Viešumas – būtinas
Parašyti šį straipsnį mus paskatino likti abejingas nepanoręs vieno automobilių serviso atstovas. Pasak jo, atvejų, kai techninės apžiūros stotyje tvarkingu pripažintas automobilis į servisą atvažiuoja su vienu ar keliais rimtais trūkumais, pasitaiko. Tačiau kartais būna ir taip, kad meistrai patys stebisi, kaip tas automobilis dar gali važiuoti – apie jokį saugumą kelyje negali būti nė kalbos.
Vieno iš tokių automobilių nuotraukas gavo mūsų redakcija. Jose aiškiai matyti, kaip stipriai automobilis paveiktas korozijos: surūdijusi ne tik kėbulo rėmo konstrukcija, bet ir stabdžių bei kuro tiekimo sistemos vamzdeliai. Priekinių svirčių guminės atramos („sailenblokai“) – gerokai įplyšusios, lankstai (vadinamieji šarnyrai) – visiškai atsipalaidavę, gerokai kliba. Tepalai sunkiasi ir laša tiek iš pavarų dėžės, tiek iš variklio...
Šio automobilio trūkumus galima vardyti ir toliau, tačiau luktelėkite – techninė apžiūra buvo atlikta prieš kiek daugiau nei mėnesį, ir automobilis buvo pripažintas techniškai tvarkingu.
„Šis automobilis visai nebuvo tikrintas arba jį tikrino aklas kontrolierius“, – savo griežtą poziciją po nuotraukų peržiūros išsakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas Vigilijus Sadauskas.
Specialisto teigimu, jeigu Lietuvos keliuose tokių automobilių būtų dauguma, tai reikštų, kad techninė apžiūra visiškai neatlieka savo funkcijos.
Įmonės atsakomybė
Mūsų gautas nuotraukas išsiuntėme ir Utenos techninių apžiūrų centro direktoriui Romualdui Kepalui, mat jo pavaldinys atliko mūsų aptariamo automobilio techninę apžiūrą. Pasak įmonės vadovo, toks atvejis, kai „leisgyvis“ automobilis pripažįstamas (greičiausiai ne už „ačiū“) techniškai tvarkingu, įvyko pirmą kartą. „Atsisakysime šio darbuotojo paslaugų“, – tokį sprendimą priėmė R. Kepalas.
Pasak V. Sadausko, gali būti atvejų, kai kontrolierius suklysta per skubėjimą ar aplaidumą. „Sakykime, jis patikrino vairuotojo ir priekyje sėdinčio keleivio saugos diržus, o gale esančių diržų – ne. Taip, tai kontrolieriaus klaida, bet to negalima pavadinti sąmoningu realios automobilio būklės slėpimu už tam tikrą padėką, – teigia ekspertas. – Kai automobilis – visiškai netvarkingas, sunku patikėti, kad kontrolierius to nepastebėjo netyčia.“
V. Sadausko nuomone, vien tik nubausti darbuotoją yra maža. „Kol įmonei netenka atsakomybė už tokių darbuotojų elgesį, tol ji nebus labai suinteresuota, kad visi dirbtų sąžiningai“, – pabrėžia pašnekovas.
Daugiau demokratijos
Visoje Lietuvoje yra tik 10 techninės apžiūros įmonių, vykdančių tą pačią veiklą – techninę apžiūrą. V. Sadausko teigimu, tokia situacija nėra palanki vairuotojams, nes nėra jokios alternatyvos. „Jeigu įmonės neliktų, to regiono automobiliai neturėtų kur atlikti techninės apžiūros“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, kitose šalyse techninė apžiūra nėra vos kelių įmonių prerogatyva. „Vokietijoje techninę apžiūrą gali atlikti techninės apžiūros įmonės ir automobilių servisai. Automobilis sutvarkomas, atliktiems darbams suteikiama garantija, išrašoma techninės apžiūros pažyma, įrodanti, kad automobilis yra techniškai tvarkingas“, – aiškina V. Sadauskas.
Žinoma, įvedus tokią sistemą mūsų šalyje, atsirastų ja piktnaudžiaujančiųjų. Pavyzdžiui, automobilių servisai galėtų rasti daugybę tariamų trūkumų, kuriuos būtina pašalinti – kitaip automobilis nebus pripažintas tvarkingu.
„Mūsų šalyje tiktų tas modelis, kai ir techninės apžiūros įmonės, ir automobilių servisai turėtų panašias galimybes, – mano ekspertas. – Tarkime, žmogui būtų leidžiama automobilį pasitikrinti techninės apžiūros įmonėje, o tvarkytis automobilių servise, kuris kartu turėtų galimybę po to, kai automobilį sutvarko, išduoti vairuotojui pažymą, tapačią techninės apžiūros lapui.“
Kitas variantas – automobilis galėtų būti iš karto sutvarkomas automobilių servise, o tada važiuojama į techninės apžiūros įmonę, kur išduodama pažyma, kad automobilis yra techniškai tvarkingas.
Iš pirmo karto
V. Sadausko pasiūlytas techninės apžiūros modelis galėtų gerokai patobulinti pačią techninės apžiūros sistemą. Vis dėlto kol kas yra taip, kaip yra, tad norėdami išgirsti apie techninę apžiūrą išsamiau kreipėmės į sostinėje įsikūrusią techninės apžiūros įmonę „Tuvlita“.
„Mūsų įmonėje iš pirmo karto techninę apžiūrą atlieka maždaug 56 proc. automobilių, – tvirtina Vilniaus techninės apžiūros įmonės „Tuvlita“ technikos vadovas Tomas Balčius. – Tie vairuotojai, kurių automobiliai neatitinka apžiūros reikalavimų, privalo juos sutvarkyti ir atvažiuoti pas mus pakartotinai.“
Pašnekovo teigimu, minėtas skaičius nereiškia, kad bene pusė mūsų automobilių yra netvarkingi. „Kai kurie vairuotojai į techninės apžiūros stotį atvažiuoja jau susitvarkę automobilį, kiti – tik tam, kad sužinotų, kas negerai, – pabrėžia T. Balčius. – Mano nuomone, Lietuvos automobilių parkas nėra labai prastos techninės būklės. Žinoma, pasitaiko visko. Vis dėlto žmonės stengiasi rūpintis savo transporto priemonėmis, tad ir ganėtinai seni automobiliai kartais būna labai tvarkingi.“
Dažniausi trūkumai
Kokie trūkumai dažniausiai nulemia nepalankų techninės apžiūros kontrolieriaus sprendimą? „Labai dažnai būna tokių atvejų, kad automobilyje sunkiasi degalai, alyva ar kiti eksploataciniai skysčiai. Mes tai vertiname kaip rimtą trūkumą. Jeigu, pavyzdžiui, iš variklio stipriai sunkiasi tepalas – susidaro lašų, – toks automobilis neatitinka techninės apžiūros reikalavimų, – sako T. Balčius. – Sukelti rūpesčių gali ir priekinė pakaba: svirtys, trauklės, lankstų jungtys, guminės atramos, įvorės. Vairavimo sistemos trūkumai kelia rimtą pavojų.“
Dažnai būna netinkamai sureguliuoti automobilių artimųjų šviesų žibintai. Pasak pašnekovo, šį trūkumą ištaisyti bandoma vietoje, tačiau tai padaryti ne visada įmanoma.
„Dažnos ir stabdžių problemos, – teigia T. Balčius. – Ypač dažnu trūkumu tampa galinės ašies ratų stabdymo jėgų netolygumas. Neretai netinkamai veikia arba visiškai neveikia ir stovėjimo stabdys. Apskritai nepakankamas stabdžių efektyvumas yra rimtas trūkumas, dėl kurio ne tik neatliksite techninės apžiūros, bet ir būsite nesaugūs važinėdami gatvėmis.“
Papildomų rūpesčių automobilio savininkui gali sukelti išmetamoji sistema. „Konstrukcijos pakeitimai, pernelyg didelis triukšmas, nepatikimas tvirtinimas – viskas, kas susiję su aplinkosauga, – pabrėžia pašnekovas. – Techninės apžiūros reikalavimų automobilis gali neatitikti ir tuomet, jeigu yra sudaužyti ar įtrūkę žibintai.“
Žibintų pavojai
„Dažnai tenka išgirsti priekaištų, kad techninės apžiūros kontrolieriai kabinėjasi nepagrįstai. Sakykime, liepiama sureguliuoti priekinių žibintų šviesas, – sako T. Balčius. – Vis dėlto tai tiesiogiai susiję su saugumu. Juk prastai šviečiantys žibintai pablogina matomumą – vairuotojas gali kelyje kažko nepastebėti ar pastebėti pernelyg vėlai. Per aukštai šviečiantys žibintai gali akinti priešais važiuojančius vairuotojus, o tai taip pat nėra saugu.“
Pasak pašnekovo, rimtų rūpesčių kelia ir ksenoniniai šviesos šaltiniai, kurių nenumatė automobilio gamintojas. „Daug vairuotojų savo automobilių halogeniniuose žibintuose įtaiso ksenoninius šviesos šaltinius, keliančius rimtą pavojų kitiems eismo dalyviams. Mes tokių automobilių techniškai tvarkingais pavadinti negalime, tad vairuotojai, norintys atlikti techninę apžiūrą, turi pakeisti žibintams numatytus šviesos šaltinius, viską sutvarkyti taip, kaip numatyta automobilio gamintojo“, – aiškina T. Balčius.
Visko pamatyti neįmanoma
Kad ir kokia kruopšti būtų techninė apžiūra, visko pamatyti, deja, neįmanoma. Pavyzdžiui, kiek realiai funkcionalios automobilyje įtaisytos oro pagalvės.
„Nuo praėjusių metų gegužės į reglamentus yra įtrauktas punktas, kuriuo numatoma tikrinti automobilio oro pagalvių funkcionavimą, – teigia pašnekovas. – Tikrinama paprastai: žiūrima, ar prietaisų skydelyje nėra informuojama apie pasyvių saugumo sistemų sutrikimą.“
T. Balčius sutiko, kad toks tikrinimas nėra pakankamas, nes „sumanūs“ vairuotojai žino, kaip galima išjungti saugumo indikatorius, tad kartais taip ir padaro.
Vadovaujantis techniniais reikalavimais, transporto priemonės techninės būklės kontrolė atliekama be transporto priemonės detalių demontavimo, išskyrus atvejus, kai demontavimas yra būtinas, norint atlikti tam tikrą patikrą, ir tai galima padaryti per pakankamai trumpą laiką. Pažymėtina ir tai, kad tam tikri transporto priemonės techniniai trūkumai, ypač ratų pakabos, išryškėja tik ją eksploatuojant.
„Savaime suprantama, techninės apžiūros kontrolierius turi labai mažai galimybių įvertinti paslėptus trūkumus, taip pat tuos trūkumus, kurie išryškėja tik esant tam tikroms eksploatavimo sąlygoms, pavyzdžiui, važiuojant per grindinį, provėžuotu keliu ir pan.“, – akcentuoja V. Sadauskas.
„Reikalavimai, taikomi techninės apžiūros metu, yra reglamentuoti Europos teisės aktų. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas yra patvirtinęs Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, tad jais mes ir vadovaujamės. Minėtuose reikalavimuose yra griežtai pasakyta, ką reikia patikrinti, kada techninė būklė yra pripažįstama gera, o kada – bloga. Artimiausiu metu Europos Sąjungoje numatoma suvienodinti techninės apžiūros apimtį ir taikomus reikalavimus, tad bus priimti nauji reikalavimai, naudojami nauji tikrinimo metodai bei prietaisai, o kol kas mes dirbame vadovaudamiesi nacionaliniais teisės aktais“, – aiškina T. Balčius.
Europos Sąjungos teisės aktai nurodo, kad techninės apžiūros procedūra turi būti trumpa ir pigi, jos metu privalo būti patikrinama viskas, ką numato su technine apžiūra susiję teisės aktai. Tiesa, pašnekovo teigimu, yra techninių parametrų, kuriuos patikrinti gali tik gamintojas ar gamintojo atstovas.
Trūksta iniciatyvos
Vis dėlto, V. Sadausko nuomone, tam tikrais atvejais iniciatyvą galėtų parodyti ir techninės apžiūros įmonės. „Tarkime, vis dažniau pastebima trūkumų, kurių tikrinti pagal galiojančius teisės aktus nėra būtina. Tokiu atveju techninės apžiūros įmonė galėtų kreiptis į Valstybinę kelių transporto inspekciją ir siūlyti įvesti naują tikrinimo kriterijų“, – teigia pašnekovas.
Naujų tikrinimo galimybių galėtų atsirasti ir tobulėjant technikai. Pavyzdžiui, jeigu techninės apžiūros įmonė įsigijo naują prietaisą, kuriuo galima tikrinti ir tuos parametrus, kurių anksčiau kontrolierius negalėdavo įvertinti, taip pat galima kreiptis į inspekciją su siūlymu tobulinti esamus reikalavimus. Žinoma, iniciatyvos galėtų imtis ir Valstybinė kelių transporto inspekcija.
„O kol kas yra taip, kad netgi iš trijų automobilių suvirinta transporto priemonė yra vertinama kaip techniškai tvarkinga. Kontrolierius gali tai pastebėti, tačiau toks defektas netaps priežastimi pripažinti automobilį techniškai netvarkingu, – tvirtina V. Sadauskas. – Jeigu kontrolierius neleistų tokiai transporto priemonei važinėti gatvėmis, jis tuojau pat būtų apkaltintas kyšio reikalavimu. Suprask, teisės aktai to nenumato, tad ir nekibk...“
Juk toks automobilis – labai pavojingas. „Mes dar to nesuprantame, – apgailestauja pašnekovas. – Pavyzdžiui, Skandinavijoje į eismo įvykio, kuriame žuvo žmogus, vietą atvyksta grupė ekspertų ir tiria priežastis. Galbūt automobilio kėbulas buvo netvarkingas, galbūt neveikė stabdžiai. Jie tiria automobilio būklę, aiškinasi konkrečias avarijos priežastis, o mūsų šalyje viskas „nurašoma“ pasirinktam nesaugiam greičiui.“
Nedideli trūkumai
Yra tokių trūkumų, dėl kurių automobilis įvertinamas kaip techniškai tvarkingas. Vis dėlto ir tuos trūkumus būtina kuo skubiau ištaisyti.
„Prie tokių trūkumų priskiriame vaistinėlės ar gesintuvo nebuvimą, – sako T. Balčius. – Automobilis taip pat pripažįstamas techniškai tvarkingu, jeigu nešviečia vienas iš tolimųjų šviesų, gabaritų, stabdymo, atbulinės eigos, valstybinio numerio žibintų, jeigu priekinių rūko žibintų pokrypis neatitinka normų, jeigu nežymiai prasisunkia skysčiai, t. y. nėra susidariusių lašų.“
Beje, vairuotojams rekomenduojama į techninės apžiūros stotį atvykti ne paskutinę dieną, nes jeigu apžiūros metu transporto priemonei bus nustatyti dideli ar draudžiami trūkumai, išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) su neigiama išvada nesuteiks teisės eksploatuoti transporto priemonę.