Vis dėlto ši sąlyga taip pat turi įvairių kintamųjų. 2022-aisiais gerokai pašokus elektros energijos kainoms ir ūmiai ėmus retėti nemokamo viešojo įkrovimo stotelėms, elektrinių keturračių vairuotojams teko arba plačiau atverti piniginę, arba dar kartą pergalvoti naudojimosi savo transporto priemone algoritmus.
Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio teigimu, būtent įpročių koregavimas yra tai, nuo ko reikia pradėti bet kuriam iš benzininio ar dyzelinio modelio į elektrinę transporto priemonę persėdančiam vairuotojui. Jo įsitikinimu, net ir pasistiebus elektros energijos kainoms, elektromobiliai vis dar leidžia gerokai sutaupyti, jeigu laikomės keleto nesudėtingų taisyklių.
„Pirmas dalykas yra planavimas. Elektromobilį nusipirkę žmonės tiesiog turi pakoreguoti savo įpročius ir iš anksto planuoti baterijų įkrovimo laiką“, – sako automobilių specialistas.
Jo tvirtinimu, persėdus prie elektromobilio vairo svarbu atprasti nuo spontaniškumo, prie kurio pripratę automobilių su vidaus degimo varikliais vairuotojai. Kai baigiasi degalai, tuomet jie traukia į degalinę ir jų įsipila. O elektromobilių eksploatavimas kiek labiau primena mobiliuosius telefonus ar panašius įrenginius, kurių įkrovimo laiką numatome iš anksto.
„Pavyzdžiui, daugelis vartotojų kraunasi telefonus naktį, kai jų nenaudoja. Lygiai ta pati logika tinka ir elektromobiliams – geriausia jų įkrovimą numatyti tada, kai jie nenaudojami: ar tai būtų namuose naktį, ar darbovietėje darbo valandomis. Pripratus prie tokio planavimo, galima nė nepajusti jokių nepatogumų – pakanka išsiugdyti tinkamus įpročius“, – paaiškina M. Buzelis.
Nesunkiai galima apskaičiuoti realius pavyzdžius. Štai naudojant sieninį „Wall Box“ priedėlį, vidutinės talpos bateriją (50 kWh) ir 11 kW integruotą kroviklį turintį elektromobilį „Citroën ë-C4“ namų sąlygomis galima visiškai įkrauti per 5 valandas. To pakaks, kad automobiliu be sustojimo būtų galima įveikti apie 350 kilometrų.
Subalansuota sparta
Įkrovimas šiomis sąlygomis turi dar vieną privalumą – mažesnis įkrovimo greitis yra sveikesnis baterijoms, o 11 kWh „įsipylimas“ per valandą šį parametrą sėkmingai subalansuoja su automobilio stovėjimo laiku. Anot M. Buzelio, elektromobilį dažnai įkraunant namuose, logiška rekomendacija – įvertinti naudojamą elektros energijos tiekimo planą.
„Galbūt tuomet daugiau prasmės yra turėti pigesnį naktinį tarifą ir visuomet išnaudoti jį įkraunant elektromobilį, kai šis stovi nenaudojamas naktį“, – pataria žinovas.
Tiems vairuotojams, kuriems periodiškai reikia išsiruošti į ilgesnes išvykas, patartina pasvarstyti apie elektromobilį, kuris viena įkrova gali nuvažiuoti bent virš 200 kilometrų ir kuris turi sparčiojo įkrovimo galimybę, leidžiančią per keliasdešimt minučių papildyti energijos atsargas dar keliems šimtams kilometrų.
Pavyzdžiui, minėtas ë-C4 modelis taip pat turi sparčiojo įkrovimo funkciją ir jo bateriją galima įkrauti iki 100 kW galia. Tai leidžia per pusvalandį ar dar greičiau papildyti energijos atsargas iki 80 proc. ir toliau tęsti į kelionę – tiek baterijos atsargų vėl pakaks keliems šimtams kilometrų.
Dar vienas specialisto patarimas – reikėtų susiformuoti įprotį planuoti ne tik įkrovimus, bet ir keliones. Galbūt galima išvengti važiavimo prastomis oro sąlygomis ir pasiekti kelionės tikslą kitu, parankesniu metu? Beje, toks patarimas tinka visų be išimties automobilių vairuotojams.
Pigesnė priežiūra
M. Buzelis pabrėžia, kad pigesnė elektromobilio eksploatacija remiasi ne tik elektros energijos veiksniu. Didelis skirtumas susidaro lyginant automobilio su vidaus degimo varikliu ir su elektros pavara priežiūros kaštus.
„Elektromobiliams nereikia daryti daugybės dalykų, kurie būtini vidaus degimo variklius turintiems modeliams – nuo įvairiausių tepalų ir su tuo susijusių detalių keitimo iki kitų judančių mazgų priežiūros“, – primena pašnekovas.
Naujus ar apynaujus automobilius įsigyjantiems vairuotojams taip pat svarbi jų pirkinio išliekamoji vertė. M. Buzelis atkreipia dėmesį, kad kuo toliau, tuo skaičiuojantys pinigus vairuotojai mažiau norės pirkti automobilius su vidaus degimo varikliais, nes ilgalaikėje perspektyvoje jie nebeturės tokio didelio potencialo, kokį turės elektromobiliai, ir jų likutinė vertė darysis vis menkesnė.
Kaip vairuojame?
Važinėjant žiemą, sutaupyti norintiems elektromobilių vairuotojams patartina atkreipti dėmesį į tokias detales kaip protingas šilumos sureguliavimas salone, kad netektų nei kaisti lyg pirtyje, nei žvarbti. Tai svarbu, nes kuo daugiau elektrinės transporto priemonės energijos keliaus salonui šildyti, tuo mažiau jos liks kitoms reikmėms.
Norint suformuoti šį įprotį, galima vadovautis paprasta taisykle – pasižiūrėti, kokia komfortiška temperatūra yra namie. Tai gali būti aiškus orientyras, kokią temperatūrą nusistatyti automobilyje, kad vairuojant neblaškytų tokie rūpesčiai. Taip pat reikia nepamiršti, kad, esant žemai temperatūrai lauke, dėl išaugančios baterijos vidinės varžos krenta ir įkrovimo sparta.
Vis dėlto dalis su šalčiu susijusių problemų sprendžiamos pasitelkiant šilumos siurblius, tad prieš renkantis naują elektromobilį patartina tuo pasidomėti iš anksto. Šie įrenginiai montuojami tokiuose modeliuose kaip „Hyundai Ioniq 5“, „Citroën ë-C4“, „Tesla Model Y“ ir kituose moderniuose elektromobiliuose.
„Kitas dalykas – ar išnaudojami ekonominio vairavimo režimai? Gal vairuotojai per daug stabdo? Turint elektromobilį, reikia įsivaizduoti, kad tiek akceleratorius, tiek stabdžio pedalas yra tavo priešai.
Reikia važiuoti švelniai įsibėgėjant ir leisti automobiliui pačiam mažinti greitį naudojant regeneracinį stabdymą, nes jis taip pat šiek tiek papildo baterijos atsargas“, – akcentuoja M. Buzelis ir primena, kad toks elgesys į naudą visiems vairuotojams dėl eismo prognozuojamumo ir saugumo gerinimo.
