Tiksliai žinau tik tai, kad „Opel Kadett“ ratas subliūško važiuojant dešine Nemuno pakrante netoli Vytėnų pilies. Arba 1995-aisiais, arba 1996-aisiais. Vienas iš dviejų. Faktas, kad visus vėlesnius metus atsarginis ratas atliko raminamųjų funkciją – jei staiga į kelią vėl išbėgtų koks nors paklaikęs savisriegis varžtas ar aštriabriaunis gelžgalys, geras 10 minučių pasikuitęs bagažinės gelmėse ir pabambėjęs, koks pasaulis neteisingas, galėčiau judėti toliau.
Kadangi parodyti mechaniko sugebėjimus po panašių incidentų prisireikia labai retai, net automobilių gamintojai padarė korekcijų. Normalaus dydžio atsarginis ratas tapo retenybe. Vietoj jo daugelyje bagažinių atsirado vadinamoji tabletė, nelaimės atveju leidžianti vilktis iki serviso 80 km/val. greičiu. Dar viena alternatyva – vadinamieji remonto paketai, kuriuos sudaro miniatiūrinis kompresorius ir flakonėlis su skylę padangoje užkišti galinčia medžiaga.
Tačiau tai dar ne viskas. Chemijos pramonės guru tikina, kad yra būdas, galintis suteikti padangai tikrų tikriausią nemirtingumą. Vieną jų – hermetiką „Vipseal“ – mūsų komanda ryžosi išbandyti savo kailiu, t. y. pripilti vieną padangą šio preparato ir pasivažinėti per vinis.
Dėl šventos ramybės sutarėme, kad eksperimentą atliksime „Kemi“ serviso kieme. Skrupulingai paisydami gamintojo rekomendacijų iš pradžių patikrinome rato balansą. Tada į padangos vidų įšvirkštėme gerą puslitrį kisieliaus tirštumo „Vipseal“. Kad medžiaga tolygiai pasiskirstytų po visą vidinę ertmę, autostrada pralėkėme apie 30 kilometrų (disbalanso nebuvo justi) ir grįžome į „Kemi“ valdas, kur mūsų laukė lentgalys su keturiomis styrančiomis vinimis.
Kreida pažymėjęs vietą, kurioje po egzekucijos turėtų atsirasti skylės, pervažiavau „ežį“. Iškart po to ant padangos viršaus užpurškus muiluoto skysčio, naudojamo oro nuotėkio paieškose, subadytas protektoriaus plotas tylėjo kaip žemė.
Žygį per vinis pakartojus su hermetiko neragavusia padanga ir užpurškus to paties muiluoto skysčio, burbulai ant gumos paviršiaus tiesiog virte virė. Akivaizdu, kad esant tokiems pažeidimams ratlankis į asfaltą būtų atsirėmęs vėliausiai po 10 minučių. Tačiau į šį ratą įpurškus dozę hermetiko ir pavažiavus gal 300 metrų, visos keturios skylės paspringo hermetiku ir liovėsi šnypšti.
Kitą dieną apie išpuolį prieš padangas priminė tik kreida padarytos žymos. Slėgis abiejuose išprievartautuose ratuose nebuvo sumažėjęs.Tikėtina, kad hermetiko pripylus į visus keturis ratus iš tiesų būtų galima prailginti mašinos apavo eksploatacijos laiką ir sutaupyti degalams (per mažas slėgis lemia didesnį pasipriešinimą riedant).
Nuosprendis: jei vasarinės ir žieminės padangos sumontuotos ant atskirų ratlankių, įpylus į visas jas hermetiko, atsarginį ratą galima ramia sąžine išleisti į pensiją.
