CargoNews.lt panagrinėjo, kokiais atvejais gresia tokios sankcijos bei kaip dalinama atsakomybė tarp vairuotojo ir vežėjo.
Viešos paslaptys
Muitinės pareigūnų teigimu, pati populiariausia kontrabandinė prekė jau daug metų yra tabako gaminiai, o praėjusiais metais sulaikytų tabako gaminių vertė siekia 13 mln. eurų. Alkoholis nėra populiari kontrabandinė prekė. Dažniausiai nelegalūs alkoholiniai gėrimai į Lietuvą kontrabandos būdu nėra įvežami – jie gaminamas Lietuvoje nelegaliose gamyklėlėse ir klijuojamos rusiškos arba baltarusiškos etiketės.
Rūkantys vilkikų vairuotojai į ilgiau trunkančius reisus po „brangias“ Europos šalis neabejotinai pasiima didesnes ar mažesnes cigarečių atsargas, kurias pardavinėdami galimai prisiduria prie algos. Tačiau skirtumas tarp poros cigarečių blokų, laikomų kartu su vairuotojo asmeniniais daiktais, ir gerokai didesnio cigarečių kiekio, išdėlioto įvairiose vietose – labai didelis. Pirmu atveju galima ‚atsipirkti‘ pinigine bauda, tačiau antruoju praktiškai visuomet sprendžiamas transporto priemonės konfiskavimo klausimas.
Pasitaiko ir atvejų, kai susidaro įspūdis kad cigaretės gabenamos su transporto įmonių savininkų žinia. Žinoma, nelegaliais „bizniukais“ dažnai susigundo patys vairuotojai ir vadovų leidimo tam neprašo, tačiau kartais įkliuvę bėdžiai negali rišliai paaiškinti paprasčiausių dalykų – iš kur gavo pinigų tokiam cigarečių kiekiui įsigyti, kur jas pirko, kada slėpė, kaip ketino realizuoti ir t.t., todėl tokie atvejai ir kelia abejones dėl pažeidimų organizatorių. .
ATPK korekcijų nereikia?
Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos bei Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos vadovai prieš kurį laiką siūlė sušvelninti Administracinio teisės pažeidimų kodekso nuostatas kontrabandininkų atžvilgiu, motyvuodami tuo, kad baudžiamas ne nusikalimą padaręs asmuo, bet įmonė, kurioje jis dirba. Sulaikius vilkiką vežėjai kiekvieną prastovos dieną patiria nuostolius, dar didesni nuostoliai atsiranda transporto priemonę konfiskavus, o patys vairuotojai atsiperka baudų sumokėjimu. Verslininkai siūlė sulaikius vairuotojus, gabenančius kontrabandą savo asmeniniuose daiktuose, naikinti jiems darbo vizas pasienio kontrolės punktuose ir 5 metus neišduoti darbinės vizos. O įmonėms priklausančių transporto priemonių, kuriomis vairuotojas gabeno kontrabandą neužlaikyti ilgiau kaip 3 paras.
Advokatė Reda Aleksynaitė sako, kad šiuo metu susiformavusi pakankamai aiški teismų praktika cigarečių kontrabandos klausimais, tačiau duomenų, kada sankcijos taikymą būtų nulėmę tai, ar kontrabandines nuodėmes darė vairuotojai, ar kada nusikalstamai veiklai ryžosi transporto įmonių savininkai ir vadovai, teismų praktikoje nėra tiek, kad iš jų būtų galima daryti kažkokias apibrėžtas išvadas.
„Visi puikiai suvokia, kokią žalą ekonomikai daro kontrabanda, todėl nereiktų tikėtis, kad įstatymų leidėjas sudarys daugiau landų . Grėsmė patirti nuostolius transporto priemonę kuriam laikui areštavus ar netgi konfiskavus yra gan veiksminga prevencinė priemonė, jei į problemą žiūrėti plačiu mastu – iš valstybės interesų pusės. Be to, transporto priemonės konfiskuojamos toli gražu ne visais atvejais – tik tais , kai įrengiamos slėptuvės, arba cigaretės slepiamos ertmėse, nepritaikytose daiktais gabenti (už salono apmušalų, bamperių, filtruose, degalų bakuose ir pan.), arba kiekis yra toks, kad be transporto priemonės nepastebimai jo nebūtų galima pergabenti per valstybės sieną. Daugiausia diskusijų sukelia tas ‚kiekio, kurio negalima pergabenti per sieną be transporto priemonės‘ klausimas – nėra nustatyti jokie svorio ar tūrio limitai, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teisėjas pagal savo vidinį įsitikinimą“, – dėstė R. Aleksynaitė.
Lietuvos vežėjų transporto priemonės su tabako ar cigarečių ‚kroviniais‘ sulaikomos ir kitose Europos valstybėse, ir transporto priemonių grąžinimo vežėjams praktika ir tvarka nėra vienoda. Pavyzdžiui, Anglijoje transporto priemonės konfiskavimo klausimas tokiu atveju sprendžiamas kiek kitaip, nei Lietuvoje – vežėjui pasiūloma su cigarečių kontrabanda sulaikytą transporto priemonę atsiimti, sumokėjus tam tikrą mokestį. Advokatės R. Aleksynaitės teigimu, pirmą kartą į tokią situaciją patekęs vežėjas turi nemažai galimybių gintis ir atsiimti transporto priemonę be jokio mokesčio – dar bylai nepasiekus teismo, teikiamas prašymas grąžinti transporto priemonę, ir jei pavyksta įrodyti, kad vežėjas nėra prisidėjęs prie kontrabandos gabenimo ir pateko į tokią situaciją pirmą kartą, sulaikyta transporto priemonė grąžinama. Žinoma, nuostolius dėl prastovų vežėjas tokiu atveju patiria, tačiau jie nėra tokie dideli, kaip transporto priemonę konfiskavus.
Žaidimai su ugnimi
Advokatų kontoros „Magnusson“ advokatas Eligijus Vinckus savo ruožtu pastebėjo, kad už kontrabandos gabenimą numatoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo gabentų daiktų vertės (iki 250 MGL (t. y. 9500 eurų) – administracinė; virš 250 MGL – baudžiamoji atsakomybė). Transporto priemonės konfiskavimo galimybė numatyta abiem atvejais.
„Ar kontrabandą vairuotojas vežė savavališkai, ar su darbdavio žinia kiekvienu konkrečiu atveju nustatinėjama atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. Todėl vien kontrabandos kiekiai ar gabenimo būdai patys savaime neleidžia daryti prielaidų apie vairuotojo savivalę arba darbdavio dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Kalbant apie kontrabandos gabenimui naudotą automobilį, tai baudžiamajame kodekse aiškiai apibrėžta, kad jis konfiskuojamas tuo atveju, jeigu perleisdamas transporto priemonę kaltininkui jos savininkas žinojo, turėjo ir galėjo žinoti, kad mašina bus naudojama nusikalstamai veikai daryti. Administracinių teisės pažeidimų kodekse kontrabandai naudotos transporto priemonės konfiskavimo sąlygos nėra apibrėžtos, tačiau per eilę metų jos pakankamai aiškiai suformuotos teismų praktikoje“, – teigė E. Vinckus.
Advokato teigimu, bylose pirmiausia vertinama ar transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta kontrabandos daiktų gabenimui. Jeigu nustatoma, kad transporto priemonė yra pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, klausimų dėl jos transporto priemonės konfiskavimo įprastai nekyla. Jeigu slėptuvės transporto priemonėje neįrengtos, vertinama ar rastą kiekį kontrabandinių daiktų būtų buvę galima gabenti be transporto priemonės. Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių kontrabandos daiktų kiekį, konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą svarbą.
Proporcingumo principas
Jei automobilyje nėra įrengtos specialios slėptuvės, o kontrabanda buvo gabenama savininkui apie tai nežinant, didelės vertės transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik išimtiniais atvejais. E. Vinckaus teigimu, tuomet atidžiai vertinamas kontrabandos dydį, gabenimo būdas, pavojingumas, kaltininko asmenybė. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kaip savininkas mašiną perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos automobiliu gabenti kontrabandą. T. y. transporto priemonė gali būti konfiskuota nustačius, kad savininkas su jam priklausančiu turtu elgėsi rūpestingai ir sudarė sąlygas nusikaltimui. Teismų praktikoje vis didesnė reikšmė skiriama proporcingumo principo taikymui.
Jei konfiskuojant automobilį bus baudžiamas savininkas, o ne pažeidimą padaręs asmuo (žinome, jeigu nėra duomenų, kad savininkas kaip nors susijęs su nusikaltimu), abejojama, ar teisinga taikyti griežčiausią sankciją. Advokato teigimu, pastaruoju metu ne kaltininkui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas nėra dažnas reiškinys.
Dar daugiau – pastaruoju metu diskutuojama, ar visuomet kontrabandą gabenusios transporto priemonės sulaikymas yra adekvatus. Akivaizdu, kad belaukiant galutinio sprendimo byloje įmonė, kurios sunkvežimis sulaikytas, patiria didelius finansinius nuostolius. Šios problemos sprendimą neabejotinai palengvintų papildomas teisinis reglamentavimas, aiškiai apibrėžiantis transporto priemonės sulaikymo sąlygas ir tvarką.
Gynyba nuo vairuotojų-sukčių
Ar vežėjas gali reikalauti iš vairuotojo pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį? Kai kurie teisininkai sufleruoja, esą būtent tai yra vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo nesąžiningų vairuotojų. T. y. kad vairuotojai būtų pasirašytinai informuoti apie sankcijas už kontrabandą ir kitas įstatymo uždraustas veikas, kuriomis darbdaviui padaroma žalos.
Tačiau darbo kodekse jau dabar numatyta, jog net ir nesant sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jeigu ji padaryta tyčia, arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis, jog darbuotojas padarė tokio pobūdžio nusikaltimą. Įmonių vadovams reikia nepamiršti tik to, kad Darbo kodeksas nustato gan trumpą – 3 mėnesių – terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, skaičiuojamą nuo žalos padarymo datos.
