aA
Mobiliosios technologijos ir mažesnė anglies dioksido tarša aplinkai neįsivaizduojama be ličio jonų baterijų. Auganti elektra varomų transporto priemonių paklausa didina ličio jonų baterijų poreikį, o kartu ir kelia iššūkių, kaip pakartotinai panaudoti ir perdirbti naudotas baterijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Ličio jonų baterijos
Ličio jonų baterijos
© Gamintojo archyvas

Prognozuojama, kad pasaulinė ličio jonų baterijų rinka, šiuo metu vertinama 65 mlrd. JAV dolerių, iki 2025 metų pasieks 100 mlrd. JAV dolerių. Augimui įtakos turės mobiliosios technologijos bei anglies dioksido taršos mažinimas, dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir elektra varomoms transporto priemonėms bei kitai įrangai, kuriai reikalingos ličio jonų baterijos.

Auganti paklausa ličio jonų baterijoms, ypač elektromobilių gamyboje, stipriai kelia žaliavų poreikį. Visgi ličio jonų baterijoms reikalingų žaliavų išgavimas susijęs su aplinkos tarša, nelegaliu darbu ir žmonių skurdu. Kobalto daugiausia išgaunama Kongo Demokratinėje Respublikoje, ličio – kai kuriose Pietų Amerikos, Afrikos šalyse, Australijoje ir kitose valstybėse.

„Retųjų metalų poreikį ypač skatina auganti elektrinio transporto, mobiliųjų technologijų ir duomenų centrų rinka – tai skatina šalių vyriausybes ieškoti būdų, kaip naudotas elektromobilių ličio jonų baterijas pakartotinai panaudoti ir perdirbti. Dalyvavimas žiedinėje ekonomikoje suteiktų daugiau galimybių taupyti žaliavas (mažiau jų importuoti bei išgauti) ir mažinti neigiamą įtaką klimato kaitai“, – sakė Aplinkos apsaugos instituto, sukūrusio elektrinio transporto populiarinimui skirtą svetainę, vadovas Alfredas Skinulis.

2018 metais elektromobilių skaičius pasaulyje pasiekė 4 mln., manoma, kad 2025-aisiais elektromobiliai užims ketvirtadalį pasaulinės automobilių rinkos. Vien iki 2020-ųjų pasaulyje eksploatuojamų automobilių, įskaitant elektra varomus, skaičius gali išaugti iki 1,2 milijardo.

Elektromobilis
Elektromobilis
© Gamintojo archyvas

Britų bendrovės „Creation Inn“ eksperto Hanso Erico Melino duomenimis, praėjusiais metais pasaulyje buvo daugiau kaip 1 mln. tonų ličio jonų baterijų elektronikoje, elektriniuose įrankiuose, elektromobiliuose ir elektriniuose autobusuose, paspirtukuose, duomenų centruose ir t. t., iš jų apie 180 tūkst. tonų – netinkamų eksploatavimui.

Anot eksperto, visgi toli gražu ne visos eksploatacijai netinkamos ličio jonų baterijos patenka į perdirbimą – pasaulyje buvo perdirbta tik apie 50 proc. visų ličio jonų baterijų. 2018 metais buvo perdirbta apie 100 tūkst. tonų naudojimui netinkamų baterijų, iš jų 67 tūkst. tonų turėjo būti perdirbta Kinijoje, 18 tūkst. tonų – Pietų Korėjoje. Baterijos neperdirbamos dėl įvairių priežasčių: jos yra laikomos arba kaupiamos, šalinamos, bet neperdirbamos arba pakartotinai naudojamos kitoms reikmėms.

Augant ličio jonų baterijų perdirbimo poreikiui, Vokietijos chemijos milžinė BASF neseniai paskelbė apie planus nuo kitų metų pradžios kartu su Prancūzijos kompanijomis „Eramet“ ir „Suez“ pradėti įgyvendinti elektromobiliuose montuojamų ličio jonų baterijų perdirbimo projektą. Projekto tikslas – sukurti novatorišką uždaro ciklo procesą nuo ličio jonų baterijų perdirbimo iki jų gamybos Europoje.

„Suez“ surinks ir išmontuos elektromobilių panaudotas ličio jonų baterijas, „Eramet“ perdirbs komponentus, o BASF gamins naujas katodines medžiagas.

Elektromobilis. Asociatyvi nuotr.
Elektromobilis. Asociatyvi nuotr.
© Įmonės archyvas

„Tikimasi, kad iki 2027 metų Europoje bus perdirbta apie 50 tūkst. tonų baterijų, o iki 2035-ųjų jų kiekis gali išaugti beveik dešimteriopai", - prognozavo prancūzų vandens ir atliekų tvarkymo įmonės „Suez" generalinis direktorius Jeanas Marcas Boursieras.

Šiuo metu ličio jonų baterijų perdirbėjų yra keliose Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, Kinijoje ir dar keliose šalyse visame pasaulyje.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė sakė, kad populiarėjant elektriniam transportui ir Lietuvai anksčiau ar vėliau taps aktualus ličio jonų baterijų perdirbimas.

„Turime sukūrę infrastruktūrą ne tik vidaus degimo varikliais varomų automobilių akumuliatorių ir baterijų, bet ir elektromobiliuose montuojamų ličio jonų baterijų atliekoms surinkti bei perdirbti. Švino-rūgštiniai akumuliatoriai yra perdirbami Lietuvoje, tačiau ličio jonų baterijos Lietuvoje neperdirbamos“, – nurodė V. Masalienė.

Ličio jonų baterijos taip pat naudojamos elektronikos įrangoje (mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, kamerose ir kt.). Šios baterijos kartais gali kelti pavojų, pavyzdžiui, sukelti gaisrą, jei yra įtrūkusios arba paveiktos trumpojo jungimo, įrenginių nereikėtų palikti saulės atokaitoje. Kai baterijos tampa atliekomis, jos turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Gyventojai informaciją, kur ir kokiomis sąlygomis priduoti įvairias atliekas, įskaitant automobilių baterijas ir akumuliatorius, gali rasti interneto svetainėje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
3.0000

Vilniuje duris atvėrė moderniausias Rytų Europoje „Renault“ ir „Dacia“ centras

Ketvirtadienį, gegužės 12-ąją, Vilniuje duris atvėrė moderniausias Rytų Europoje „ Renault...

Balandį stebimas Lietuvos naudotų automobilių rinkos sumažėjimas

„AutoTyrimų“ duomenimis, gautais išanalizavus VĮ „ Regitra “ pateiktus pradinius duomenis,...

„Renault“ parduoda turtą ir išeina iš Rusijos: rusai žada atversti „naują „Moskvič“ istorijos puslapį“

Prancūzijos automobilių gamintoja „ Renault “ pardavė savo turtą Rusijos vyriausybei,...

Siūlydami atsisakyti žalio mirksinčio šviesoforo signalo, netiki, kad atsitiks kaip su žaliomis rodyklėmis

Susisiekimo ministerija vairuotojams ruošia naują tvarką ir savo pristatytose rekomendacijose...

Draudikai nerimauja: dėl automobilių dalių vagysčių šie metai gali tapti rekordiniais

Nepaisant to, kad automobiliuose įrengtos apsaugos sistemos yra vis pažangesnės – ilgapirščiai...

Top naujienos

Duomenys, kurie nustebins ne vieną: kokia dalis Lietuvoje yra susipainiojusi, kas kaltas dėl įvykių Ukrainoje (13)

Atrodo, akivaizdu, bet ne visiems, – pagal tai, kokia dalis gyventojų Lietuvoje supranta, kad dėl...

Verslas įstrigęs kainų spąstuose: dalis vėluoja jas kelti, kiti įspėja – tai dar ne pabaiga

Infliacija ir toliau augančios žaliavų ir energetikos kainos verslą spaudžia į kampą....

Karas Ukrainoje. Ukrainos pareigūnas: jau vasarą pereisime į puolimą taikos derybos – sustabdytos

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Turkija šiaušiasi dėl istorinio Švedijos ir Suomijos sprendimo: teks derėtis

Putino režimo karinė agresija prieš taikią ukrainiečių tautą privertė suomius ir švedus...

Eteryje – rimtos dvejonės dėl karo: nesėkmę išprognozavęs rusų karininkas nutildė net „Putino lėlę“ (26)

Kelių dienų „speciali operacija“ baigsis rusų armijos pergalės paradu Kyjive. Dabar jau...

Žiniasklaida: Putinas ketina savo pyktį nukreipti net prieš savo tariamą krikšto dukrą Kseniją Sobčiak (2)

Manoma, kad Vladimiras Putinas savo pyktį gali nukreipti prieš Kseniją Sobčiak – garsią...

Delfi PliusNaomi Kresge

Tyrimai parodė, kas nutinka paskiepytiems žmonėms, kurie užsikrečia omikron

Kas sukelia geresnę apsaugą nuo „ Covid-19 “ ligos: skiepai ar persirgimas? Ir koks imunitetas...

Delfi PliusArūnas Spraunius

Putino pagieža siekia toli – ketina pateikti sąskaitą visiems Vakarams už Rusijos ignoravimą (1)

Iš inteneto platybių po žinios balandžio 13 dieną, jog sulaikytas bėgti į Rusiją susiruošęs...

Balsavimo internetu perspektyvos Lietuvoje: didžiausias privalumas būtų vienai rinkėjų grupei (1)

Iki 2030 m. Europos Sąjunga (ES) siekia užtikrinti, kad demokratinis gyvenimas ir internetu...