Pavasaris – laikas, kai Lietuvoje sprogsta ne tik pumpurai, bet ir automobilių verslas. Prekybininkai pastebi, kad kovo, balandžio bei gegužės mėnesiais prekyba automobiliais Lietuvoje būna derlingiausia.

Gatvėse sujudimas labiausiai pasijaučia sulaukus vasarinių padangų sezono – pirmųjų balandžio mėnesio dienų. Ne paslaptis, kad kai kurie vairuotojai savo automobilius slepia nuo druskingų šalies kelių ir į gatvę išrieda tik temperatūrai atšilus.

„Kiekvieną pavasarį į kelius išrieda ir didesnė naujų vairuotojų dalis – jie nerizikuoja pratintis prie naujų potyrių esant slidžiai kelio dangai ir dažniausiai palaukia geresnių eismo sąlygų. Savaime suprantama, kad tokie vairuotojai žiemos pabaigoje arba pavasarį renkasi pirmąjį savo automobilį – tai yra ir viena iš suaktyvėjusių pardavimų priežasčių, tačiau tikrai ne esminė“, – LRT.lt sakė skelbimų portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Pasak pašnekovo, statistinis Lietuvos automobilio pirkėjo portretas praktiškai nesikeičia arba keičiasi labai lėtai.

„Tarp mūsų skelbimų portalo parduodamų automobilių pastebime vis didesnę naujesnių transporto priemonių dalį, tačiau ji vis tiek lieka senesnių modelių šešėlyje.

Lietuvis pirkėjas yra labai racionalus žmogus. Jo tikslas – už tam tikrą pinigų sumą įsigyti kuo geresnį automobilį. Elementarus pavyzdys: jei biudžetas transporto priemonei siekia vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą – apie 3,5 tūkst. eurų, už tokią sumą statistinis vairuotojas verčiau rinksis 2005 metų dyzeliniais degalais varomą „Volkswagen Passat“ universalą, o ne kompaktišką ekonominės klasės hečbeką“, – lygino M. Buzelis.
Asociatyvi nuotr.

Specialistai pastebi, kad pirkėjų reikalavimai net ir keliolikos metų senumo automobiliui būna labai aukšti. Tokia transporto priemonė turi būti ne tik pigi, bet ir techniškai labai tvarkinga, praktiška, pakankamai galinga ir greitai nenuvertėjanti. Taip pat turi suvartoti mažai degalų.

„Šį pavasarį parduodamų automobilių rinkoje pastebimos įdomios tendencijos. Pirmą kartą per daugelį metų tarp portale Autoplius.lt parduodamų automobilių populiariausia marke tapo BMW, į antrąją vietą išstūmusi ilgamečius pirmūnus – tautos pamėgtus „Volkswagen“ automobilius. Nors prabangaus prekinio ženklo persvara labai trapi ir gali dinamiškai keistis, tai vis dėlto parodo, kad prestižas bei įvaizdis vairuotojams toks pats svarbus, kaip ir praktiškumas“, – LRT.lt kalbėjo Autoplius.lt komunikacijos vadovas.

Jo teigimu, vertinant duomenis pagal degalų tipą, pastebima, kad ir toliau gausiai ieškoma dyzelinu varomų automobilių – tokie sudaro du trečdalius visų parduodamų automobilių. Tačiau, kaip sako M. Buzelis, ne visada atkreipiamas dėmesys, kad dyzeliniai automobiliai būna pigesni tik iki pirmo didesnio remonto.

Be to, šalyje ir toliau auga visureigių pardavimas – maždaug kas penktas parduodamas automobilis yra būtent tokio kėbulo tipo. „Susidaro įspūdis, jog žmonės tiesiog eina iš proto dėl visko, kas turi padidintą prošvaisą arba vadinama magiškomis SUV raidėmis, reiškiančiomis visureigio kėbulo tipą. Ši klasė atsikanda vis didesnę sedanų, universalų ir net miesto hečbekų rinkos dalį“, – skaičiuoja M. Buzelis.

Atšilus orams rinkoje stipriai ūgtelėjo parduodamų kabrioletų pasiūla. Jų Autoplius.lt portale yra daugiau nei 400. „Automobiliai su sulankstomu stogu parduodami ir žiemos metu, tačiau jų kainos labiausiai ūgteli šiltuoju sezonu, todėl dažnas tokio modelio savininkas laukia tinkamesnio laikotarpio automobiliui parduoti“, – sakė M. Buzelis.

40 proc. turgaus automobilių iškeliauja į Ukrainą

Naudotų automobilių prekyba pavasarį suaktyvėjo ir didžiausiame Rytų Europoje – Kauno automobilių turguje. Kasdien į jį grįžta keliolika pakrautų autovežių. Visai kita situacija čia buvo žiemą, kai automobilių aikštelės buvo apytuštės, o pagrindiniai pirkėjai atostogavo, Vakaruose tuo metu buvo užsidarę garažai.

Kauno autoturgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis LRT.lt teigė, jog jau jaučiamas suaktyvėjimas – naujo automobilio ieško tiek tautiečiai, tiek atvykstantys užsienio šalių piliečiai. Ypač daug atvykstančiųjų pirkti automobilių – iš Ukrainos.

„Skaičiuojame, kad į Ukrainą iškeliauja apie 40 proc. turguje esančių automobilių. Perka kuo pigesnius – dažniausiai dairosi už 2–3 tūkst. eurų „Audi“, „Volkswagen“, „Toyota“, – vardijo V. Naujanis.

Turguje, pasak jo, prekeiviai juokauja, kad ukrainiečiai yra savotiški Lietuvos automobilių parko sanitarai – jie išveža mūsų šalyje nebeperkamus labai seno modelio ir pigius automobilius.

Anot direktoriaus, tokį suaktyvėjimą galėjo lemti ir reklama Ukrainos skelbimų portaluose.

„Mes buvome pradėję dėti turgaus skelbimus į ukrainiečių tinklapius, kad pamatytų realias kainas, nes pas juos labai brangu pirkti automobilį po muitų. Tai darėme anksčiau, bet gal tai ir padėjo, kad dabar atvyksta tiek daug ukrainiečių“, – svarsto V. Naujanis.

Anksčiau buvo skelbta, kad automobiliai su lietuviškais numeriais Ukrainoje kelia chaosą – jų, ypač Kijeve, galima sutikti kone kiekvienoje didesnėje gatvėje. Ukrainos valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad šalyje važinėja 59 tūkst. automobilių su lietuviškais numeriais, iš jų 44,6 tūkst. įvežta laikinai.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai ukrainietis, padaręs avariją su automobiliu, registruotu Lietuvoje (ir perkant neperregistruotu), transporto priemonę palieka ir pasišalina. Tokiu atveju kenčia ir Lietuvos draudimo įmonės, turinčios padengti nuostolius.

„Nusipirkę automobilį ukrainiečiai dar gali kurį laiką važinėti su apdraustu automobiliu, kol pasibaigia draudimas. Pavojus kyla tuomet, kai automobilis su lietuviška registracija iš Ukrainos vyksta į Europos Sąjungos šalis su pasibaigusio galiojimo draudimu. Jei ukrainietis padaro avariją su Lietuvoje registruotu automobiliu ir tas automobilis nėra apdraustas, žala nukentėjusiajam iš pradžių atlyginama iš draudimo fondo, esančio Lietuvoje, o vėliau išsireikalaujama iš kaltininko“, – aiškino V. Naujanis.

Kauno automobilių turgaus vadovas sako, kad, be ukrainiečių, į Lietuvą ieškoti naujo automobilio atvyksta nemažai latvių ir lenkų. Pastarieji, pasak V. Naujanio, dažniau atvyksta tuomet, kai sustiprėja zloto kursas. „Galime dėl to juoktis, bet jei perka 2–3 automobilius ir susvyruoja kursas, vien vežimas gali kainuoti 300 eurų pigiau ar brangiau“, – paaiškino direktorius.

Tuo metu lietuvių įpročiai, renkantis naudotą automobilį, keičiasi nestipriai – turguje ieško vokiškų automobilių, tiesa, pastaruoju metu dažniau benzininių variklių.

„Galime sakyti, kad visureigiai nueina į antrą planą, daugiau ieško minivenų, pavyzdžiui, „Toyota Corolla Verso“. Benzininis variklis su negalingu varikliu – puiki alternatyva dyzeliniam automobiliui. Kita vertus, benzininių automobilių pasiūla nėra tokia didelė kaip dyzelinių“, – aiškino V. Naujanis.

Pasak Kauno automobilių turgaus vadovo, nors nuolat skelbiama, kad vidutinis Lietuvos autoparko amžius keičiasi nestipriai, reikėtų pažiūrėti į automobilius, dalyvaujančius eisme.

„Dabar bus šventės, daugelis žmonių važiuos tai vienur, tai kitur. Pažiūrėkite, kokie automobiliai rajoniniuose keliuose, greitkeliuose ir autostradose – ar 15 metų senumo, ar daug ir naujesnių? Tai gal tas amžius yra dėl to, kad daugelis transporto priemonių tiesiog neišregistruojamos? Ukrainoje juk važinėja tūkstančiai automobilių su lietuviška registracija. Jie seni, bet „Regitros“ statistikoje vis dar yra. Tikrąjį automobilių amžiaus vidurkį galime pastebėti patys, kasdien dalyvaudami eisme“, – kalbėjo V. Naujanis.