Mažoji bendrija tebuvo tik priedanga – J. Kuprijanovas ne vienam transporto priemonių pardavėjui aiškino, kad automobiliai bus skirti keleiviams pervežti taksi bendrovėje. O už automobilius jis vos vienam kitam sumokėjo minimalius avansus – dauguma žmonių vyrui mašinas patikėdavo ir be jokių pradinių įmokų.

Neįtikėtina, bet nuo naujosios kartos verslininko nukentėjo ne tik privatūs asmenys, bet ir automobilių pardavimu užsiimančios garsios bendrovės – jų darbuotojams J. Kuprijanovas sudarė labai patikimo verslininko įvaizdį, todėl šie net nepasidomėdavo, kuo iš tikrųjų užsiima prabangą demonstruojantis pirkėjas ir lizingo būdu jam parduodavo ne vieną apynaujį automobilį.

O pasidomėti J. Kuprijanovu derėjo – iš karto būtų paaiškėję, kad vyras yra nemokus ir per savo jauną amžių jau spėjo tapti tikra skolų išieškojimu užsiimančių antstolių problema.

Šiandien aišku, kad nuo J. Kuprijanovo, kuris realiai niekur nedirbo ir oficialiai negaudavo jokių pajamų, nukentėjo mažiausiai 20 fizinių ir juridinių asmenų. Tačiau šis skaičius – dar negalutinis, nes iki šiol žmonės dėl pagalbos kreipiasi į policiją.

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Marina Orlova sako, kad bent 20 nukentėjusiųjų yra pripažinti ką tik baigtoje tirti ir teismui perduotoje baudžiamojoje byloje – J. Kuprijanovas yra kaltinamas apgaulės būdu savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą.

Pasak prokurorės, tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusieji patyrė apie 300 tūkst. eurų žalos.

Neabejojama, kad nukentėjusiųjų nuo J. Kuprijanovo yra gerokai daugiau, nes automobilių, kuriuos vyras pirkdavo, tikrieji savininkai pinigų laukdavo net ir metus – jie vis tikėjo, kad su jais pagaliau bus atsiskaityta.

Šiuo metu J. Kuprijanovas dienas leidžia Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime – vyrui pačią griežčiausią kardomąją priemonę prokurorai paprašė teismo skirti tada, kai sužinojo, kad net vykstant ikiteisminiam tyrimui įtariamasis toliau darė nusikalstamas veikas. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje ikiteisminio tyrimo teisėjas prašymą patenkino ir J. Kuprijanovą suėmė, o vėliau ne kartą suėmimo terminą pratęsė.

„Jam buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, jis taip pat privalėjo nuolat registruotis policijoje – kardomųjų priemonių įtariamasis nepažeidinėjo, bet vėliau paaiškėjo, kad vos tik išėjęs iš tyrėjos kabineto toliau supirkinėjo ir pardavinėjo svetimus automobilius“, – jaunojo verslininko įžūlumu stebėjosi prokurorė.

Anot jos, tuo metu iš J. Kuprijanovo buvo paimtas pasas ir asmens tapatybės kortelė, tačiau jis sandorius sudarydavo naudodamasis vairuotojo pažymėjimu.

Kad reikia saugotis patikimo žmogaus įspūdį sudarančio J. Kuprijanovo, įvairiuose interneto skundų portaluose įspėja ir nuo jo jau nukentėję žmonės.

„Saugokitės J. Kuprijanovo – nesvarbu, ar jis siūlo jums pirkti automobilį ar nori lizingu pirkti iš jūsų – žmogus apgaudinėja visus, nepriklausomai nuo sumos, – rašė vienas vyras. – Automobilį jis gali pasiūlyti nupirkti brangiau, jeigu leisite atsiskaityti dalimis. Bet žinokite – vos tik atiduosite automobilį, daugiau nepamatysite nei Jono, nei pinigų. Tada jis tą automobilį parduos kaip niekada neregistruotą arba nebaigtą išmokėti lizinginį ir prižadės, kad iš pirkėjo gautų pinigų sumokės likusį įsiskolinimą ir pirkėjas galės džiaugtis pigiau nei rinkos kaina įsigytu automobiliu. Bet, patikėkite, jūs niekada negalėsite užregistruoti šio automobilio ir nepamatysite J. Kuprijanovo.“

Panašiai apie J. Kuprijanovą atsiliepė ir kitas žmogus: „J. Kuprijanovas – tai žmogus be sąžinės, jeigu su juo dar neturėjote reikalų, tai jus įspėju: geriau jį apeikite 100 km spinduliu.“

Kad tokie nukentėjusiųjų įspėjimai tikrai verti dėmesio, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų surinkti duomenys – mažosios bendrijos steigėjas ir vadovas nukentėjusiųjų ieškojo visoje Lietuvoje: nuo Vilniaus iki Klaipėdos.

„Parduodamų automobilių jis ieškodavo skelbimų portaluose – jeigu pardavėjas tik užkibdavo ant J. Kuprijanovo mesto kabliuko, jis iš karto prisistatydavo“, – ikiteisminiam tyrimui vadovavusiai prokurorei susidarė įspūdis, kad sukčiavimu kaltinamas vilnietis apgaulės būdu siekė įsigyti kuo brangiau kainuojantį automobilį, tačiau niekada neatsisakydavo „nupirkti“ ir vos porą tūkstančių eurų vertos transporto priemonės.

Prokurorės teigimu, nusikalstamas veikas J. Kuprijanovas kaltinamas padaręs nuo 2016 m. vasario iki 2017 m. liepos. Automobiliai, kuriuos vyras pirko, buvo įvertinti nuo vos 2 iki 17 tūkst. Eur.

Neįtikėtina, bet kai kurie pardavėjai savo automobilius vyrui parduodavo net be jokių sutarčių – užtekdavo vadinamojo garbės žodžio. Ir net nesvarbu, kad tai būdavo pirmas kartas, kai savo akyse matydavo J. Kuprijanovą.

Dalis nukentėjusiųjų pareigūnams nurodė, kad šiandien ir patys negali suprasti, kaip J. Kuprijanovas juos „užbūrė“ – visa tai, ką jis kalbėjo, atrodė taip įtikinama, jog nekildavo nė mažiausių abejonių dėl šio patikimumo. Be to, juos įtikindavo ne tik vyro iškalba, bet ir įvaizdis – į susitikimus su transporto priemonių pardavėjais vyras atvykdavo prabangiausiu automobiliu, tvarkingai apsirengęs.

Ne ką labiau tyrėjus nustebino ir tai, kad kai kurie pardavėjai iš J. Kuprijanovo už parduodamą automobilį sandorio sudarymo metu nepaimdavo nė cento – patikėdavo, jog pinigus gaus vėliau dalimis. Šiandien jie dėl to gali kaltinti tik save – už jiems priklausantį turtą taip ir negavo jokių pinigų: įsipareigojimų nevykdęs verslininkas savo kreditorius tik maitindavo pažadais, kad štai tuoj, jau labai greitai atsiskaitys. Nes dabar esą atsirado šiokių tokių finansinių problemų.

Pasak pareigūnų, viena nukentėjusioji, iš J. Kuprijanovo už parduodamą automobilį negavusi nė cento, net pati buvo nuvykusi į „Regitrą“ ir savo transporto priemonę perrašė jo vardu. Tuo metu kiti pirkėjai tikėjo, kad nebus apgauti, nes pagal sutarties sąlygas automobilis J. Kuprijanovo nuosavybėn galėjo pereiti tik tuomet, kai šis sumokės visas įmokas.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo mažosios bendrijos vadovo nukentėjo ir juridiniai asmenys – naudotais automobiliais prekiaujanti Vilniaus bendrovė „Baltijos realizacijos centras“ (BRC) J. Kuprijanovui pardavė tris automobilius. Juos verslininkas žadėjo panaudoti taksi versle.

Pirmąją transporto priemonę iš BRC 2016 m. vasarį išperkamosios nuomos būdu įsigijęs verslininkas sumokėjo kelias simbolines įmokas, todėl vėliau jam buvo parduoti dar du automobiliai. Jų vertė – nuo 12 iki 16,9 tūkst. Eur.

Daugiau kaip dešimt metų sėkmingai veiklą vykdanti Šilutės bendrovė „Jogis“ J. Kuprijanovui patikėjo keturis automobilius, tačiau taip pat liko „už borto“ – neteko ne tik transporto priemonių, bet ir negavo už juos pinigų.

„Automobilio markė J. Kuprijanovui nebuvo svarbi, – tyrimo metu surinktus duomenis apibendrino prokurorė M. Orlova. – Jis pirko viską, ką jam pardavė, – ir „Volkswagen Passat“, ir „Mercedes Benz“, ir BMW bei kitų prekės ženklų automobilius.“

Įsigytas transporto priemones J. Kuprijanovas iš karto parduodavo – pirkėjų taip pat ieškodavo skelbimų portaluose. Su pirkėjais vyras sudarydavo oficialias sutartis – kaip ir supirkdamas automobilius, neklastodavo jokių dokumentų, tik kartą, kai pirkėjui kilo įtarimų, ar pardavėjas turi teisę parduoti automobilių pardavimu užsiimančiai bendrovei priklausantį automobilį, J. Kuprijanovas prie savo parašo prirašė, jog yra įmonės „Jogis“ atstovas.

Kol kas ne visi parduoti automobiliai surasti – manoma, kad dalis jų buvo parduoti užsieniečiams, nors jie oficialiai net ir nepriklausė J. Kuprijanovui.

„Turime duomenų, kad kai kurie automobiliai buvo išvežti į Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją“, – prokurorės teigimu, svetimas transporto priemones įsigiję pirkėjai net nepasidomėdavo, ar J. Kuprijanovas turi įgaliojimą parduoti kitiems asmenims priklausantį automobilį. O kliūčių jiems išvažiuoti į Europą nebuvo, nes nėra sienų ir automobiliai nebuvo oficialiai ieškomi kaip pasisavinti.

Dalis nukentėjusiųjų, J. Kuprijanovui pardavusių automobilius, juos jau atgavo – mašinas grąžino teisėtu būdu iš pardavėjo įgiję pirkėjai. Vienas nukentėjusiųjų, ilgą laiką nesugebėjęs susisiekti su jam pinigų už parduotą prekę nemokančiu verslininku, kartą savo automobilį pamatė gatvėje – iš jo išlipo visai kitas vyras. Tik su šiuo pabendravęs vyras sužinojo, kad jie abu pateko į galimo sukčiaus spąstus.

Tuo metu J. Kuprijanovas per apklausas nesikratė kaltės – verslininkas tikino, kad atsiskaitys su visais, kai tik galės, tačiau ne dabar, nes pinigų neturi. O kur išleisdavo už automobilius gautus pinigus, vyras nesako – kratų metu pas jį pinigų nebuvo surasta. Taip pat negauta duomenų, kad vyras būtų lankęsis lošimo namuose.

Tačiau težinoma, kad J. Kuprijanovas mėgo prabangą – ne kartą vyko į prabangiausius kurortus Turkijoje. O ir Lietuvoje nevengė pramogų, be to, reikėjo išlaikyti ir žmoną su mažamečiu vaiku.

Neįtikėtina, bet J. Kuprijanovas neturėjo net kompiuterio – visus sandorius vyras sudarinėdavo mobiliojo ryšio telefonu.

Sukčiavimu kaltinamo J. Kuprijanovo baudžiamąją bylą nagrinės Vilniaus miesto apylinkės teismas, kaltinamajam gresia laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Jeigu kaltinamasis laikysis ikiteisminio tyrimo metu išreikštos pozicijos ir toliau neneigs kaltės, baudžiamasis procesas teisme galės būti pabaigtas sutrumpinta tvarka, bausmę sumažinus trečdaliu.

„Kiekvienas parduodantis automobilį turėtų būti atsargus – kad nepatektumėte į tokią situaciją, kaip pakliuvo šie nukentėjusieji, reikėtų tikrinti pirkėjo mokumą arba bent sandorį apdrausti“, – sakė baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikysianti prokurorė M. Orlova.

Anot jos, geriausia būtų, jeigu už perkamą automobilį iš karto būtų sumokama grynaisiais arba pavedimu, tačiau dauguma pirkėjų tokių sumų, kiek kainuoja automobilis, neturi, todėl sukčiai ir naudojasi mažai patirties turinčių ar išvis neturinčių automobilių pardavėjų patiklumu.

„Dalis nukentėjusiųjų prisipažino, kad pardavę automobilį J. Kuprijanovui džiaugėsi, jog pagaliau pardavė, nors iš tikrųjų liko ir be automobilio, ir be pinigų“, – sakė prokurorė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (142)