaitytojo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – „Delfi“) atostogos...

COVID-19 susirgusio dvimečio mama skundžiasi Kėdainių ligonine: vaikas kaip daržovė, o jie mus meta lauk

Kėdainių ligoninėje – neramios dienos. Viešumon iškilo istorija, kuri parodo apnuogintą...

Darbą Norvegijoje iškeitė į lietuvišką kaimą: čia atgaivintas tėčio pomėgis virto auksine verslo idėja (2)

Kol vieni skuba ieškoti laimės dideliuose miestuose, iš jų pabėgę Karolina ir Justinas Gruzdai...

Nausėdos komunikacija vakcinacijos klausimu suglumino ekspertus: priminė, ką darė pats prezidentas (230)

Prezidento Gitano Nausėdos komunikacija vakcinacijos klausimu daugeliui kelia papildomų klausimų....

Narkevičių nugalėjęs jauniausias Lietuvos meras: kai kuriuos jo žingsnius vertinčiau pakankamai neigiamai (139)

Trakų ir Kelmės rajonų gyventojai sekmadienį išsirinko naujus merus. Trakų rajono meru...

Po niūros JT ataskaitos – rūsti mokslininko prognozė: artėja nelaimė, bet galėsime tik staugti iš nevilties (56)

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija praeitais metais pasiekė naują...

Tėvams įsipyko tvarka darželiuose: sprendimas dėl švenčių mums nelogiškas (10)

Kodėl į teatrą ar žaidimų kambarį eiti galima, o į vaikų darželį – ne? Toks klausimas kilo...

Karolis Kasperas | D+

Dėl vieno lietuvio SSRS pajuto milžinišką JAV spaudimą: Simo Kudirkos šuolis dabar yra vertas „Oskaro“

Nuo pat Sovietų Sąjungos įkūrimo pradžios iki paskutinių „socializmo rojaus“ gyvavimo dienų...