„Standartą mes jau taikome, bet tai ilgo kelio pradžia, kad galėtume tam tikra prasme desovitizuotuome miesto gatves ir padarytume jas vakarietiškomis ir draugiškomis miestui“, – akcentavo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Vilniaus miesto vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin pristatydamas 12 standartų, kurie nuo šiol bus taikomi projektuojant miesto gatves, akcentavo, kad pradedant darbus prioritetas pirmiausia teikiamas medžiams.
„Mes medžius pasižymime, sugalvojame, kaip pasodinti daugiau medžių ar išsaugoti esamus, kad gatvėje atsirastų žalioji banga“, – pasakojo jis.
Antrasis principas numato, kad gatvėse pėsčiuosius nuo automobilių turėtų atskirti medžiai ir krūmai. Kitaip tariant, želdiniais norima apsaugoti nuo triukšmo, vandens, kai pravažiuoja automobiliai, suteikti pavėsį.
Trečiasis principas numato, kad važiuojamosios dalys gatvėse turėtų būti be perteklinio pločio. Šis principas numato, kad visur, kur įmanoma, bus siaurinama važiuojamoji gatvės dalis, siaurinamos eismo juostos. Taip, teigiama, vairuotojai turės sutelkti daugiau dėmesio į važiavimą, o pėstiesiems ir dviratininkams važiuojamoji gatvės dalis, kurią reikia kirsti, sutrumpės.
„Važiuojamoji dalis bus siaurinama iki minimalių parametrų, kurie nustatyti teisės aktais. Automobiliui pakanka trijų metrų pravažiuoti tranzitinėje gatvėje, o viešajam transportui šiek tiek daugiau. Sutaupome erdvės, kurią galime skirti kitiems eismo dalyviams arba, galų gale, parkavimo vietoms“, – kalbėjo A. Nikitin.
Ketvirtasis standartas numato, kad gatvėse bus įrengta daugiau perėjimo galimybių pėstiesiems.
Penktasis standartas apibrėžia, kad gatvių apšvietimas pirmiausia būtų skirtas pėstiesiems, šviestuvai turėtų apšviesti pėsčiųjų takus ir perėjas, ne tik gatvę.
Šeštasis principas numato, kad visi gatvės elementai, tokie, kaip šviestuvai, elektros stulpai ir kitkas, būtų juodos spalvos. Pasak A. Nikitin, nauji elementai jau iš karto daromi juodi, o senieji palaipsniui perdažomi.
Septintasis principas numato, kad dangos įtvirtins pėsčiųjų pirmumą. Pasak vyriausiojo miesto inžinieriaus, ilgą laiką Vilniuje susiklosčiusi situacija, jog įvažiavimai į kiemus ar gatves nutraukia dviračių takus ar pėsčiųjų takus. Dabartinis standartas numato atvirkščią situaciją: ramaus eismo gatvėse pėsčiųjų takai ir dviračių takai nenutrūks, o pasirinkta danga simbolizuos, kad reikės dalintis gatves su kitais jų naudotojais.
Aštuntuoju standartu numatoma, kad daugumoje gatvių automobilių parkavimas bus lygiagretus. Tokios stovėjimo vietos galės būti įrengtos visose 30-50 km/val. greičio eismo gatvėse. Stovėjimo vietos bus skirstomos po 2-3 vietas, kurios bus atskirtos želdinių grupėmis.
Devintasis įvedamas principas numato, kad gatvėse bus naudojamos skirtingos gatvės, sukursiančios gatvių charakterį ir atspindėtų judėjimo pobūdį.
Dešimtuoju principu numatoma, kad gatvės taps vizualiai švaresnės. Rengiamasi panaikinti perteklinius elementus, tokius kaip tvorelės, techniniai šaligatviai, ženklams bus išnaudojami jau esami stulpai.
Vienuoliktuoju standartu numatoma, kad dalis gatvės bus skirta šeimininkams. Pasak A. Nikitin, jau dabar mieste yra pavyzdžių, kai daugiabučių gyventojai yra apsiželdinę zoną priešais fasadą ir ją prižiūri, miestuose kavinės išsineša vazonus ir sukuria žalią erdvę.
„Mes suprantame, kad turime tai paskatinti, kol tai netrukdo pėsčiųjų eismui. Norime įgalinti gyventojus išsinešti vazoną, kėdę, suoliuką, pasodinti gėlyną ir jį prižiūrėti“ – kalbėjo vyriausiasis miesto inžinierius.
Dvyliktasis standartas apibrėžia naują taisyklę – mažiausias įmanomas sankryžas ir posūkių spindulius. Tai, pasak standartus pristačiusio specialisto, tiesiogiai susiję su eismo saugumu, mat čia įvyksta daugiausiai eismo įvykių ir šiuos elementus reikia įrengti taip, kad jie būtų kuo saugesni.
„Turime skirti vietos tik tiek, kiek to būtinai reikia ten važiuojančiam transportui“, – akcentavo A. Nikitin.
Jis pabrėžė, kad standartai jau taikomi vykdant darbus mieste.
