Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės ir KASKO draudimų kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, turėti automobilį tampa prabanga. Lietuvos vežėjai jau ieško galimybių iškelti verslus į kitas šalis, kur mokestinė aplinka palankesnė, o eiliniams gyventojams belieka tik plačiau atverti piniginę.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Tomas Vinickas

Stveriasi už galvos

Lietuvos vairuotojai priversti už savo transporto priemonės draudimą mokėti kone perpus brangiau nei kaimyninių šalių gyventojai. Kaip pasakojo Panevėžyje savo verslą turintis vienos įmonės vadovas Virgis, neseniai iš savo partnerių Estijoje jie įsigijo ketverių metų senumo lengvąjį automobilį. Buvo nuspręsta transporto priemonę apdrausti tiek privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tiek ir KASKO.

Įmonės vadovas kreipėsi į draudimo brokerį, kad šis rastų palankiausią pasiūlymą. Tačiau draudimo kainos tiesiog šokiravo. Už lengvojo automobilio KASKO draudimą Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės užsiprašė rekordinių sumų: pigiausias pasiūlymas buvo 886 eurai, o brangiausias – 1558 eurai.

„Draudimo bendrovės pasiūlė nuo 5 iki 7 proc. automobilio rinkos vertės metinį draudimo polisą. Bet per dešimt metų aš sumokėsiu tiek, kiek vertas pats automobilis. Dar suprasčiau, jeigu būčiau rizikingas klientas, tačiau per penkerius metus, kai veikia įmonė, nesame gavę nė vienos draudimo išmokos, nors draudžiame tris automobilius, pastatus, darbuotojus. Nėra jokio pagrindo, kuris leistų taip manipuliuoti kainomis, todėl tokia kainų pasiutpolkė man visiškai nesuvokiama“, – „Sekundei“ teigė įmonės vadovas.

Alternatyvų nėra

Pasipiktinęs tokiomis kainomis, panevėžietis pradėjo domėtis, kiek vairuotojų civilinės atsakomybės bei KASKO draudimai kainuoja toje pačioje Estijoje. Čia jo laukė dar viena staigmena. Tokio paties automobilio KASKO draudimo kaina lygiai toje pačioje draudimo bendrovėje skyrėsi kone perpus: Estijoje metinis draudimas kainuoja 571, o Lietuvoje – 1400 eurų.

„Pirma mintis, kad nemažą dalį nuo draudimo sumos atsiriekia brokeris, tad kreipiausi tiesiai į draudimo bendrovę, tačiau ir ji man pasiūlė tą patį, ką ir brokeris. Tada draudimo bendrovei pateikiau faktus ir prašiau paaiškinti, kodėl jų įmonė Estijoje gali pasiūlyti kone tris kartus pigesnį draudimą. Deja, atsakymo taip ir nesulaukiau, bet man nuo 1400 padarė nuolaidą iki 700 eurų. Taip ir nesupratau, ar mes esame turtingiausi iš Baltijos šalių, ar kvailiausi, jeigu turime taikytis su tokia draudimo bendrovių savivale“, – piktinosi Virgis.

Stveriasi už galvos: turėti automobilį tuoj taps prabanga
© DELFI / Andrius Ufartas

Jo teigimu, dėl tokio kainų šuolio atsakomybę turėtų prisiimti ir atsakingos kontroliuojančios institucijos. Blogiausia, kad Lietuvos įstatymai draudžia draustis kitose šalyse, kur gerokai pigiau. Dar prieš kelerius metus civilinės atsakomybės draudimas gyventojams kainavo apie 200, o įmonėms 400–500 litų, o dabar kainuoja lygiai tiek pat, tik eurais.

„Deja, alternatyvos neturime. Pigiau nusipirkti maisto galime nuvykti į Lenkiją, alkoholio – į Latviją, o draustis galime tik Lietuvoje. Todėl nieko nuostabaus, kad draudimo bendrovės daro ką nori, kad tik kuo daugiau pasipildytų savo kišenes“, – kalbėjo panevėžietis.

Trūksta konkurencijos

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Vytautas Kleinauskas teigė, kad įstatymai neužtikrina sąžiningų draudimo įmokų nustatymo principų ir sudaro galimybes draudikams piktnaudžiauti tiek nustatant draudimo įmokų dydžius, tiek diskriminuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas, nustatant jų atžvilgiu nepalankias draudimo sąlygas. Mūsų šalyje nėra numatyti maksimalūs dydžiai, kuriais draudikai vadovautųsi apskaičiuodami draudimo įmokų dydžius, o dabartinė draudimo įmokų apskaičiavimo metodika yra paremta paslaptingumo ir uždarumo principu.

Draudėjas nežino, kaip jam apskaičiuojama draudimo įmoka. Be to, draudimo įmonės atsisako tarpusavyje dalytis savo sukaupta žalų informacija, todėl atnaujinant draudimo sutartis klientams yra sudėtingiau pereiti iš vieno draudiko pas kitą.

„Skaičiavimai ir patirtis rodo, kad objektyvių priežasčių taip drastiškai kelti kainas nėra. Draudikai skaičiuoja įvykių dažnį, kuris neatspindi realių išmokų kiekvieno vežėjo atveju. Mūsų žiniomis, transporto priemonių draudikų biuras apmoka visas pretenzijas, nesigilindamas, ar jos pagrįstos, ar ne. Tuo metu Lietuvos bankas tik stebi, kad būtų laikomasi likvidumo rodiklių, neatsižvelgiama į visos rinkos efektyvumą ir konkurencingumą. Kitas dalykas, kad transporto bendrovėms draudimo paslaugas iš esmės teikia trys įmonės, iš kurių dvi yra valdomos vieno savininko. Akivaizdu, kad rinkoje trūksta konkurencijos“, – „Sekundei“ aiškino V. Kleinauskas.

Eismas Vilniuje (asociatyvi nuotr.)
Eismas Vilniuje (asociatyvi nuotr.)
© DELFI / Domantas Pipas

Kurs savo draudimo bendrovę

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos vežėjai už vieno vilkiko civilinės atsakomybės draudimą moka 2500–10000 eurų per metus (maksimalus polisas – 22000 eurų metams), Latvijoje tokia pati paslauga siekia vos 800 eurų, o Lenkijoje ir Estijoje – 1000 eurų.

2016 m. civilinės atsakomybės draudimo įmokos juridiniams asmenims, palyginti su 2015 metais, augo 25,3 proc., o šių metų I ketvirtį, palyginti su analogišku 2016 metų laikotarpiu, – net 40,7 proc. Esant tokiai situacijai, Lietuvos vežėjams darosi sunku konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Lietuvos vežėjai konkuruoja ne tarpusavyje, o su vežėjais iš kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų ES šalių.

Nekonkurencingos draudimo įmokų kainos lemia mažėjantį Lietuvos vežėjų konkurencingumą bendroje Europos Sąjungos rinkoje. Jeigu nebus imamasi ryžtingų sprendimų, vis daugiau Lietuvos kelių transporto įmonių savo veiklą perkels į kitas Europos Sąjungos šalis. Pasak V. Kleinausko, šis procesas jau yra prasidėjęs. Asociacija „Linava“ gavo užduotį ieškoti būdų, kaip padėti nariams iškelti savo verslus į šalis, kuriose yra palankesnė mokestinė aplinka. Taip pat pradėti naujos draudimo bendrovės steigimo darbai.

„Tai yra ilgas ir reglamentuotas procesas. Tačiau tikimės, kad jau 2018 m. bus atlikta didžioji dalis darbų, išduosime pirmuosius draudimo polisus. Esama situacija netenkina ir tikime, kad galime pasiūlyti geresnes kainas vežėjams bei sėkmingai konkuruoti draudimo rinkoje“, – sakė V. Kleinauskas.

Kainas diktuoja draudikai

Tuo metu Lietuvos banko Draudimo priežiūros skyriaus viršininkas Marius Dumbauskas tvirtina, kad banko rankos, reguliuojant kainas, surištos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad draudimo įmokos dydį nustato draudikas. Kadangi draudimo sutartis yra rizikinga, draudikas negali numatyti, ar draudžiamasis įvykis atsitiks, o jei atsitiks – kokio dydžio žala bus padaryta. Tokiu atveju jis, pasitelkęs įvairius statistinius ir matematinius metodus, vertina įvykio atsitikimo ir potencialios draudimo išmokos dydžio tikimybę.

Stveriasi už galvos: turėti automobilį tuoj taps prabanga
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Priklausomai nuo įvertintos rizikos, apskaičiuojamas draudimo įmokos dydis, kuris turi užtikrinti, kad draudikas tokia įmoka sugebės sukaupti tokį rezervą, kuris leistų jam vykdyti įsipareigojimus.

„Kaip žinome, kainų reguliavimas laisvoje rinkoje nėra priimtinas ir taikomas tik išimtinais atvejais. Tai galioja ir draudimo rinkoje. Taigi, nors Lietuvos bankas prižiūri draudimo įmonių veiklą, jis neturi teisės nurodyti draudimo įmonėms sumažinti draudimo įmokas tiek bendrai, tiek individualiu atveju ar kitaip daryti įtaką draudimo įmokoms skaičiuoti“, – teigė M. Dumbauskas.

Dirba į minusą

Pasak pašnekovo, draudiko prisiimama rizika kiekvienos draudimo sutarties atveju gali siekti 5 milijonus eurų dėl žalos asmeniui ir vieną milijoną eurų dėl žalos turtui, jei įvykis įvyksta Lietuvoje. Jei eismo įvykį transporto priemonės valdytojas sukelia kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tai mokėtina draudimo išmoka gali būti ir neriboto dydžio, nes nemažai Europos Sąjungos valstybių narių nėra nustatę maksimalios draudimo sumos. Lietuvos banko turimi statistiniai duomenys rodo, kad tarptautinių vežėjų draudimo sutartys sudaro tik 2 proc. visų Lietuvoje sudarytų sutarčių, tačiau sukelia 11 proc. įvykių, o mokamos draudimo išmokos sudaro net 27 proc. visų mokamų draudimo išmokų.

Didelių žalų statistika rodo, kad per paskutinius 5 metus iš 13 atvejų, kai padaryta didesnė nei 0,5 mln. eurų žala, 10 atvejų žalą padarė tarptautinių vežėjų valdomos transporto priemonės.

„Pateikti duomenys leidžia aiškiai matyti, kad vežėjų keliama rizika išsiskiria iš visų transporto priemonių tipų, todėl privalo būti proporcingai įvertinama apskaičiuojant draudimo įmokas. Dar noriu aiškiai pasakyti, kad civilinio atsakomybės draudimo veikla Lietuvoje veikiančioms draudimo įmonėms yra nuostolinga iš esmės nuo pat šios draudimo rūšies atsiradimo. O praėjusiais metais draudikai iš šios veiklos patyrė 19,4 mln. eurų nuostolį ir tai yra beveik blogiausias rezultatas per visą šios rūšies draudimo istoriją“, – pastebi Lietuvos banko atstovas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Andrius Ufartas

Avaringi metai

Kad dėl kaip ant mielių kylančių kainų kaltas ne draudikų apetitas, o rekordiškai išaugęs avarijų skaičius, pripažino ir Transporto priemonių draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas. Jo teigimu, draudimo kaina visiems vairuotojams priklauso nuo kelių veiksnių – eismo įvykių skaičiaus ir vidutinės žalos, padarytos per vieną eismo įvykį. O praėję metai buvo rekordiniai – eismo įvykių skaičius per metus pasiekė beveik 100 tūkst. ribą. Vidutiniškai per parą įvyko 275 eismo įvykiai.

„Tai yra milžiniški skaičiai ir kiekviename tokiame eismo įvykyje padaroma mažesnė ar didesnė žala, kurią draudikams reikia atlyginti. Todėl ir daugiau pinigų reikia surinkti iš besidraudžiančiųjų. Kai lietuviai pradės daryti mažiau eismo įvykių, ir kainos bus mažesnės“, – mano A. Križinauskas.

Kodėl lietuviai keliuose tapo tokie nedrausmingi, pasak pašnekovo, būtų sunku spėlioti. Tačiau, palyginti su 2008-aisiais, kai eismo įvykių buvo gerokai sumažėję, akivaizdu, kad eismas keliuose suintensyvėjo. Gerėjant gyvenimui vis daugiau žmonių gali įsigyti transporto priemonių, o ir degalų kainos nebuvo aukštos.

„Natūralu, kad kuo daugiau važinėjama, tuo eismo įvykių tikimybė didesnė. Lietuvoje kasmet yra draudžiama apie 1,7 mln. transporto priemonių, o statistiškai net šeši vairuotojai iš šimto sukelia eismo įvykį. Tad tas šimtas turi sumokėti už tų šešių kaltininkų padarytas žalas“, – kalbėjo Transporto priemonių draudikų biuro vadovas.

Kainos tik augs

Seimas pritarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms, pagal kurias siūloma nuo 2019-ųjų panaikinti 5 tūkst. eurų neturtinės žalos ribą ir numatyti, kad draudimo suma yra 5 mln. eurų – į ją būtų įtraukta ir neturtinė žala. Tiesa, šias įstatymo pataisas dar turės pasirašyti prezidentė. Net neabejojama, kad tai lems dar vieną draudimo kainų šuolį, tačiau A. Križinauskas įsitikinęs, kad priėmus šį įstatymą kainos neturėtų drastiškai kilti.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Alytaus apskr. VPK

„Manau, tai per daug išpūstas burbulas. Nematau jokių objektyvių priežasčių kainų šuoliui. Kainos galėtų kilti vos keliais eurais. Aišku, tai priklausys ir nuo teismų praktikos, kiek jie priteis nukentėjusiesiems neturtinės žalos. Vis dėlto didžiąją dalį kainos lemia avarijų kiekis ir jeigu kažkokiu būdu sumažėtų eismo įvykių, kainos galėtų ir mažėti“, – „Sekundei“ teigė A. Križinauskas.

Deja, kitų galimybių mažinti draudimo kainų nėra. Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, kuri galėtų reguliuoti kainas. Lietuvos įstatymai draudžia bet kokį kišimąsi į kainų reguliavimą. „Nei Lietuvos bankas, nei Seimas, nei asociacija negali kištis į kainų reguliavimą. Tik patys draudikai jas gali nustatyti“, – pabrėžė A. Križinauskas.

Daugiau naujienų skaitykite naujienos.lt.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vokietijos policija suėmė aukštą „Porsche“ vadovą (1)

Vokietijos policija sulaikė aukštą prabangių automobilių prekės ženklo „Porsche“ vadovą,...

„CityBee“ pažėrė naujovių (9)

Automobilių trumpalaikės nuomos paslaugą teikianti bendrovė „ CityBee “ pristato vieną...

Naujasis „Subaru Impreza“ – jau ir Lietuvoje (9)

„Impreza“ – vienas iš geriausiai žinomų „Subaru“ modelių. Japonijoje „Metų...

Elektroninės prekybos milžinas meta pinigus savivaldžių automobilių tyrimams

Elektroninės prekybos milžinas „ Alibaba “ vis daugiau resursų nukreipia į savaeigių...

Elektromobilių savininkai Lietuvoje naujovių sulauks jau šią vasarą (9)

Elektromobiliai turi rimtą problemą – net ir esant išplėtotam stotelių tinklui jų įkrovimas...

Top naujienos

Teisėjavimu nusivylęs Jasikevičius: turime išmokti kentėti – kito kelio nėra specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (54)

Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius pasibaigus antroms Eurolygos...

„Atėjo Mindaugas“. Gydytojas išklojo darbo užkulisius: apie nepatogias situacijas ir kaip afrodiziakai veikiantį baltą chalatą (5)

Galiu persižegnoti – nesu girdėjęs, kad kažkas iš kolegų netinkamai atliko darbą, nes negavo...

Graikų trenerio atkirtis Šarui: „Žalgiris“ žaidė taip, kad turėjome mesti 45, o ne 24 baudas „Žalgiriui“ – PAO savininko palaikymas

Į Kauno „Žalgirio“ trenerio Šarūno Jasikevičiaus išsakytą nuomonę dėl šališko...

Atvėrė vartus į „ateities kalėjimą“: „Agurkinių“ lyderiui – išskirtinės gyvenimo sąlygos (233)

Kameroje, kuri labiau primena dviejų ar trijų žvaiždučių viešbučio kambarį, pastatyti...

Darbas „Amazon“ sandėlyje prilygsta vergovei: darbuotojai priversti šlapintis į butelius (44)

„ Amazon “ sandėlio darbuotojai priversti šlapintis į butelius arba tiesiog atsisakyti...

Jankūnas kreipėsi į „Žalgirio“ sirgalius: graikus turi pasitikti sausakimša arena specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (53)

Eurolygos antrajame ketvirtfinalio mače Pirėjuje Kauno „Žalgiris“ antroje mačo pusėje...

Orai: per anksti šiluma apsidžiaugę turės nusivilti (2)

Savaitgalį šalyje pamažu vyks permainos: šiluma atslūgs, protarpiais palis. Dar didesni pokyčiai...

Charakterį rodęs „Žalgiris“ atsitiesė, tačiau to nepakako antrai pergalei Pirėjuje (645)

Penktadienį vakare Pirėjo „Taikos ir Draugystės“ arenoje Eurolygos ketvirtfinalio antrame mače...

Matijošaitis: skausmas dėl žmonos netekties dar tikrai nepraėjo (42)

Net ir pradėjus naują gyvenimo etapą su drauge Loreta, sunku užmiršti ypatingą ryšį, siejusį...

Gydytoja-psichoterapeutė papasakojo netikėtų dalykų: tai turi žinoti kiekvienas rūkantysis (76)

Nekyla abejonių, kad rūkymas kenkia žmonių sveikatai. Bandantys jo žalą sumažinti, ieško...