Iš pradžių sukūrę elektrinį motorolerį, o dabar įprastą automobilį elektriniu pavertę kauniečiai sako, kad jį vairuoti daug maloniau. Tik esą reikia būti atidžiam – itin tyliai važiuojančio elektrinio automobilio pėstieji dažnai negirdi. Tokie automobiliai saugo ne tik gamtą, bet ir vairuotojo kišenę. Mat daugiau nei šimto kilometrų per valandą greičiu galinčiu važiuoti elektromobiliu nulėkti iš Kauno į Vilnių kainuoja apie aštuonis litus.
„Finansiškai naudinga. Jeigu žmogus nori gyventi ir važinėti iš žalios energijos, jis sau gali pasistati vėjo ar saulės jėgainę ir tiesiog važinėti iš atsinaujinačių šaltinių. Jam nebereikia galvoti apie kuro kainas“, – pliusus vardija konstruktorius Tadas Šalomskas.
Visos elektriniam automobiliui reikalingos detalės pagaminos Lietuvos bendrovėse. Apie šimtą automobilių per metus ateityje planuojantys perdaryti verslininkai dairosi į užsienio rinkas.
„Konkuruoti su didžiaisiais gamintojais nežadame. Mūsų produktas bus kitoks – naudojomos naujesnės technologijos. Gal automobilis bus galingesnis, toliau nuvažiuos. Aišku tiek daug nebus jų pagaminta, bet, tarkim, žiūrint Lietuvoje, jeigu kuras pabrangtų iki 6–7 litų, jau būtų galima kalbėti apie atsipirkimą per trejus metus. Šiandien kol kas dar 7 metai“, – pasakojo Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis.
Europos sąjunga planuoja, kad elektriniai automobiliai įprastus miestuose pakeis maždaug po keturiasdešimties metų, tačiau esą šios technologijos taip sparčiai tobulėja, kad rinką prognozuoti sunku.
„Mes pradedame nuo nulio ir gal tai yra geriau. Kai pradedi nuo nulio, tu gali paimti pačią naujausią technologiją, pačius naujausius sprendimus, tavęs neslegia visi seni sprendimai, kuriuos reikia tęsti, įsipareigojimai ir taip toliau“, – optimistiškai padėtį vertina UAB „Elinta“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis.
Mūsų gatvėse kol kol rieda tik kelios dešimtys elektra varomų mašinų. Kitą savaitę Kaune planuojama pastatyti pirmąją Lietuvoje, Europos sąjungos standartus atitinkančią jų įkrovimo stotelę. Ją taip pat sukūrė lietuviai.
