Anot Gintauto Šlėderio, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus, žmonės atidžiau tikrina duomenis apie nusižiūrėtus nenaujus automobilius, kuriamos eksploatacijos istoriją patikrinti leidžiančios informacinės platformos, o straipsniai apie demaskuotus sukčius, iš „mirusių“ prikeltą mašiną siūliusius kaip gerą, kaskart sukelia pasipiktinimo bangą.

„Deja, nors visos pastaraisiais metais valdžioje buvusios politinės jėgos yra deklaravusios siekius „skatinti saugių ir aplinką tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą“, per kelerius metus nenuveikė absoliučiai nieko, kad jis būtų įgyvendinamas. Pasiteiravus kada pajudės „ledai“, Susisiekimo misterijos specialistai patikino ieškantys būdų, kaip eliminuoti nesaugias transporto priemones iš viešojo eismo, pradedant garantijų reikalavimu iš remonto įmonių ir baigiant transporto parko atnaujinimo programa. Žadama, kad pastaroji bus parengta tik 2019-aisiais“ – kalba G. Šlėderis.

Pasigenda „filtro“

Skaičiuojama, kad į Lietuvą gabenamų nenaujų automobilių amžiaus vidurkis siekia 12 metų. Oficialiu valstybės požiūriu vienodai „geros“ yra tiek beveik naujos, griežtus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios transporto priemonės, tiek eismo įvykiuose aplamdyti (tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios sąlyginai „gerų metų“ ir „nedaug nuvažiavęs“ automobilis yra parduodamas) „senukai“. G. Šlėderis sako, kad tokios transporto priemonės turėtų būti itin atidžiai „filtruojamos“, kad į Lietuvos kelius nepatektų ratuoti „frankenšteinai“, tačiau tiesa ta, kad sudarytos prielaidos kontrolei susilpninti.

Šiemet gegužę įsigaliojo privalomąją techninę apžiūrą reglamentuojanti 45-oji ES direktyva (Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros), kurioje numatoma galimybė Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims pripažinti kitose valstybėse narėse atliktą TA.

„Nuostatos privalo būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2021-ųjų gegužės 20 d., bet Lietuvoje atitinkamos „Saugaus eismo automobilių keliais“ įstatymo pataisos priimtos gerokai anksčiau“, – aiškina „Transekstos“ direktorius.

Tvarką, kaip turėtų būti pripažįstama užsienyje atlikta TA, parengė Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija. O teisė pripažinti EEE šalyse atliktą techninę apžiūrą yra deleguota VĮ „Regitra“, kuri kol kas teigiamus spendimus priima tik registruodama sąlyginai nedidelę dalį pateikiamų automobilių.

Komentuodami, kodėl yra būtent taip, „Regitra“ komunikacijos skyriaus specialistai atkreipė dėmesį, kad pripažinti užsienyje atliktą TA galima tais atvejais, kai patikra atitinka visus Lietuvos transporto saugos administracijos nustatytus reikalavimus, o pateikiama techninės apžiūros pažyma būna tokios formos, kokią nurodo minėtoji ES direktyva.

Ko ieškoma užsienio TA dokumente

  1. transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN arba važiuoklės numeris);
  2. transporto priemonės valstybinis numeris ir registracijos valstybės ženklas;
  3. techninės apžiūros vieta ir data;
  4. ridos skaitiklio (jei yra) rodmenys tuo metu, kai buvo atliekama techninė apžiūra;
  5. transporto priemonės kategorija (jeigu nustatyta);
  6. nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis;
  7. techninės apžiūros rezultatas;
  8. kitos techninės apžiūros data arba šios pažymos galiojimo laikotarpio pabaigos data (jeigu ši informacija nepateikiama kitu būdu);
  9. techninę apžiūrą atlikusios organizacijos arba centro pavadinimas ir už apžiūrą atsakingo kontrolieriaus parašas arba tapatybės duomenys;

Nėra apsaugos nuo klastojimo

Jei šalyje, iš kurios įvežama nenauja transporto priemonė, techninę apžiūrą atlikusios įmonės išduoda seno pavyzdžio TA protokolus, kuriuose nėra visų reikalingų kodų, Lietuvoje dokumentas nėra laikomas tinkamu. Tokios pat nuostatos laikosi visos Europos valstybės, į kurias atkeliauja nenauji automobiliai iš EEE šalių.

Visgi numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis, 45-oji ES direktyvos nuostatoms įgyvendinti, dar tik prasideda, todėl natūralu, kad ne visos šalys ir ne visos jose esančios techninės apžiūros stotys suskubo įgyvendinti naujoves.

„Regitra“ tikrina ne tik reikalingų kodų buvimą, bet ir informaciją, ar transporto priemonei nėra išduotas sunaikinimo pažymėjimas ir ar nėra pažeidimų, dėl kurių dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Tam būtina patikrinti atitinkamas tarptautines duomenų bazes, nes informacija apie avarijos metu patirtus automobilio konstrukcijos apgadinimus, turinčius įtakos saugiam eismui, techninės apžiūros pažymoje niekaip neatsispindi.

„Kitaip tariant, net oficialiai pripažintas „pavojinga atlieka“, tačiau reikiamą išvaizdą atgavęs automobilis Lietuvoje turi visas galimybes grįžti į eismą – tereikia pateikti minėtą galiojančią techninės apžiūros pažymą, kuri savaime neturi jokių apsaugos nuo klastojimo ir gali būti išspausdinama tiesiog namie“, – tikina G. Šlėderis.

„Transekstos“ turimais duomenimis, šiuo metu atliekant į mūsų šalį įvežtų automobilių patikrą, teigiamą išvadą pirmuoju bandymu gaudavo apie 57 proc. transporto priemonių, turinčių galiojančias TA pažymas.

„Atsižvelgiant į Lietuvą įvežamų automobilių kiekį bei jų techninę būklę, manytume, kad techninės apžiūros, atliktos kitoje valstybėje narėje, galiojimo pripažinimas gali būti įgyvendintas tik susiejus esamas nacionalines informacines sistemas ir duomenų bazes, leisiančias institucijoms keistis informacija. Kol kas toks susiejimas nėra įgyvendintas“, – pastebi „Transekstos“ direktorius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (103)