aA
Vairuotojams, kurie atsisakys senų automobilių ir vietoje jų įsigys mažiau taršius arba pasirinks viešąjį transportą, ketinama mokėti kelių šimtų eurų kompensacijas, ir tai turėtų padėti spręsti taršos mažinimo problemą Lietuvoje, sako Aplinkos ministerijos (AM) specialistas Vitalijus Auglys.
Siūlo naują planą: atsisakiusiems senų ir taršių automobilių išmokės kompensaciją
© DELFI / Andrius Ufartas

Vis dėlto, kokie automobiliai bus laikomi taršiais, AM kol kas neįvardija. Žinoma, kad šiuo metu taršiausiais yra laikomi tie, kurių anglies dioksido tarša būtų ne didesnė nei 120 g vienam kilometrui, tačiau konkretūs kriterijai dar nėra aiškūs.

„Dėl taršos, CO2, detalių dar nesame paskelbę. Jeigu rinka tvarkysis natūraliai, taip, kad bus naudinga pasinaudoti finansine paskata, logiška, kad savininkai, kurie turi automobilius, senesnius nei 14 metų, turėtų jų atsikratyti“, - „LRT radijo“ laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo V. Auglys.

Pasak specialisto, AM tam numato 30 milijonų eurų.

Valstybinės įmonės „Regitra“ atstovo Dariaus Jurgučio pateiktais duomenimis, Lietuvoje ir naudojami vidutiniškai 14 metų senumo automobiliai.

„Labiausiai taršūs automobiliai yra seni, dyzeliniai arba didelio litražo benzininiai automobiliai“, - sakė D. Jurgutis.

Tačiau automobilių skelbimo „Autoplius.lt“ plėtros vadovas Matas Buzelis abejoja, kad išmokos gali daryti reikšmingą įtaką automobilių rinkai.

„Jeigu žiūrėsime į tai, kad išmoka galėtų siekti apie 500 eurų, tai paliestų apie 60 tūkst. tokių naudos gavėjų, maždaug 5 proc. Lietuvos automobilių parko. Klausimas, į ką taikosi AM, - ar bent keliais procentais sumažinti taršių automobilių kiekį, ar ieško, kaip neefektyviai išnaudoti tuos 30 mln. eurų“, - teigė M. Buzelis.

Jis įsitikinęs, kad tai yra suma, už kurią galima padaryti kur kas didesnius pokyčius, ir siūlo geriau apmokestinti labiausiai aplinką teršiančius automobilius.

Pasiūlymus atnaujino

ELTA primena, kad ES siekia iki 2030 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. Automobiliai yra tarp didžiausių taršos šaltinių.

Šalys narės turės parengti planus, kaip sieks šio tikslo. Tokį rengia ir Lietuva. Tiesa, pernai liepą AM pristačius nesuderintą su kitomis institucijomis pirminį Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą, kilo pasipiktinimas tiek visuomenėje, tiek tarp politikų. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis projektą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas. Tuometis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika. Pasak K. Navicko, planas turėjo būti geriau suderintas.

Pirminiame priemonių plane buvo numatytos skirtingos poveikio priemonės, tarp jų ir rengiamas taršos mokestis automobiliams, skatinant piliečius įsigyti mažiau taršias transporto priemones, taip pat - siūlymai riboti dyzelinių automobilių judėjimą didžiuosiuose savivaldybių miestuose ir taikyti didesnį dyzelinio kuro akcizą, kuris šiuo metu yra vienas mažiausių ES šalyse.

Šių metų kovo 1-ąją AM Vyriausybei svarstyti pateikė atnaujintą Taršos mažinimo plano projektą. Jame kai kuriuos ankstesniame variante numatytus draudimus pakeitė skatinamosios priemonės.

Atnaujintame projekte, AM teigimu, daug dėmesio skirta finansinio skatinimo priemonėms, kurių didelė dalis orientuota į gyventojus. Viena jų - sukurti skatinimo mechanizmą, kad seną automobilį pridavusieji fiziniai asmenys atsiskaitytų už viešojo transporto paslaugas arba įsigytų mažiau taršų automobilį.

Pasak AM, mažinant oro taršą ir gerinant jo kokybę, ypač svarbus vaidmuo tenka transportui, todėl numatytos finansinės paskatos savivaldybėms, įsigyjančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones. Atskiras skatinimas numatytas darnaus judumo priemonių įgyvendinimui daugiausia transporto priemonių pritraukiančioms savivaldybėms, įsidiegusioms dyzelinių transporto priemonių eismo ribojimo sistemas.

Nuspręsta kai kurių ankstesniuose plano projektuose siūlytų priemonių veiksmingumą pirmiausia išmėginti bandomaisiais projektais, pavyzdžiui, išbandant kilnojamą transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą, galimybes vykdyti keliuose daug dūmų išskiriančių transporto priemonių stebėseną. Įvertinus, ar tokios priemonės veiksmingos, būtų apsispręsta, ar jas diegti plačiu mastu.

Nacionalinio oro taršos mažinimo planas turi būti patvirtintas ir pateiktas Europos Komisijai iki balandžio 1 d. Jis turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(42 žmonės įvertino)
2.2857

Vilnių užgrius dideli KET pokyčiai: pusė miesto gatvių gali tapti dviračių gatvėmis (273)

Vairuotojų laukia nemažai pokyčių. Gali būti, kad Senamiestyje reiks važiuoti lygiai su...

„Porsche“ pristatė elektrinį žvėrį: daugiau nei 1000 AG ir 2,5 sekundės iki 100 km/val.

Sportinių automobilių gamintojas „ Porsche “ toliau laužo standartus elektromobilių rinkoje....

„Mazda“ atnaujino populiarųjį CX-5: dar daugiau elegancijos ir saugumo (46)

Kokybe garsėjantis „ Mazda “ gamintojas atnaujino vieną populiariausių savo gamos modelių –...

„Ford“ pristato dar solidžiau atrodantį „Fiesta“ hečbeką bei sportiškąjį „Fiesta ST“ (5)

„Ford“ pristato solidesnį atnaujinto dizaino „Fiesta“ modelį. Automobilyje įdiegta dar...

Vienoje Vilniaus Ukmergės g. atkarpoje beveik metams važiavimo greitis mažinamas iki 40 km/val. (14)

Miesto gatves tvarkanti bendrovė „Grinda“ pranešė, kad dėl Ukmergės gatvės skiriamojoje...

Top naujienos

Vaidas Mikaitis | D+

Šalyje, kurioje vakar neegzistavo koronavirusas, šiandien neegzistuoja nepaskiepytieji (2)

Ne paslaptis, jog su savo broliu, Pravalturo direktoriumi Vytautu, kelionėse esame šalių rinkėjai....

Kaulinius skausmus dažnas nurašo radikulitui: iš tiesų tai gali būti pažengusi onkologinė liga (27)

„Daktare, man tikriausiai radikulitas“, – sako vyrai savo gydytojams, užklupus kaulų...

Pirmi įvartį įmušę lietuviai vėliau praleido šešis ir liko toli nuo atkrintamųjų (83)

Šeštadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiose paskutinėse FIFA pasaulio salės...

Visą pasaulį nustebinusioje Naujojoje Zelandijoje gyvenanti lietuvė: koronaviruso valdymo strategija čia kitokia (225)

Naujojoje Zelandijoje gyvenanti Indrė Kleinaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“...

Stulbinanti aprangos ateitis: sunku patikėti, kokiais drabužiais rengsimės jau netrukus – tekstilės pramonė žada revoliuciją (39)

Pagaminta iš perdirbtų, itin funkcionalių ar natūralių medžiagų tekstilė ir apranga ....

Pirmoji iš ES šalių įvedė visuotinį privalomą „Covid“ pasą: darbuotojams ir darbdaviams grės didžiulės baudos (582)

Italija reikalaus visų darbuotojų turėti galiojantį „Covid“ pasą: vyriausybė, vadovaujama...

„Zapad“ atskleidė – ne tik Rusija ir Baltarusija kariautų prieš NATO (685)

Pratybose „Zapad21“, kuriuose buvo treniruojama ir puolamoji operacija prieš NATO be Rusijos ir...

Astrauskaitės mitingas baigėsi anksčiau, nei planuota: žmonių susirinko mažai, policija sulaikė du asmenis, vieną paleido atnaujinta 18:07 val. (1056)

Maždaug 50 žmonių šeštadienį lyjant lietui susirinko į pedagogės Astros Astrauskaitės...

Paulius Jurkevičius. Nauji tualetų ir prekybcentrių žaidimai – ar darome kaip Italija? (173)

Šią savaitę pasaulis – tiek plokščias, tiek apvalus – ėmė ir vėl pasidalino. Vieni...

Poniškas savaitgalis Zyplių dvare: ką veikti, pamatyti ir paragauti (23)

Jau tiksliai nepamenu kurią dieną, grįžus namo, po darbų, Renata pasitiko su šypsena, sakydama,...