Apie planus siekti glaudesnių tarpusavio ryšių „Renault“ ir „Nissan“ paskelbė dar sausio mėnesį. Nuo to laiko abiejų gamintojų valdybos užbaigė konsultacijas su darbuotojų atstovais ir parengė suartėjimo planus.

Naujieji planai turėtų užtikrinti didžiausią „Renault“ ir „Nissan“ suartėjimą per jau 15 metų trunkančią jų aljanso istoriją. „Renault-Nissan“ vadovas Carlosas Ghosnas pastebėjo, kad markės ir toliau liks atskiros, o visiškas susiliejimas yra sunkiai įmanomas. Vadovas teigė siekiąs su minimaliais pokyčiais užtikrinti geriausius rezultatus. Pasak C.Ghosno, bendras darbas keturiose esminėse srityse – inžinerijos, gamybos ir tiekimo grandinės valdymo, pirkimų bei žmogiškųjų išteklių – leis greitai padidinti efektyvumą ir pasiekti konkurencingas mąsto ekonomijos apimtis. Vadovas tikisi, kad sinergijos efektas leis kurti pirkėjams patrauklesnius automobilius ir išlikti technologijų lyderiais. Aljansas siekia iki 2016 m. dėl sinergijos efekto kasmet sutaupyti net 4,3 mlrd. eurų (14,8 mlrd. Lt).

Pagal naująjį integracijos planą, svarbiausi gamybos ir inžinerijos postai atiteks Japonijos gamintojo atstovams, tuo tarpu jų kolegos iš Prancūzijos koordinuos pirkimus bei personalo valdymo klausimus. Dabartinis aljanso platformų ir detalių vadovas Tsuyoshi Yamaguchi pradės eiti aljanso technologijų vystymo vadovo pareigas ir bus atsakingas už variklių bei automobilių kūrimą, bendros architektūros vystymą bei elektromobilių konstravimą. „Nissan“ automobilių gamybos inžinerijos skyriaus vadovas Shohei Kimura taps aljanso gamybos inžinerijos bei tiekimo valdymo vadovu. Jis bus atsakingas už apjungtas gamybos funkcijas bei bendrą pramoninę strategiją.

„Renault-Nissan“ pirkimų organizacijos vadovas Christianas Vandenhende ir toliau koordinuos aljanso pirkimų veiklą, o „Renault“ personalo vadovė Marie-Francoise Damesin koordinuos aljanso žmogiškuosius išteklius bei sukurs unifikuotą talentų valdymo praktiką. Aukščiausių vadovų pasikeitimai sąlygos ir žemesnio lygio pareigūnų kaitą, pavyzdžiui, „Renault“ Kinijos padalinio vadovu taps „Nissan“ atstovas. Japonijos gamintojas Kinijoje užima stiprias pozicijas, tuo tarpu „Renault“ dar tik pradeda bendrą gamybą su vietos partneriu „Dongfeng“.

Carlosas Ghosnas
C. Ghosnas tik po daugybės atsargaus bendro darbo metų ryžosi pradėti gilesnę „Renault“ ir „Nissan“ integraciją. Anksčiau vadovas yra sakęs, kad spartesniam gamintojų suartėjimui trukdo kultūriniai skirtumai. Dėl to, šaltinių teigimu, aljansas neišnaudojo daug kaštų mažinimo galimybių, pavyzdžiui, vystydamas atskiras elektromobilių bei lengvųjų komercinių automobilių programas. Pagal bendrų architektūrų naudojimo apimtis „Renault-Nissan“ dabar atsilieka nuo „Volkswagen“, „Hyundai-Kia“ bei „Toyota Motor“.

Pastaruoju metu „Renault“ ir „Nissan“ pradėjo artimiau bendradarbiauti nebrangių automobilių segmente: jie kartu Indijoje kuria pigių modelių šeimą bei ketina šiais metais perimti Rusijos gamintojo „AvtoVAZ“ kontrolę ir Toljatyje pradėti „Dacia Logan“ modelio pagrindu sukurtų automobilių gamybą.

Specialistai „Renault“ ir „Nissan“ suartėjimo planus vertina palankiai, tačiau pastebi, kad integracija bus sudėtingesnė nei bendrų architektūrų kūrimas. Analitikas Takaki Nakanishi šiuos gamintojus palygino su 15 metų susituokusia pora, kurioje abu šeimos nariai turi savų interesų, tačiau atskirai gyventi nebegalėtų. „Renault-Nissan“ aljansas yra retas pavyzdys sėkmingo bendradarbiavimo dviejų nepriklausomų bendrovių, turinčių bendrą vadovą. „Renault“ 1999 m. išgelbėjo ant bankroto slenksčio atsidūrusį „Nissan“ ir valdo 43 proc. šio Japonijos gamintojo akcijų. Savo ruožtu „Nissan“ nuo to laiko smarkiai pagerino pelningumo rodiklius bei pardavimų apimtis ir šiandien parduoda dvigubai daugiau automobilių nei „Renault“. „Nissan“ valdo 15 proc. savo partnerio akcijų.