Šiais laikais galime paskambinti artimiesiems vos kelis kartus prisilietę prie ekrano, mat išmaniuosiuose telefonuose yra ne tik adresatų knygelė, bet ir atskiras adresatų, kuriems dažniausiai skambiname, sąrašas. Anksčiau adresatų sąrašas geriausiu atveju buvo popierinė užrašų knygelė, o norint surinkti numerį kartais tekdavo ilgokai pavargti sukant daugeliui nostalgiją keliantį ratuką.

Tiesa, išmanūs kūrėjai ilgai netruko, kol rado palengvinimą – 1962 metų pasaulinėje mugėje „Bell Systems“ paviljone buvo pristatyta pirmoji greitojo telefono numerių rinkimo sistema. Ši naujoviška sistema veikė naudojant specialias korteles su pramuštomis skylėmis, kuriose buvo užkoduotas telefono numeris. Tokią kortelę įkišus į tam skirtą telefono aparatą, šis automatiškai surinkdavo numerį.

Sistema nesusilaukė didelio populiarumo, o greitojo rinkimo mygtukai buvo pradėti naudoti devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai išpopuliarėjo telefonai su skaitmeniniais, spaudžiamaisiais mygtukais, kuriuos kiekvienas galėjo užsiprogramuoti.

Automobilio nustatymų valdymas

Daugėjant funkcijų, tenka ieškoti ergonomiškų sprendimų

Greitojo telefonų rinkimo – programuojamieji ar priskirtieji – mygtukai tėra tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip technologijos palengvina žmonių gyvenimą. Automobiliuose atsirandant vis daugiau skirtingų funkcijų ir keičiantis vairuotojų poreikiams, skirtingi gamintojai taip pat stengiasi į tai atkreipti dėmesį ir siūlo savo sprendimus.

Štai, pavyzdžiui, kai kurie „Mercedes-Benzautomobiliai turi programuojamąjį žvaigždute pažymėtą mygtuką, kuriam vairuotojas gali priskirti norimą funkciją, kad ši būtų visada lengvai pasiekiama. Prancūzų gamintojas „Peugeot“ žengė žingsnį pirmyn ir pristatė „i-Toggle“ funkciją, leidžiančią vairuotojui užsiprogramuoti net penkis skirtingus valdiklius, – jie atvaizduojami atskirai po centriniu ekranu įrengtame jutikliniame ekrane.

Automobilių apžvalgininkas bei fotografas Justas Lengvinas samprotauja, kad toks sprendimas yra sveikintinas. Jo manymu, apie tai galėtų pagalvoti ir daugiau gamintojų.

„Daugelis automobilių įmonių pamėgo taupyti savo kaštus: prisidengdami modernumo argumentu, visus salono mygtukus perkelia į ekranus. Tiesa, praktika rodo, kad tai įprastai nėra ergonomiška, o, norint rasti vieną ar kitą funkciją ar kai kuriais atvejais tiesiog pareguliuoti muzikos garsą, tenka ilgam nusukti žvilgsnį nuo kelio – tai tas pats, kas rašyti žinutę mobiliajame telefone“, – sako žurnalistas.

Justas Lengvinas

Jo teigimu, galima suprasti ir gamintojus – modernūs automobiliai prikimšti vis daugiau funkcijų, tad viskam mygtukų neprigaminsi, o ir reikalo tam nėra.

„Šiuo atveju „Peugeot“ sprendimas atrodo lyg aukso viduriukas tarp dviejų pasaulių. Žemiau ekrano įtaisyti mygtukai skirti pagrindinėms funkcijoms iškviesti ir garsui reguliuoti, o penkiose konfigūruojamose vietose kiekvienas gali susidėti jam reikalingiausius valdiklius. Geroji dalis yra ta, kad šie mygtukai ganėtinai dideli, tad, norint išsikviesti čia užprogramuotas funkcijas, nereikės ilgam nuo kelio nusukti akių“, – dėsto J. Lengvinas.

Penkiems programuojamiems mygtukams gali būti priskirtos tokios funkcijos, kaip tam tikros temperatūros nustatymas salone ar nurodymas navigacijai, kad rodytų artimiausią kelią iki namų. Įjungdami šias funkcijas, paprastai vairuotojai nė nesusimąsto, kad tai galėtų būti padaryta greičiau ar patogiau. Aktyvuojant jas vienu spustelėjimu, iš kelionės išbraukiamas dar vienas nepatogumas.

Naudojama ir kompiuteriuose

Beje, itin panašią technologiją savo kompiuteriuose diegia ir įmonė „Apple“, nuo seno žinoma kaip vartotojui draugiškų įrenginių gamintoja. Kai kurių modelių kompiuteriuose virš klaviatūros įmontuota jutiklinė juosta atvaizduoja skirtingus mygtukus ar kitus valdiklius priklausomai nuo to, kokia programa įjungta ar kokius juos užsiprogramuoja patys vartotojai.

„Automobilių kompiuterinė dalis tampa vis panašesnė į išmaniuosius įrenginius, tad nenuostabu, kad kai kurios technologijos randamos ir ten, ir ten. Ši jutiklinė juosta kompiuteryje, tiesą sakant, pateisino lūkesčius tik iš dalies. Viskas su ja iš esmės yra gerai, dažnai naudoju ten rodomus mygtukus, bet labiausiai trūksta atskiro fizinio mygtuko garsui reguliuoti.

Automobilio nustatymų valdymas

Tai tiek automobiliuose, tiek kompiuteryje itin dažnai naudojamas valdiklis, todėl daug geriau, kai nežiūrėdamas gali jį pasiekti ir pareguliuoti. Matyt, šiuo kartu „Apple“ galėtų pasimokyti iš „Peugeot“ ir šalia jutiklinės juostos sumontuoti atskirą garso valdiklį“, – apie kompiuteriuose naudojamą technologiją pasakoja J. Lengvinas.

Automobilius fotografuojantis apžvalgininkas taip pat pažymi, kad įvairių mygtukų deriniai ar „karštieji mygtukai“, kuriems yra priskirta viena ar kita funkcija, – neatsiejama fotografo darbo dalis. Redaguojant nuotraukas, pasak jo, beveik netenka pelyte spausti ant ekrano rodomų mygtukų, nes įsimintos kombinacijos leidžia viską atlikti gerokai greičiau.

„Tai iš dalies tas pats, kas ir priskirtoji mygtukų juosta, tik čia fiziniai mygtukai. Tarkim, įsijungus „Photoshop“ ar „Lightroom“ programas, kurios yra naudojamos nuotraukoms redaguoti, didžioji dalis raidžių mygtukų įgauną visiškai kitą reikšmę, o šias išmokus darbas vyksta gerokai sparčiau“, – patirtimi dalijasi J. Lengvinas.

Daugybė kompiuterių vartotojų kasdienius darbus prie ekrano dirba nė nenutuokdami, kad, tarkime, skirtingoms interneto naršyklės kortelėms atidaryti ar langams perjungti galima naudoti tam tikrus klavišų derinius, kurie kaip reikiant palengvina ir paspartina darbą.

Dabar šis funkcionalumas įmanomas ir, pavyzdžiui, naujajame „Peugeot 308“ modelyje dėl jame įdiegtos „i-Toggle“ technologijos. Dar svarbiau yra tai, kad automobilyje galimybė visada turėti greitai pasiekiamas dažniausiai naudojamas funkcijas reiškia ne tik patogumą, bet ir saugumą kelyje, mat vaikščiojimas po painius meniu parinkčių vingius niekuo nesiskiria nuo naudojimosi mobiliuoju telefonu prie vairo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją