Vis dėlto yra vienas priešnuodis, padedantis elektromobiliui išgyventi šaltame klimate. Tai – šilumos siurblys.
Į ką atkreipti dėmesį elektromobilio įrangos sąraše?
Žiema elektromobilių nuvažiuojamą atstumą paveikia labiau nei infliacija pinigines. Termometre šalia skaičiaus atsiradus minuso ženklui, dažno elektromobilio deklaruojamas viena įkrova įveikiamas atstumas tampa neįmanoma misija.
Energijos sąnaudos išauga, o likę kilometrai tirpsta lyg sniegas pavasarį. Nuvažiuojamas atstumas gali sumažėti trečdaliu, itin nepalankiomis eksploatavimo sąlygomis – net perpus. Tačiau tai priklauso ir nuo konkretaus elektra varomo modelio.
Kaip elektromobilis išgyvens žiemą, galima nuspėti jau pažiūrėjus į jo įrangos sąrašą. Ir tai nereiškia, kad ypač brangus, naujausių technologijų kupinas elektrinis „Premium“ SUV pasirodys geriau už mažą, įkandamą hečbeką.
Netgi elektrinis hečbekas „Peugeot e-208“ žiemą viena įkrova gali įveikti gerokai didesnį atstumą nei keletą kartų už jį brangesnis prabangus visureigis. Įranga, į kurią reikia atkreipti dėmesį renkantis elektromobilį Lietuvoje, – šilumos siurblys. Jei jis yra montuojamas automobilyje, tikėtina, net ir prastu oru nuo kištukinio lizdo galėsite nutolti be didesnės įtampos.
Kaip šyla elektromobiliai?
Elektromobilių efektyvumas žiemą drastiškai nukenčia daugiausia dėl šildymo. Vidaus degimo varikliuose, kaip sako pats pavadinimas, vyksta degimas, kuris skleidžia šilumą. Benzininiai ir dyzeliniai varikliai degalus degina neefektyviai. Didžioji dalis energijos virsta šiluma, kuri gali greitai sušildyti automobilio saloną.
Elektros varikliai yra itin paprasti ir našūs. Jie turi vieną judančią dalį ir beveik visą energiją perduoda ratams, bet neskleidžia tiek šilumos, kad ją būtų galima nukreipti į saloną vairuotojui ir keleiviams šildyti. Automobilių rinkai elektrifikuojantis šildymas tapo vienu iš iššūkių gamintojams.
„Šiluma elektromobiliuose gaminama dviem būdais. Su tenu, arba šilumos siurbliu. Tenas šildo gerai, tik jo problema – prastas efektyvumas. Jis matuojamas COP koeficientu, kuris pasako, kiek šilumos kilovatų galima pagaminti iš energijos kilovato. Teno koeficientas yra maždaug vienetas.
Tai reiškia, kad jis iš vieno kilovato energijos gali pagaminti vieną kilovatą šilumos. Tuo tarpu šilumos siurblys yra gerokai efektyvesnis: jo koeficientas esant idealioms sąlygoms gali siekti 4–5“, – aiškina elektromobilių ekspertas, tinklaraščio „100 proc. elektrinis“ autorius Dainius Jakas.
Šilumos siurblio veikimo principas toks kaip šaldytuvo, tik atvirkštinis. Šaldytuvas ištraukia šiltą orą iš vidaus tam, kad pienas nesugižtų, o šilumos siurblys į vidų įtraukia šiltą orą.
Bet kokia šiluma, sklindanti iš baterijos, elektros sistemos ir lauko yra susiurbiama bei suspaudžiama aukštu slėgiu. Kai suslėgimas dar labiau padidina temperatūrą, įšilęs oras pučiamas į saloną. Šis vos kelias sekundes trunkantis procesas tampa dar vienu elektromobilio privalumu.
Pavyzdžiui, elektrinio „Peugeot e-208“ salonas šaltą žiemos rytą sušyla gerokai greičiau nei jo brolio su vidaus degimo varikliu. Pastarasis pradeda šilti tik variklio temperatūrai artėjant prie darbinės, o elektriniame modelyje standartiškai montuojamas šilumos siurblys karštą orą ima pūsti akimirksniu.
Šilumos siurblys savo privalumus atskleidžia mieste
„Iš principo pagrindinis šilumos siurblio privalumas yra didesnis nuvažiuojamas atstumas žiemą. Automobilis su šia įranga sunaudoja mažiau kilovatų salonui šildyti, daugiau lieka važiavimui“, – konstatuoja D. Jakas.
Ekspertas pripažįsta, jog šilumos siurblys geriausiai savo efektyvumą demonstruoja oro temperatūrai sukantis apie nulį laipsnių, kai jis turi iš kur tos šilumos paimti. Kai šaltis priartėja prie –20 laipsnių ribos ar ją viršija, jo našumas krenta, tuomet didelio skirtumo tarp teno ir šilumos siurblio nebus.
Silpniau šilumos siurblio naudą pajus ir ilgus nuotolius elektromobiliu važinėjantys žmonės, saloną per dieną sušildantys tik vieną kartą. Jam įšilus, nebereikia daug energijos šildymui, todėl elektros energijos sąnaudos po kelių ar keliolikos kilometrų sumažėja. Tuo tarpu mieste, kai važiuojama trumpus atstumus, siurblys yra nepamainomas, nes pastovėjęs automobilis vis atvėsta, tad jame nuolat vyksta šildymo procesas.
„Lietuvos klimato sąlygomis elektromobiliui šilumos siurblys būtinas. Galiu pateikti pavyzdį. Turėjau pirmosios kartos „Hyundai Ioniq“ su 28 kWh baterija ir šilumos siurbliu bei „Tesla Model S“ su 70 kWh baterija, be šilumos siurblio.
Žiemą važinėjau miesto režimu, trumpais atstumais. Pavažiuoju kelis kilometrus iki darbo, iki darželio, iki parduotuvės, automobilis tarpuose atšąla, kiekvieną kelionę jungiu šildymą. Tai mano „Ioniq“ viena įkrova nuriedėdavo tiek pat kiek „Tesla“.
Jei dažnai tenka lėkti magistralėmis, šilumos siurblys gal ne itin aktualus, nes susišildai saloną kelionės pradžioje, ir viskas, sąnaudos nukrenta, tačiau sukinėjantis mieste ir vis pasišildant, šilumos siurblys yra labai geras dalykas“, – savo patirtį apibendrina tinklaraštininkas.
Tokios technologijos gali tekti paieškoti
Šilumos siurblys, pasak gamintojų, nuvažiuojamą atstumą gali padidinti apie 10 proc. Daugelio ekspertų nuomone, šilumos siurblys – privalomas atributas vėsesnio klimato sąlygomis eksploatuojamam elektromobiliui, tačiau rinkoje automobilių su tokia technologija dar gali tekti paieškoti, o suradus – už tai papildomai papurtyti kišenę.
Pavyzdžiui, „Tesla“ modeliuose šilumos siurbliai atsirado tik prieš dvejus metus, „Renault“ už šilumos siurblį „Megane E-Tech“ modelyje prašo beveik 1 000 eurų, o „Volkswagen“ 2023-iųjų pradžioje apskritai savo elektromobilius gamina be jų, nes trūksta puslaidininkių. Tuo tarpu „Peugeot“ šilumos siurblius standartiškai montuoja į visą elektrinių modelių gamą: tiek į e-208, tiek į e-408, jį turės ir pasirodysiantis e-308 bei kiti nauji prancūziški elektromobiliai.
