Vienas iš „Renault” kompanijos darbuotojų Bernardas Hannonas perprato jaunosios kartos pokyčius bei sugebėjo įsigilinti į slapčiausius jos troškimus. Jis dirbdamas „Renault” kompanijos padalinyje JAV taip pat buvo vadybos profesoriumi Niujorko universitete. Bendraudamas su savo studentais jis pastebėjo, kokie gilūs socialiniai pokyčiai vyksta jaunojoje kartoje bei suvokė jų norą išsiskirti iš minios.

Specialistui pasisekė įsidarbinti kompanijoje, kur nuolat diegiamos inovacijos buvo itin svarbios išlikimui ir klientų poreikių tenkinimui. 1961 ir 1965 m. „Renault” jau buvo pristačiusi rinkai kelis revoliucinius automobilių modelius. B. Hannonas savo idėją pristatė tuometiniam kompanijos valdybos pirmininkui ir vykdančiajam direktoriui Louisui Dreyfusui, kuris patvirtino ir davė leidimą pradėti projekto įgyvendinimą. Kodinis projekto pavadinimas buvo 122.

„Superautomobilio“ koncepcija

Įvedimo į rinką laikotarpiu – 1972-aisiais – „Renault 5” buvo reklamuojamas ne mažiau inovatyvia animuota reklama, kurioje buvo naudojama „superautomobilio“ sąvoka. Šio automobilio moderni ir originali išvaizda pažymėjo revoliuciją automobilių industrijoje.

Pristatant automobilį buvo akcentuojamos jo lenktos ir aptakios formos, kurios išgautos pašalinus durų rankenėles (šios buvo integruotos automobilio korpuse) ir įkomponavus naujo tipo buferį (tai buvo pirmoji mašina, kurios dizaine panaudotas plastikinis buferis).

Siekiant paneigti įsivyravusią prekybininkų nuostatą, kad šeimoms skirti automobiliai turi būti penkių durų, naujasis „Renault 5” buvo gaminamas trijų durų hečbeko kėbulu. Realybėje tokio tipo automobilio salone buvo sukurta daug erdvės, kur lengvai galėjo tilpti keturi suaugusieji.

Daugiau erdvės buvo sukurta galinėje automobilio dalyje sukūrus sulankstomą kelių vietų galinę sėdynę. „Renault 5” modelis išsiskyrė vientisa struktūra, priešingai nei „Renault 4”. Automobilio variklis korpuse buvo įmontuotas skersai.

Šio automobilio gabaritai buvo idealūs važiavimui mieste – automobilio ilgis buvo 3,5 m, o plotis – 1,52 m. „Renault 5” automobilis taip pat turėjo L versiją, kurioje buvo naudojamas „Renault 4” automobilio modelio variklis (0.7 l/36 AG), ir TL versijos, kur buvo naudojamas „Renault 8” variklis (1.0 l/47 AG) bei papildoma standartinė šio modelio įranga (rankų atlošai, bagažinės lentyna, du valytuvai ir kt.).

„Renault 5” modelio populiarumas žaibiškai pranoko visus lūkesčius ir užsisakius automobilį tekdavo ilgokai laukti, kol šis būdavo pagaminamas. Gamyklos nespėdavo atlikti sparčiai padidėjusio užsakymų skaičiaus.

Populiariausias dešimtmečio automobilis Prancūzijoje

1972-1992 m. įvairių versijų „Renault 5” automobilių buvo parduota 5 325 890 vnt.

„Renault 5” automobilio modelis 1972-1986 m. buvo gaminamas Prancūzijoje „Flins” gamykloje. Nuo 1974 m. iki 1983 m. „Renault 5” buvo geriausiai parduodamas automobilis Prancūzijoje ir užėmė 10-16 proc. automobilių rinkos dalį. TL automobilio versijos buvo parduoti 239,513 vnt. Šis skaičius sudarė 79,75 proc. pardavimų dalį, lyginant su L versijos automobilio pardavimais (27694 vnt.).

Daugiau nei pusė „Renault 5” automobilių buvo parduodami užsienio rinkose. Neskaitant Prancūzijos automobilis buvo gaminamas trylikoje šalių. Daugiausiai automobilių Europoje buvo pagaminama Ispanijoje (Valladolido mieste) ir Belgijoje (Haren-Villervorde mieste). 1970-ųjų pradžioje devyni iš dešimties „Renault“ automobilių buvo eksportuojami. Daugiau nei pusė eksportuojamų automobilių buvo pristatomi Vokietijai, Italijai, Šveicarijai ir Nyderlandams.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją