Jei projektui būtų pritarta ir jame numatyta eismo tvarka įsigaliotų, dviratininkai, įvažiavę į perėją ir nepraleidę kitų transporto priemonių bei sukėlę avariją, būtų pripažinti kaltais dėl eismo įvykio.
Projekto autorių teigimu, rengiant projektą buvo įvertinta avaringumo statistika. Pabrėžiama, kad dabartinio reikalavimo – nulipti nuo dviračio prieš pėsčiųjų perėją – beveik niekas nesilaiko. Apklausus 422 dviratininkus paaiškėjo, kad skirtinguose miestuose nuo 90 iki 100 proc. apklaustųjų per pėsčiųjų perėjas važiuoja nepaisydami draudimo.
„Avarijų dėl to, kad važiuoja per perėjas, beveik nėra. Tikimės, kad naujoji tvarka net padidins eismo saugumą neverčiant dviratininkų „nusikaltėliais“ – įpareigos dviratininką sustoti ir praleisti automobilius ir pėsčiuosius. Taip pat įpareigos dviratininką per perėjas važiuoti 3-7 km/val. greičiu. Tai pat tikimės, kad tai paskatins dažniau dviratį naudoti kaip kasdienę transporto priemonę – sveikesnę ir ekologiškesnę“, – akcentavo projekto autoriai.
Reikės praleisti
Įstatymo projektas Seimui pateikė 17 įvairių frakcijų Seimo narių grupė.
Jei projektui būtų pritarta ir jis įsigaliotų, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) pataisos skambėtų taip:
Dviračio, motorinio dviračio vairuotojui galima kirsti važiuojamąją kelio dalį tiek reguliuojama, tiek nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojant dviračiu, motoriniu dviračiu. Privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojas privalo:
1) sustoti,
2) praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones,
3) pradėti važiuoti tik įsitikinęs, ar jo veiksmai neprivers kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį bei greitį,
4) pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai yra saugu.
Privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojui eismo tvarką nustato šviesoforai arba reguliuotojas.
Važiuodamas tiek per nereguliuojamą, tiek per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio ar motorinio dviračio vairuotojas privalo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val.), duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Projekto autoriai pabrėžė, kad analizuota ir užsienio šalių praktika. Nustatyta, kad per pėsčiųjų perėjas teisės aktai leidžia važiuoti dviračiu Vienos konvenciją pasirašiusiose Vokietijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje kelių eismo taisyklės tiesiogiai nedraudžia dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėją. Tačiau, kirsdami važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja pirmenybę prieš motorinių transporto priemonių vairuotojus turi tik pėstieji, o dviratininkai, jei jie važiuoja, pirmenybės neturi, o ją įgyja tik nulipę ir vesdami dviratį, tada jie traktuojami kaip pėstieji. Jungtinėje Karalystėje varytis dviratį per pėsčiųjų perėjas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Estijoje dviratininkai, kirsdami kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, neturi sukelti pavojaus pėstiesiems ir pasirinkti saugų greitį. Latvijoje dviratininkams taip pat leidžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį per pėsčiųjų perėjas, netrukdant pėstiesiems ir sumažinus greitį“, – vardija projekto autoriai.
Galimybė yra ir dabar
Kaip aiškina projekto autoriai, galimybę dviratininkams kirsti važiuojamąja kelio dalį nenulipus nuo dviračio numato ir dabartinės Kelių eismo taisyklės (KET), nurodančios, kad dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Šias linijas leidžiama kirsti iš abiejų pusių.
„Šis ženklinimas atskiria pėsčiųjų ir dviratininkų srautus perėjose. Tai yra, Lietuvoje pėstiesiems galima eiti tik per pėsčiųjų perėją, o dviratininkams važiuoti tik per iš kvadratų pažymėtą dviračių pervažą. Deja, šio ženklinimo visur neįrengsi, pėstieji netelpa į perėjos plotį (eina ir dviračių pervažas), dviratininkai nesutelpa į dviračių pervažas (važiuoja per perėjas). Poreikis tokiam ženklinimui yra beveik ant kiekvienos perėjos“, – tikino Seimui pateikto projekto iniciatoriai.
