Nors bandymai ir vyko beveik 200 kilometrų šiauriau Arkties rato Suomijos Laplandijoje, „Continental“ kompanijos organizuotame „ContiTechnikForum 2014“ renginio metu oro temperatūra nedaug skyrėsi nuo lietuviškos. Gruodžio mėnesį Laplandijoje dieną, kuri čia trunka vos 2 valandas, temperatūra pakildavo aukščiau 0. Laimei, kad bent sniego ir ledo buvo į valias.
Dažnai teorija yra neįdomiausia pažinties su nauju produktu dalis, tačiau šiuo atveju buvo kone atvirkščiai. Pristatydami naujus padangų modelius – SUV automobiliams skirtas žiemines „WinterContact TS 850 P SUV“ ir dygliuotas „Ice Contact 2“ padangas, „Continental“ gamintojo atstovai nepašykštėjo efektingų pavyzdžių. Vienas jų – jau minėtas iš šaldymo kameros ištrauktų žieminių ir vasarinių padangų protektoriaus pavyzdžių atsparumo bandymas.
Jei tai būdavo žieminės padangos protektoriaus pavyzdys, smogus į jį plaktuku jis tiesiog amortizuodavo ir likdavo sveikut sveikutėlis. Tuo tarpu vasarinio gumos mišinio protektorius po analogiško veiksmo duždavo lyg stiklinis į smulkiausius gabalėlius! Ir čia jokios mistikos nėra – tiesiog dar vienas įrodymas, kad svarbiausias dalykas padangose yra ne jų išvaizda ar gražus protektoriaus raštas, o protektoriaus gumos mišinio sudėtis. Tad šį kartą Laplandijoje vykusiuose „Continental“ mokymuose didžiausias dėmesys ir buvo skirtas sudėtinėms padangų protektoriaus dalims.
Svarbu ne tik protektoriaus raštas
Nors gal tai ir skamba nuobodžiai, bet protektoriaus gumos mišinio sudėtis yra svarbiausia padangos sudėtinė dalis, kuria pasidomėti ne tik verta, bet ir būtina. Priminsiu, kad pernai dalyvaudami „Continental ContiTechnikForum“ renginyje, su kolegomis patys kompiuterio ekrane „piešėme“ žieminių padangų protektorių raštą, kuris per naktį specialistai išgraviravo padangose ir sumontavo ant kitą dieną ledo ir sniego trasose bandytų automobilių.
Ir kaip galiausiai paaiškėjo, vos viena išorinėje protektoriaus dalyje mažiau įrėžta lamelė nulėmė, kad mūsų padangos nusileido priešininkų komandai. Atrodė, tai štai kur ruonis pakastas – reikia tiesiog įrėžti daugiau lamelių. Nė velnio! Kaip paaiškėjo jau šiais metais dvi dienas vykusių bandymų metu, kur kas svarbiau yra protektoriaus sudėtis. Ir ją tikrai verta žinoti!
Stabdymo kelias skiriasi dvigubai...
Na, kad vasarinės padangos praranda savo sukibimo savybes temperatūrai nukritus iki +7 laipsnių, žino net ir ką tik įgiję vairuotojo pažymėjimą. Bent jau taip norisi tikėti. Nors dažniausiai žiemines padangas nuo vasarinių atskiriame pagal kitokį protektoriaus raštą – plačius griovelius ir įpjovas, efektingai pašalinančius vandenį ir pažliugusį sniegą, daug smulkių lamelių, užtikrinančių geresnį sukibimą, valdymą, stabdymą ir pagreitį, ne mažiau svarbus veiksnys yra ir protektoriaus mišinio sudėtis.
Gamintojui kuriant žieminę padanga tenka susidurti su itin daug iššūkių, o padanga turi atitikti itin daug kriterijų. Tai ir skirtingos klimatinės sąlygos (vienur žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau 0, kitur gi ir -20 ar dar didesni šalčiai yra įprasti), savybės ant sauso ir šlapio asfalto, taip pat ledo ir sniego, nepamirštant triukšmingumo ir mažo pasipriešinimo riedėjimui.
Reikalavimai žieminei padangai kur kas didesni nei vasarinei, todėl nieko keisto, kad sukurti naują žieminę padangą užtrunka kur kas ilgiau. Tarkime, jei rankiniu būdu išgraviruoti vienos vasarinės bandomosios padangos protektorių reikia apie 6 valandų, tai prie pernai debiutavusių „Continental TS 850 P“ padangų sugaištama net iki 40 valandų!
Svarbiausia užduotis – kad žieminės padangos net ir esant itin žemai temperatūrai išliktų lanksčios. Kitaip sakant, jų protektorius turi būti „minkšto mišinio“. O pateikiamas pavyzdys paprastas – važiuojant sniegu 50 km/val. greičiu automobilis su geromis žieminėmis padangomis sustoja už 31 metro, kai tuo tarpu automobilis su sumontuotomis vasarinėmis padangomis, šaltyje labiau panašiomis į medines slides nei gumos gaminį, dar juda 35,4 km/val. greičiu ir sustoja už 62 metrų! Avarijos atveju išgyventi būtų nedaug vilčių...
Protektoriaus mišinyje – net 1500 skirtingų medžiagų
Siekiant užtikrinti padangos lankstumą net ir esant itin žemai temperatūrai, jų gumos mišinio sudėtyje naudojama 15 pagrindinių komponentų, pagamintų net iš 1500 sudėtinių dalių! Žinoma, pagrindas yra polimerai – natūralios (kaučiukas) ir sintetinės gumos, kurios sudaro didžiąją padangos dalį. Keičiant jų proporcijas išgaunamas optimalus padangos lankstumo ir temperatūros santykio balansas.
Padangos protektoriaus užpildui naudojami suodžiai ir silika – jei suodžiai padangų gamyboje yra naudojami daugiau kaip 100 metų, tai silika yra gana naujas išradimas. Ji užtikrina trumpesnį stabdymo kelią ant šlapios dangos ir mažesnį pasipriešinimą riedėjimui. Be to, kuo mišinyje daugiau pastarosios medžiagos, tuo padanga ilgiau išsaugo lankstumą net ir esant itin žemai temperatūrai.
Bet ir to nepakanka – užtikrinti dar didesnį padangos lankstumą naudojami tokie priedai kaip natūralus rapsų aliejus ir dervos, „sutepantys“ polimerų grandines bei užtikrinantys jų judėjimą ir tuo pačiu padidinantys padangų lankstumą. Šios medžiagos taip pat neleidžia šaltyje gumos mišiniui sukietėti.
Na, o kad padangos gumos mišinys būtų vientisas junginys, jos vulkanizuojamos („žalia“ guma formuojama karštu būdu) pasitelkiant cinko oksidą ir sierą, kurie sujungia skirtingus protektoriaus mišinio polimerus. Tokia štai trumpa chemijos pamoka.
Vienas tokių „chemijos“ pavyzdžių – naujosios dygliuotos „IceContact 2“ padangos. Jas, taip pat kaip ir SUV automobiliams skirtas „WinterContact TS 850 P SUV“ padangas išbandysime specialiai parengtose trasose. Be to, gamintojai pažadėjo ir netikėtumų – apie tai skaitykite kitoje dalyje.
