Maždaug 5 proc. deklaracijų – kai vairuotojai neteisingai prisiima kaltę pasirašydami kaltės pripažinimo langelyje, o vėliau, atsitokėję bando užginčyti šį savo veiksmą. Draudikai sako, kad žmogaus prašymas nėra pagrindinis argumentas papildomai tirti žalą, dažniausiai jau patys ekspertai būna pastebėję neatitikimus, iš kurių matosi, kad eismo dalyviai neteisingai suprato savo kaltes.
„Dažniausia klaida pildant deklaracijas – abu vairuotojai pasirašo pripažindami savo kaltę. Antra neteisingų deklaracijų klaida – neinformatyviai nubraižytos arba iš viso nebraižomos įvykio schemos. Dažniausiai vairuotojai nežino, kaip jas braižyti, kaip pažymėti važiavimo kryptį, automobilius, arba nežino Kelių eismo taisyklių“, - sakė „Lietuvos draudimo“ transporto žalų strategijos ekspertas Rytis Markevičius.
Neretai pasitaiko, kad patiklūs ar streso po autoįvykio apimti žmonės sutinka su menama kalte. Dažniau, pasak draudikų, su menama kalte sutinka vyresnio amžiaus, patiklūs vairuotojai, taip pat moterys, paveiktos agresyviau nusiteikusių incidento dalyvių ir dėl to patiriamo streso.
„Dažniausiai nutinka, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių būna iškalbingesnis ir gudresnis - sugeba įtikinti, jog kita šalis ką nors pažeidė (pvz. per vėlai parodė posūkio signalą), taip pat turintis kasko draudimą „atleidžia“ tikrajam kaltininkui iš gailesčio. Labai skubantys žmonės, neturintys laiko ginčytis irgi sutinka pripažinti neesamą ar ginčytiną kaltę tik dėl to, kad būtų ramiau, greičiau ir nereiktų laukti policijos. Esame užfiksavę ir keistų nutikimų, kai naudojama psichologinė prievarta: į moters, sustojusios prie sankryžos degant geltonam šviesoforo signalui, automobilį atsitrenkė kitas vairuotojas, bet moteris pasirašė, jog ji yra kalta, kadangi tikrasis kaltininkas ją „įtikino“, jog ji būtų dar spėjusi peršokti per sankryžą“, - pasakoja „Lietuvos draudimo“ ekspertas, patardamas visuomet būti atidesniems ir nepasiduoti panikai ir stresui.
